Dvyniai ir Jų Unikalus Pasaulis: Nuo Stebuklingo Ryšio iki Išskirtinių Švenčių
Dvyniai - fenomenas, kuris visada žavėjo ir domino žmoniją. Nors teoriškai kiekviena pora gali susilaukti dvynių, šie gimimai visuomet apgaubti tam tikros mistikos ir išskirtinumo. Mokslininkų skaičiavimu, kas 40-as gimęs vaikas yra dvynys, o maždaug 1,9 % pasaulio populiacijos sudaro dvyniai - tai apie 130 milijonų žmonių. Pastaraisiais metais visame pasaulyje, ir Lietuva nėra išimtis, pastebimas dvynių gimstamumo padidėjimas. Štai 2019 m. statistikoje matoma, kad Lietuvoje gimė 372 poros dvynių, o tai tik pabrėžia šio reiškinio svarbą ir aktualumą.
Dvynių atsiradimas ir gimstamumą lemiantys veiksniai
Dvynių gyvybės užsimezga keliais skirtingais būdais, lemiančiais jų tipą ir panašumą. Yra dvi pagrindinės dvynių rūšys:
- Dizigotiniai (neidentiški) dvyniai: Jų gyvybės užsimezga, kai moters organizme iš karto subręsta dvi (labai retai ir daugiau) kiaušialąstės, kurias apvaisinus gimsta dizigotiniai dvyniai. Jie nėra identiški, gali būti skirtingų lyčių, panašūs tiek, kiek panašūs paprastai būna broliai ir seserys. Genetika vaidina svarbų vaidmenį dizigotinių dvynių atveju, t.y. jeigu moters giminėje yra buvę dvynukų, jos šansai pagimdyti dvynukus yra didesni, nei moters, kurios giminėje dvynių nebuvo arba jie labai reti.
- Monozigotiniai (identiški) dvyniai: Jeigu pačioje vystymosi pradžioje gemalas pasidalina į dvi (labai retai ir į daugiau) dalis, gimsta monozigotiniai dvyniai. Jie visuomet būna tos pačios lyties, itin panašūs ir vadinami identiškais.
Veiksniai, didinantys daugiavaisio nėštumo tikimybę:
- Genetika: Paveldimumas, ypač moters giminėje.
- Moters amžius: Kuo moteris vyresnė, tuo didesnė daugiavaisio nėštumo tikimybė.
- Rasė: Kai kurių rasių moterims dvynių gimstamumas yra aukštesnis.
- Nėštumų skaičius: Didesnis ankstesnių nėštumų skaičius gali didinti tikimybę.
- Prieš tai buvęs daugiavaisis nėštumas: Jei moteris jau yra susilaukusi dvynių, tikimybė tai pakartoti yra didesnė.
- Pilnavertė mityba: Gera, pilnavertė mityba didina daugiavaisio nėštumo tikimybę.
- Pagalbinis apvaisinimas: Gydytojai mano, kad būtent pagalbinis apvaisinimas turi didelę įtaką dvynių gimstamumo padidėjimui, nes daugiau dvynių porų gimsta iš pagalbinio apvaisinimo arba brandaus nėštumo.
- Šiuolaikinės moterys: Dar vienas veiksnys, galbūt lemiantis didesnį dvynių gimstamumą, - šiuolaikinės moterys yra tvirtesnės ir aukštesnės, nei gyvenusios prieš 100 metų. Aukštų moterų organizme yra daugiau hormono somatomedino C (augimo faktoriaus IGF-1).
Svarbu paminėti, kad nors antsvoris ir nutukimas, kuomet KMI yra didesnis nei 30, siejamas su pastojimo sunkumais ir didesne nėštumo komplikacijų rizika, nėra žinoma, kad gyvenimo būdo, mitybos pokyčiai, maisto papildų vartojimas ar pan. tiesiogiai lemtų dvynių atsiradimą.
