Kai vaikui susergant gydytojas paskiria antibiotikus, tėvams svarbu žinoti ne tik kaip juos teisingai vartoti, bet ir kaip padėti vaikui gydymo metu. Svarbu suprasti, kad antibiotikai skiriami tik tada, kai jų tikrai reikia, ir tik gydytojo sprendimu. Medikai pabrėžia, kad antibiotikai turi būti vartojami racionaliai: tik tada, kada reikia ir labai atsargiai.
Pasaulyje sparčiai daugėja bakterijų, atsparių antibiotikams. Atsparumas formuojasi, kai bakterijos išmoksta „išgyventi“ antibiotiko poveikį ir perduoda šią savybę kitoms bakterijoms. Neracionalus antimikrobinių preparatų skyrimas ir vartojimas padidina mikroorganizmų atsparumą, kas mažina infekcijų gydymo efektyvumą. Dėl netinkamo plataus spektro antimikrobinių vaistų vartojimo bakterijos tampa atsparios, antibiotikų veikimo efektyvumas mažėja, o tai gali būti didėjančio žmonių sergamumo, nesėkmingo gydymo ar net mirties priežastimi.
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos yra vieni dažniausių susirgimų tarp vaikų nuo gimimo iki 7-erių metų. Lietuvoje šioms ligoms gydyti dažniausiai skiriami antibiotikai. VLK duomenimis, pernai net 57,4 proc. vaikų nuo 0 iki 7 metų, sirgusių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, buvo gydomi antibiotikais. Šiaulių teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje veikiantis Vaistų komitetas kartu su gydytojais klinikiniais farmakologais atliko tyrimą, kuris parodė, kad tik penktadalis iš 180 tirtų vaikų nuo gimimo iki trejų metų nebuvo gydomi antibiotikais. Kitiems buvo skirti siauro, vidutinio ar net plataus spektro antimikrobiniai vaistai. Kai kurie tyrimo duomenys patvirtino, kad po antibiotikų paskyrimo vaikams pirmaisiais jų gyvenimo metais, didėja infekcijos pasikartojimo rizika. Be to, tyrėjams kilo abejonių dėl plataus spektro antibiotikų skyrimo pagrįstumo.
Ankstyvaisiais gyvenimo metais formuojasi ne tik žarnyno mikrobiota, bet ir imuninė sistema. Kuo dažniau kišamės, tuo bakterijos tampa atsparesnės antibiotikui.

Vaikų iki 7 metų gydymui bus skatinama išrašyti kuo mažiau antibiotikų. Nuo šių metų sausio 1 dienos įdiegiamas naujas gerų darbo rezultatų rodiklis, leisiantis stebėti šeimos gydytojų antimikrobinių vaistų skyrimą mažiesiems pacientams. Tie medikai, kurie neviršys nustatytų antibiotikų skyrimo normų, jau kitąmet bus skatinami finansiškai. „Mažųjų pacientų labui, t. y. jų racionalesniam gydymui su kuo mažiau antibiotikų, nuo šių metų įdiegiame naujovę - antimikrobinių vaistų skyrimo rodiklį. Pradėję jį taikyti galėsime atlikti gydymo įstaigų stebėseną. Rodiklio reikšmė bus apskaičiuojama pagal du aspektus. Pirmiausia, bus atsižvelgiama į tai, kiek viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančių vaikų nuo gimimo iki 7 metų, buvo gydyti antimikrobiniais vaistais.
VLK primena, kad be šios naujovės, jau kelerius metus šeimos gydytojai yra finansiškai skatinami atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergantiems 2-7 metų vaikams. Šis testas leidžia vos po keleto minučių tiksliai išsiaiškinti, kokios kilmės susirgimas - virusinės ar bakterinės - kamuoja mažąjį pacientą. „Tikimės, kad įvedama naujovė - racionalaus antibiotikų skyrimo rodiklis netolimoje ateityje padės sumažinti antibiotikų skyrimą kūdikiams ir mažiems vaikams, o neišvengiamu atveju, dažniau bus skiriami siauro, o ne plataus veikimo spektro antimikrobiniai vaistai".