Unikalus dvynių ryšys: nuo gimdos iki telepatinių istorijų
Ką reiškia turėti brolį ar sesę dvynį, suprasti beveik neįmanoma, nebent patys jais esate. Psichologai ir neurologai jau daug metų tiria keistą, kartais sunkiai paaiškinamą dvynių tarpusavio ryšį, kuris, kaip spėjama, užsimezga dar gimdoje. Nepaisant to, ar dvynukai identiški, ar ne, jie vienas su kitu susipažįsta dar motinos įsčiose. Jau nuo 14-os nėštumo savaitės siekia vienas kito, glaustosi, save liečia rečiau, nei brolį ar sesę. Taip pat pastebėta, kad tiek savo, tiek ir brolio ar sesės akis besivystantys vaikučiai liečia švelniai, atsargiai, suprasdami, kad grubus elgesys kitam žmogučiui gali būti nemalonus, sukelti skausmą. Ką tik gimę dvyniai nenori būti atskirti, instinktyviai bando įsikabinti vienas į kitą.
Šis glaudus ryšys pasireiškia ir vėlesniame amžiuje. Mokslininkų teigimu, apie 40 % dvynukų sukuria savo slaptąją kalbą. Dvynukai, kaip ir visi kalbėti besimokantys vaikai, skleidžia įvairius garsus - guguoja, krykštauja, spygauja. Daug laiko dviese praleidžiantys vaikai vienas iš kito išmoksta šiuos garsus, juos vartoja įvairiose situacijose tarsi tikrą kalbą. Pastebima, kad su suaugusiais žmonėmis ar vyresniais vaikais dvynukai šios kalbos nevartoja, ja kalba tik tarpusavyje. Slaptoji kalba palaipsniui išnyksta, kai vaikai išmoksta kalbėti normaliai. Tačiau slaptas ir nepaaiškinamai glaudus ryšys beveik niekada neišnyksta.
Yra daugybė istorijų apie tai, kai niekuomet vienas kito nematę dvyniai gali jausti, jog kažko jų gyvenime trūksta, ir tik susitikę pajunta pilnatvę. Beje, didžiulė tikimybė, kad net nežinodami, jog turi dvynį, žmonės darys tuos pačius pasirinkimus gyvenime. Pavyzdžiui, istorija apie du vyrus, turėjusius tą patį vardą Jamesas, kurie abu buvo du kartus vedę, o jų žmonų vardai buvo tokie patys. Abu turėjo po sūnų Jamesą Alleną ir šunį vardu Toy. Tyrėjai, susidomėję šiuo atveju, atlikę tyrimus pastebėjo, kad jų asmenybės buvo beveik identiškos, jie (ne)mėgo panašių dalykų, skundėsi tais pačiais negalavimais, turėjo vienodų pomėgių, tokios pačios markės automobilį ir dirbo tokį patį darbą. Tai tik pabrėžia neįtikėtiną dvynių ryšį.
Tačiau tai niekis, palyginus su plačiai aptariamu dvynių telepatiniu ryšiu. Bene garsiausias mokslininkų tyrinėtas atvejis - paauglės amerikietės Leanne ir Gemma. Penkiolikmetė Leanne maudėsi vonioje, kai Gemma pajuto, kad sesei kažkas negerai. Gemma buvo įsitikinusi, kad sesuo pavojuje ir įbėgusi į vonią pamatė, jog Leanne be sąmonės guli panirusi po vandeniu. Laiku suteikus pagalbą, skendusi dvynė išgyveno, o namuose sumontuotos saugumo kameros užfiksavo šį įvykį.
2003 m. JAV televizijoje buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar dvyniai išties pasižymi telepatijos galiomis. Prie vieno iš dvynių prijungtas poligrafas, o kitas buvo atskirame izoliuotame kambaryje. Poligrafas fiksavo širdies ritmo, kvėpavimo, raumenų ar odos pokyčius. Tą pačią akimirką, kai kitas brolis įkišo ranką į ledinį vandenį, poligrafo rodmenys pakito, taip pasikartojo ir tuomet, kai brolį išgąsdino netikra gyvatė.
Dvynių auginimas: iššūkiai ir specialistų patarimai
Nepaisant ypatingo dvynukų ryšio, ne visi sutinka su tuo, kad jų artumą būtina skatinti. Joan Friedman - žymiausia dvynių ekspertė pasaulyje, psichologė ir rašytoja, pati turinti dvynę seserį ir auginanti dvynius sūnus, sako, kad auklėdami dvynukus tėvai kartais elgiasi netinkamai. J. Friedman pristato mažai kur girdėtą terminą - dvynių mistika. Tai tie dalykai, kuriais apie dvynius tiki visuomenė: kad gali skaityti vienas kito mintis, visuomet turi būti kartu, per atstumą jaučia ypatingą pojūtį apie tai, ką išgyvena kitas dvynys.
Toks aplinkos požiūris lengvai gali virsti savotišku lūkesčiu dvyniams, mat iš jų tikimasi būti geriausiais draugais, įsitraukti į vienodas veiklas, rengtis vienodai, būti panašiam vienas į kitą charakteriu ar tiesiog visada sutarti, pamirštant, jog jie - du visiškai unikalūs žmonės. Toks požiūris neretai sukuria dvyniams papildomą įtampą. Anot terapeutės, tėvams reikia kuo daugiau laiko leisti su kiekvienu iš dvynių atskirai, leisti vaikams turėti atskirus kambarius, netgi atskirus gimtadienius. Specialistė pasakoja dirbanti su daugybe suaugusių dvynių, kurie niekada neturėjo asmeninio laiko tik su tėvais ir dėl to iki šiol jaučiasi nusivylę. J. Friedman net skatina dvynius sąmoningai atskirti vieną nuo kito, nors, tiesa, tai reikia daryti atsargiai ir pamažu.
Dvynukų šventė „Mes gimėm du“ Alytuje: Aldonos Balalienės vizija
Neužrašyta Alytaus kultūros istorija mirga miestą garsinusiais reiškiniais, kurie galėjo tapti ir tam tikru, kaip dabar sakoma, jo prekės ženklu. Režisierės Aldonos Balalienės mintys aplink dvynukų šventę „Mes gimėm du“ sukosi septynerius metus, nuo 1995-ųjų, kai Alytuje buvo surengtas pirmas šou, ir iki 2001-ųjų, kai miestas minėjo 420-ąjį jubiliejų. Aldona Balalienė, alytiškė teatro režisierė, 30 metų vadovavusi liaudies teatrui, poezijos švenčių Alytaus rajone pradininkė, organizatorė, teatrų konkurso „Kaimo liktarna“ iniciatorė ir puoselėtoja, yra trijų vaikų - dukters Rūtos ir dvynukų Vytauto bei Kęstučio - mama. Vos pagimdžiusi dvynius sūnus, Aldona sako iškart žinojusi, kad kada nors surengs dvynukų šventes.
Kodėl? Visų pirma todėl, kad, kaip pati sako, visada „dirbo kultūroje“, antra - dvynukai jai visuomet atrodė tas stebuklas, apie kurį šeima gali tik svajoti. Aldona Balalienė prisimena: „Kai matydavau vežimuką su dvynukais, aš nežinau, kas man pasidarydavo. Visada labai norėjau dvynukų... Ne dėl to norėjau, kad dvynukų šventes daryčiau (juokiasi), bet jau kai susilaukiau… Mano giminėje teta turėjo dvynukus ir mano vyras turėjo giminėje dvynukus.“
Šventės pradžia ir augimas
Nors mintį brandino ilgai, pradžia nebuvo labai sklandi. Tuo metu Aldona dirbo liaudies teatro režisiere Alytaus rajono kultūros centre, ši įstaiga gyvavo Šaulių namuose. Patalpos atrodė idealios vaikų šventėms: salė - pirmajame aukšte, miesto centras, gamtos apsuptyje. Tačiau pati dvynukų šventės idėja, matyt, jau buvo įgavusi per didelį pagreitį ir 1995 metais čia įvyko pirmas šou „Mes gimėm du“. Sumanymas labai patiko ir šeimoms, ir žiūrovams, pasirodė, kad labai norint ir su vežimėliais galima laiptais „susiboginti“.