Dažnas atvejis, kai gydytojas išrašo antibiotikų vaikui, bet perspėja tėvus, kad duotų tik tuo atveju, jei matys, kad reikia. Iš tiesų geriau yra tuomet, kai gydytojas išrašo, bet pataria kol kas neduoti, nei kad liepia gerti „dėl visa ko“. Būna situacijų, kai vaiko būklė yra stabili, kraujo tyrimai nerodo bakterinės infekcijos, bet liga užsitęsusi ir gydytojas negali numatyti tolimesnės jos eigos. Tokiu atveju ir pasiūlo tėvams palaukti, stebėti situaciją ir, jei pablogės, duoti antibiotikų. Tam, kad nereikėtų pakartotinai eiti pas gydytoją, paaiškina tam tikrus simptomus, kurie byloja apie prasidėjusią bakterinę infekciją. Žinoma, geriausia, jei gydytojas abejoja, kad paskirtų vizitą po poros dienų. Bet visi žinome, kaip sunku patekti pas gydytoją. Ir aš visada sakau, kad ne gydytojas gydo vaikus, jis tik rekomenduoja gydymą. Vaistą į burną deda tėvai ir jie turi suprasti, kodėl yra duodamas vaistas, kokio atsako iš to medikamento norima ir ar jis tikslingai skiriamas. Šiandien jau nebegalioja taisyklė, kai aklai vykdomi visi gydytojo nurodymai. Patarimų paisyti reikia, bet vadovautis sveiku protu - irgi.
Jei gydytojas mato, kad tai tikrai bakterinis uždegimas, iškart paskirs gydymą, o visais kitais atvejais - reikia nuolat stebėti vaiko būklę ir, jai pablogėjus, kreiptis į gydytoją. Jei matome, kad vaikui bakterinės infekcijos požymiai ryškėja - jau pavargo nuo ligos, bendra būklė blogėja, nevalgo, jo liežuvis pabalęs, apveltas, nenori gerti skysčių, atsirado pūlinga sloga ar kosulys, ypač jei pradėjo intensyviai karščiuoti tokiu atveju sakau, kad jis neturėjo tiek jėgų, kad pasveiktų be antibiotikų. Tuomet tikrai reikia gerti antibiotikus. Bet tėvai turėtų žinoti, kad antibiotikai naikina tiek gerąsias, tiek blogąsias bakterijas, todėl akivaizdu, kad sutrikdome gerąją florą ir, jei organizme buvo virusas, jis ims daugintis kitaip, nes niekas jam nebetrukdys. Todėl šie vaistai turi būti skiriami apgalvotai ir pagal indikacijas. Tikrai netikslinga skirti antibakterinį vaistą, kai organizmas kovoja su virusu. Gydymas ir trukdymas pasveikti neturėtų eiti šalia vienas kito. Deja, gydytojai dažnai bijo palaukti, nes atrodo, tarsi per vieną dieną būklė gali staigiai pablogėti. Be abejo, tam tikrais atvejais ji gali pablogėti, bet tėvams reikia būtinai išaiškinti simptomus, kurių nevalia ignoruoti. Tai yra, jei vaikas pradėjo dejuoti, dusti, vemti, jį išbėrė, skundžiasi galvos ar kt. skausmu, nieko nelaukiant reikia važiuoti į priėmimo skyrių.
Viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija pažeidžia mūsų gleivinę. Virusai apsigyvena ląstelės viduje ir ten dauginasi. Tokiu būdu mūsų gleivinės apsauga pažeidžiama. Jei šalia pasitaiko bakterija (tarkime, ją nešioja šalia esantis žmogus), gleivinė negalės nuo jos apsisaugoti ir liga komplikuosis bakterine infekcija. Bet tokių komplikacijų būna tikrai mažiau, nei tėvai mano - vos koks 1 proc. Visiems tėvams tik atrodo, kad, jei vaikui sloga, ji būtinai nusileis žemyn. Iš tiesų tai dažniau būna nepagrįsta baimė.