A. Balalienė sako pradžioje nelabai ir pasidomėjusi, kiek nauja jos dvynukų šventės idėja. Kaip profesionaliai režisierei, jai, žinoma, buvo akivaizdu, kad šventės formatas yra televizinis, tam tikras šou, bet lietuviškuose ekranuose jis atsirado kiek vėliau. Jai pačiai, organizuojant dvynukų šventes, buvo svarbu jaustis reikalingai miesto ir rajono žiūrovui, kad salė būtų pilna. „Man tą amerikietišką šou žiūrint net širdis salo, galvojau, taigi ir mes galėtume dalyvauti, o Niujorke ir dvynių pastatas yra! Ko jaunas būdamas neprifantazuoji? Gal ir ne tiek jauna buvau, bet idėjų turėjau. Vėliau ir pati išvažiavau į JAV, bet pasaulio dvyniai jau buvo subyrėję.“
Nuo 1995 metų tradicinės dvynukų šventės „Mes gimėm du“ vyko kasmet septynerius metus iš eilės. Jų organizatorė A. Balalienė visą tą laiką dirbo liaudies teatro režisiere ir tarsi nieko bendra su dvynukų šventėmis savo tiesioginiame darbe neturėjo. Problema buvo ta, kad dvynukų šventės vyko rajono kultūros centre, o žiūrovų dauguma buvo miestiečiai, kaip ir dalyviai. Už tokią „saviveiklą“ Aldona prisimena neretai gaudavusi „per galvą“ nuo savo valdžios. Vis dėlto jai pavykdavo įkalbėti ir suaugusius, pavyzdžiui, dalyvauti dvynukų šventės vertinimo komisijoje, kurios aktyvios narės buvo dvynės mokytojos Bronislava Stalauskienė.
Organizuojant bene penktąją šventę, A. Balalienė gavo progą parašyti projektą savivaldybės finansavimui. Iki tol tai buvo negirdėtas dalykas, o kultūrinės iniciatyvos įgyvendinamos tik per biudžetines kultūros įstaigas. 1999 metais dvynukų šou buvo ypač gausus ir įspūdingas, jis vyko AB „Alytaus tekstilė“ kultūros rūmuose, o jį režisavo Aldonos sūnus Vytautas Balalis kartu su bendrakursiu dainininku Pauliumi Stalioniu. „Vytautas turėjo pasiūlymų dirbti Alytuje, bet liko Klaipėdoje, įkūrė Parodijų teatrą, kuriame dirba iki šiol. Šiuo metu, žinoma, išgyvena karantino štilį, kaip ir visi kultūros žmonės“...
Lietuvos rekordas ir šventės palikimas
Režisierės Aldonos Balalienės mintys apie dvynukų šventę Alytuje sukosi iki 2001-ųjų, kai miestas minėjo 420-ąjį jubiliejų. Ta proga įvairaus amžiaus dvynukai susibūrė ant miesto teatro laiptų ir buvo įregistruotas Lietuvos Guinnesso knygos rekordas. Lietuvos rekordų knygoje yra įrašyta, kad gausiausio dvynių susibūrimo rekordas - 44 dvynių poros - buvo fiksuotas 2001 metų birželio 17 dieną Alytaus miesto 420-ojo jubiliejaus proga surengtoje septintojoje dvynukų šventėje „Mes gimėm du“. Šis rekordas iki šiol nėra pagerintas.
„Ant teatro laiptų tuomet susirinko paties įvairiausio amžiaus dvynukai (pavyko įkalbėti dalyvauti ir suaugusius, nors įprastai tai nėra lengva užduotis), nuo naujagimių, kuriuos tėvai laikė ant rankų, iki judrių pradinukų, o kaip juos sužiūrėti miesto dienos šurmulio? Dabar pasikviestum savanorius, bet anuomet apie tokius niekas nė girdėjęs nebuvo. Gerai, kad kolegos iš rajono kultūros centro geranoriškai talkino, dar mano mergaitės iš 10 vidurinės mokyklos teatro studijos padėjo.“
Alytaus dvynukų rekordo metais „Alytaus naujienos“ surengė bendrą projektą su A. Balalienės dvynukų klubu - laikraštyje pristatė mieste gyvenančius dvynukus, spausdino jų nuotraukas. Tradicinis Alytaus dvynukų šou buvo pozicionuojamas kaip kultūrinis renginys, tačiau jis turėjo ir bendruomeninį aspektą - vienijo alytiškius, leido pažinti geriau vieniems kitus, taip pat ir šeimas, auginančias dvynukus, kurie visada ir šiaip traukia dėmesį. A. Balalienė pasakoja visuomet šventėms ieškojusi rėmimo, kad mažieji dalyviai neliktų be dovanų. „Smagu, kad dvynukų švenčių jų dalyviai - vaikai ir tėvai laukė, joms ruošėsi, lavino savo talentus. Apskritai šie renginiai buvo labai nuotaikingi, o visi mažieji - tikras stebuklas.“
Atskira istorija - kaip Aldona ieškojo dalyvių būsimoms šventėms. Daugelį užkalbindavo gatvėje, tėveliai reaguodavo labai geranoriškai, paaugusius kalbino ir pačius dvynius, pavyzdžiui, krepšininkus Darjušą ir Kšištofą Lavrinovičius, bet jie į šou taip ir neatėjo. Pirmajam dvynukų šou dalyvių ieškota per skelbimą laikraštyje. „Dabar sunku įsivaizduoti, bet tuomet nebuvo nei interneto, nei mobiliųjų telefonų, o tai labai apsunkindavo organizacinę pusę. Dabar sunku įsivaizduoti ir tai, kad kur kas laisviau buvo disponuojama asmens duomenimis.“ Pati režisierė nemano, kad mintis atgaivinti dvynukų šventes Alytuje būtų labai reali, o ir formato, kaip jai atrodo, reikėtų ieškoti naujo. Tačiau yra viena idėja, kurios jai tikrai gaila: „Ko aš nepadariau, nors visada norėjau, tai dvynukų eisena.“
Tėvystės džiaugsmai ir iššūkiai auginant dvynius: Evaldo ir Lauros Rimkų istorija
Požiūris į tėvystę šiandien keičiasi - tėvas nėra vien duondavys, jis aktyviai dalyvauja vaikų auklėjime. 28 metų kelmiškiui Evaldui Rimkui likimas skyrė dvigubą tėvystės dovaną - dvynukus Gustą ir Jorį. Kelmiškiai Laura ir Evaldas Rimkai gyveno pagal įprastą planą, kol Laura pradėjo lauktis pirmagimio. „Nuvažiavau pas gydytoją. Pasakė, kad laukiuosi dvynukų, - mena Laura. - Apsiverkiau iš džiaugsmo. Gydytoja įspėjo: „Nesidžiauk. Bus sunku.“ Iš tiesų nelengva.“
Pokalbiui su jauna šeima susitinkame vakare jaukiame jų bute. Evaldas metus turėjo tėvystės atostogas, padėjo motinystės atostogose esančiai žmonai. Tačiau dažną dieną Evaldui teko darbuotis savo ūkyje. „Tenka kabintis į gyvenimą. Abu su žmona tuos metus gavome 70 procentų buvusio atlyginimo. Atlyginimai buvo tik šiek tiek didesni už minimalius. O vaikų auginimas - brangus malonumas. Vien sauskelnės savaitei kainuodavo po 80 - 90 litų. Perki pigesnes - pradeda berti vaikų odelę. Todėl dar vienerius metus mėgautis tėvyste Evaldas nesiryžo.“
Žemės ūkio universitetą baigęs jaunas tėvas anksčiau dirbo mokyklos direktorės pavaduotoju ūkio reikalams. Aplinkosaugininkės specialybę universitete įgijusi Laura, prieš tapdama mama dirbo „Lugantos“ bendrovėje Pašiaušėje. Paauginusi dvynukus iki dvejų metų, moteris svarsto grįžti į darbą, o dvynukus leisti į darželį. Tik apgailestauja, jog taip greitai bėga laikas.