Nėra tokio vaisto, kuris neturėtų pašalinio poveikio, todėl gerti juos, kai nėra poreikio, niekam nerekomenduojama. Kaip jau minėjau, antibiotikai naikina tiek gerąsias, tiek blogąsias bakterijas, todėl, jei kalbame apie mikrobiomą, gerųjų ir blogųjų bakterijų santykį, kišamės į natūralią organizmo apsaugą ir ją sutrikdome. Svarbu pastebėti, kad tėvai dažniausiai pastebi trumpalaikį šalutinį poveikį - pavyzdžiui, viduriavimą. Vienas dažniausių šalutinių reiškinių vaikams - viduriavimas gydymo metu arba netrukus po jo. Tačiau svarbu žinoti, kad net jei neviduriuojama, mikrobiotos pokyčiai vis tiek vyksta. Disbiozė - tai žarnyno mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas. Antibiotikų vartojimas gali sutrikdyti natūralią žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą.
Po to, kai vaikas savaitę vartojo antibiotikus, visada perspėju tėvus, kad yra didelė tikimybė vaikui pakartotinai sukarščiuoti ir susirgti, nes dėl sutrikdytos natūralios organizmo apsaugos gali lengvai užsikrėsti virusine infekcija.
Probiotikai - tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamais kiekiais, gali būti naudingi žarnyno veiklai. Probiotiniai preparatai gali būti skirtingos sudėties. Dauguma jų yra bakteriniai, tačiau yra ir preparatų, kurių sudėtyje yra mieliagrybis. Yra probiotinių preparatų, kurių sudėtyje yra ne bakterijų, o mieliagrybių. Tokie mikroorganizmai pasižymi kitokiomis savybėmis nei bakteriniai probiotikai, todėl gali būti tinkami vartoti kartu su antibiotikais. Ekspertai pabrėžia: mikrobiotos apsauga reikėtų pasirūpinti nuo pirmos antibiotikų vartojimo dienos ir tęsti dar kurį laiką pabaigus jų kursą. Antibiotikai yra būtini, kai jų reikia, tačiau kartu svarbu sumažinti nepageidaujamą jų poveikį žarnynui.

| Probiotikų tipas | Pavyzdžiai | Savybės ir vartojimas su antibiotikais |
|---|---|---|
| Bakteriniai probiotikai | Lactobacillus, Bifidobacterium | Dauguma probiotinių preparatų yra bakteriniai. Gali būti sunaikinti antibiotikų, todėl svarbu vartoti juos tam tikru laiko intervalu nuo antibiotikų dozės. |
| Mieliagrybių probiotikai | Saccharomyces boulardii | Nepaveikiami bakterinių antibiotikų, todėl gali būti ypač tinkami vartoti kartu su antibiotikais nuo pirmos gydymo dienos. |
Tiek, kiek ir svarbu teisingai gyventi. Vaistai nėra vitaminai, kuriuos vieną dieną galima pamiršti išgerti, kitą - ne, nes jų koncentracija kraujyje turi būti tolygi, kad tinkamai veiktų. Todėl arba geriame, arba ne. Per praktiką buvo tiek kuriozinių atvejų, kad net baisu. Vaikams skirtos antibiotikų suspensijos yra miltelių pavidalo. Į juos reikia pripilti vandens iki ant buteliuko pažymėtos žymos, sukratyti ir laikyti vaistą šaldytuve. Bet bent tris-keturis kartus buvo atvejų, kai tėvai paima ne 5 ml padarytos suspensijos, bet 5 ml miltelių ir juos atskiedžia. Dozė išeina gerokai per didelė. Kitas variantas - nepripila vandens iki reikiamos žymos. Dar viena klaida - užuot davę vaikui antibiotikus tris kartus per parą, tai yra, kas aštuonias valandas, duoda tris kartus per dieną - kas keturias valandas. Būtina žinoti, kad jei paskiriama 3,5 ml dozė, tiek reikia ir duoti. Dar pasitaiko atvejų, kai skiedžia su sultimis, supila į mišinuką. Taip negalima.