Metų ir trejų mėnesių dvynukai Gustas ir Joris sutinka draugiškai - tiesia rankutes sveikintis. Judrūs mažyliai dabar reikalauja daugiausia tėvų dėmesio. Eina, parpuola, ima daiktus... Tėvai negali ramiai sėdėti. „Neįsivaizduoju, kaip Laura susitvarko, namuose likusi viena, - stebisi Evaldas. - Reikia ir valgį paruošti, ir abu pamaitinti, ir didžiulį dvivietį vežimą laiptais nusinešti, kai berniukus veža į lauką.“ Grįžęs vakare jaunasis tėvas pastebi, ką naujo berniukai išmoko. Jie dažniausia mėgdžioja tėtį, mėgsta su juo būti. Bet didesnį artumą jaučia mamai. Prabunda, nusišypso tėčiui, bet akutėmis tuoj pat ieško mamos.
Jaunai šeimai labai daug padeda artimieji. Evaldo tėvai padėjo įsigyti būstą. „Džiaugiuosi, kad grįžau gyventi į savą kraštą, - sako Evaldas. - Kelmėje dabar labai gražu. Gyventi tai labai patrauklus ir puikiai sutvarkytas miestelis. Nedideli atstumai. Tiesiog už tvoros - vaikų darželis ir mokykla. O svarbiausia esame tarp savų. Bet kuriuo momentu galime vienas kitam padėti. Čia gyvena mūsų tėvai. Čia darbuojasi mano brolis.“ Mažyliai dar labiau sustiprino darnią Lauros ir Evaldo Rimkų šeimą.
Vytauto Braukylos požiūris į gausią šeimą ir vaikų auklėjimą
Aukštas pareigas visuomenėje gali pasiekti ne kiekvienas vyras, tačiau tėvu tapti gali beveik kiekvienas. Kražių seniūnijos Pagių kaime gyvenantis Vytautas Braukyla įsitikinęs, jog lietuvių šeimose turi augti daugiau vaikų: ir dėl Tėvynės, ir dėl jų pačių. Gausių šeimų vaikai labiau moka gyventi santarvėje su kitais, nesijaučia vieniši, labiau prisitaiko gyvenime.
Šiuo metu penkių vaikų tėvui nelengvas metas. Žmona Danguolė prieš kelias dienas išvažiavo į Švediją skinti braškių. Namuose ketverių metukų dukrelė Lilė, mokslo metus jau baigusi dešimtmetė Emilė, aštuoniolikmetė Samanta laiko abitūros egzaminus, o septyniolikmetis Mantas mokosi Kelmės profesinio rengimo centre. „Mes augome tik dviese su seserimi. Sesuo žuvo, tėvai mirė. Likau visiškai vienas, - paprastai, su žemaitišku santūrumu savo filosofiją dėsto penkių vaikų tėvas. - Kaip smagu būtų, jeigu į svečius atvažiuotų brolis ar sesuo, bendrautume, vienas kitam padėtume. Todėl ir nusprendžiau turėti gausesnę šeimą.“
Danguolė ir Vytautas Braukylos negali pasigirti dideliais turtais. Žuvus seseriai, Vytautas privalėjo mesti gerai apmokamą darbą laivų statybos įmonėje Klaipėdoje ir grįžti į kaimą prižiūrėti tėvų, jiems padėti. „Patys su žmona prisistatėm priestatą prie tėvų trobos, patys net stogą užsidengėm, įsirengėm vidų. Matydami mūsų pastangas darbo nesibaido ir vaikai. Mūsų šeimoje vaikas vaiką augino. Ir dabar visi esame pasiskirstę darbus. Kas namus tvarko, kas valgį gamina. Nė vieno dykinėjančio nėra. Sūnūs, parvažiavę iš mokslų, padeda nudirbti sunkesnius ūkio darbus. Kaime trūksta tik pinigų. Ypač dabar, kai už pieną grašius temoka. Bet duonos niekuomet nepritrūks, jeigu tik netingėsi dirbti. Darbas užgrūdina ir vaikus. Jie greičiau tampa savarankiški. Išmoksta prisitaikyti.“
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