Jei vaiką pykina, o tėvai priversti antibiotiką girdyti per prievartą, reikėtų ieškoti kitų būdų. Yra įvairių antibiotikų formų - suspensijos, tabletės, suleidžiami vaistai. Jei vaiko skrandis labai jautrus, galima pasirinkti tinkamą variantą. Be to, jei reikia sugirdyti 5 ml, tėvai turi žinoti, kad nebūtina jų išgerti vienu metu. Galima tą padaryti per kelias minutes. Kita vertus, jei tėvai žino, kad nuo vieno antibiotiko vaikas vemia, tegu pasako tai gydytojui, pabandys skirti kitą antibiotiką. Juk tą patį antibiotiką gamina kelios firmos, tai gal nuo vieno vėmė, nuo kito nevems.
Antibiotikai žudo bakterijas, temperatūra yra mūsų imuniteto atsakas, kai jis kovoja su sukėlėjais. Kol antibiotikas neužmuš dalies bakterijų, tol vyks karščiavimas, todėl būtina mažinti temperatūrą, jei ji kenkia vaikui ir yra virš 38,5. Antibiotikas pradeda veikti maždaug per parą. Tiek laiko reikia laukti ir žiūrėti. Jei vaiko būklė pagerėjo, vadinasi, antibiotikas veikia, jei ne - arba tai nėra bakterinė infekcija, arba netikslingai paskirti antibiotikai. Svarbu, kad jei būklė pagerėjo, reikia baigti skirtą kursą, nes nutraukus, bakterijos vėl ims viršų ir tada jau reikės skirti stipresnį antibiotiką.
Galima taip sakyti. Jei vaikas nėra vartojęs antibiotikų, pirmą kartą niekas jam neskirs plataus spektro antibiotikų. Jei jis jau gėręs kokius šešis antibiotikus per metus, be abejo, bus galvojama apie kitus.
Aš visada raginu domėtis, nes dabar, kai kalba pasisuka apie skiepus, visi tampa profesoriais. Jei tėvams neaišku, kodėl ir koks medikamentas skiriamas, jis turi išsiaiškinti tai su gydytoju. Pravartu būtų ir perskaityti vaisto anotaciją. Mes turime žinoti, ką savo vaikui dedame į burną. Juk maisto etiketes skaitome. Todėl būna apmaudu, kai ateina pas mane tėvai ir paklausti, kokius antibiotikus gėrė, sako baltus miltelius apelsinų skonio. Man tas nieko nesako.

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje trūksta informacijos apie antibiotikų skyrimą vaikų infekcinių ligų gydymui ir standartizuotų duomenų apie vaikų antibiotikų suvartojimą. Tyrimo tikslas: nustatyti antibiotikų skyrimo vaikams bei naujagimiams paplitimą Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale Vaikų ligoninėje bei palyginti rezultatus su kitomis Europos sąjungos šalimis. Atlikti du momentiniai paplitimo tyrimai 2011 m. kovo - rugsėjo mėnesiais Vaikų ligoninės stacionarinės pagalbos skyriuose. Ištirti 256 naujagimiai ir vaikai, kuriems buvo skirtas gydymas antibiotikais. Duomenys rinkti anketinės apklausos metodu. Duomenys lyginti su kitomis Europos šalimis remiantis antibiotikų skyrimo Europos vaikams bei mikoorganizmų atsparumo paplitimo tyrimo projektu “Antibiotic Resistance and Prescribing in European Children” (ARPEC). Tyrimo rezultatai parodė, kad naujagimiams ir vaikams infekcinių ligų gydymui dažniausiai skiriami cefalosporinų, penicilinų ir aminoglikozidų grupės antibiotikai. 74% antibiotikų buvo skiriami empiriškai.

tags: #antibiotiku #skyrimas #vaikams