Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, reikalaujantis ypatingo dėmesio savo sveikatai. Sveika ir visavertė mityba yra neatsiejama būsimų mamų gyvenimo dalis. Tačiau net ir rūpindamosi savimi, daugelis nėštumą patiriančių moterų susiduria su nemalonia diagnoze - anemija, dar kitaip vadinama mažakraujyste. Anemija yra būklė, apibūdinama sumažėjusiu hemoglobino ar (ir) eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekiu organizme. Hemoglobinas, baltymas esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose, yra atsakingas už deguonies pernešimą į audinius, o jo pagrindinė statybinė medžiaga yra geležis. Anemija nėštumo metu ne tik pablogina moters savijautą, bet ir gali sukelti vaisiaus augimo sutrikimų bei paskatinti pirmalaikį gimdymą. Deja, nepaisant gausios informacijos apie visavertę mitybą, anemija išlieka gana dažnu sutrikimu tiek nėštumo, tiek pogimdyminiu laikotarpiu. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, egzistuoja tiesioginis ryšys tarp sunkių anemijos formų ir kraujavimo gimdymo metu.
Nėštumo metu anemijos grėsmę sustiprina su nėštumu susiję fiziologiniai reiškiniai. Augantis vaisius nėštumo metu, ypač per paskutinį trimestrą, aktyviai naudoja mamos eritrocitus. Dėl šios priežasties moters organizmo geležies poreikis išauga dvigubai. Jei iki nėštumo moters kaulų smegenyse buvo susikaupusių eritrocitų atsargų, jos gali būti panaudotos vaisiaus poreikiams patenkinti. Tačiau jei motinos hemoglobino kiekis buvo žemas dar iki pastojant, nėštumo metu gali pradėti vystytis anemija: padidėjus maistinių medžiagų poreikiui, organizmas pradeda gaminti nepakankamai eritrocitų.
Be geležies deficito, anemijos vystymuisi įtakos gali turėti ir folio rūgšties (vitamino B9) trūkumas. Dažnai šio vitamino trūkumas yra glaudžiai susijęs su geležies trūkumu, nes abu šie elementai paprastai randami tuose pačiuose maisto produktuose. Tyrimai rodo, kad per mažas folio rūgšties kiekis motinos organizme didina vaisiaus galvos ir nugaros smegenų defektų išsivystymo tikimybę. Taip pat anemiją gali skatinti vitamino B12 trūkumas. Kadangi šis vitaminas randamas gyvūniniuose produktuose ir žmogaus organizmas jo pats nesintetina, jo trūkumas dažniausiai lemia vegetarinė ir veganinė mityba.
Anemijos požymiai gali pasireikšti ne tik nėštumui įsibėgėjus, bet ir ankstyvose jo stadijose. Ar šie požymiai yra įprasti nėštumo negalavimai, ar prasidedanti mažakraujystė, nustatys gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą. Dažniausi anemijos simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, yra:
Geležies stoka ir anemija yra labai susiję dalykai, tačiau tai ne tas pats. Paprastai tariant, pirmiausia organizme trūkstant geležies imamos naudoti sukauptos atsargos ir tik išnaudojus šias atsargas diagnozuojama anemija. Pirmajame nėštumo trimestre geležies gali pakakti iš sukauptų atsargų, nes moteriai nutrūksta menstruacijos. Vėliau moters geležies atsargų ir iš maisto gaunamos geležies jau nepakanka, nes vaisius ima kaupti geležį savo organizme, todėl jos reikia vis daugiau. Per nėštumą organizmui reikia apie 1000 mg - 1500 mg geležies (I trimestre - 1,5-2 mg per parą, II trimestre - 3-5 mg; III trimestre - 5-7 mg). Jeigu geležies atsargos yra išnaudotos, mažėja mamos hemoglobino koncentracija, prastėja audinių aprūpinimas deguonimi.
Geriausia anemijos profilaktika - subalansuota mityba ne tik nėštumo metu, bet ir planuojant kūdikį. Vis dėlto, jei hemoglobinas yra žemas, ypač nėštumo pabaigoje, svarbu imtis priemonių jam pakelti. Tam gali padėti kelios taisyklės ir rekomenduojami produktai.
Nėštumo metu būtina užtikrinti pakankamą visų reikalingų maistinių medžiagų gavimą. Nėščiajai kasdien būtina gauti apie 1200 mg kalcio. Svarbus vaidmuo tenka baltymams - pagrindinei statybinėms medžiagoms augančiam vaisiui, ypač reikalingi lengvai pasisavinami gyvūninės kilmės bei žuvies baltymai. Būtina valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių. Nereikėtų pamiršti, kad nėščiajai nereikia valgyti „už du“ - užtenka padidinti savo valgiaraštį vos 200-300 kalorijų.
Rinkitės kuo įvairesnį maistą. Stenkitės, kad jūsų organizmas ir įsčiose augantis vaikelis gautų kuo įvairesnių maistinių medžiagų, rinkdamiesi tiek baltos, tiek raudonos mėsos ar žuvies patiekalus.

Norint pakelti hemoglobiną, svarbu įtraukti į savo mitybos racioną produktus, turtingus geležies. Geležis geriausiai įsisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų.
Augalinės kilmės produktuose esanti geležis (ne hemo tipo) įsisavinama sunkiau. Tačiau vitamino C vartojimas kartu su šiais produktais gali žymiai pagerinti geležies pasisavinimą. Todėl rekomenduojama vartoti apelsinų, pomidorų sultis, valgyti braškes.

Folio rūgštis (vitaminas B9) ir vitaminas B12 yra gyvybiškai svarbūs kraujodaros procesams ir normalių, sveikų eritrocitų formavimuisi. Moterims nėštumo metu šių vitaminų poreikis žymiai išauga. Folio rūgštis organizme nekaupiama, todėl ją būtina gauti su maistu kasdien. Kadangi vitamino B12 randama gyvūniniuose produktuose, jo trūkumas dažniau pasitaiko vegetarėms ir veganėms.
Varis yra gyvybiškai svarbus organizmui, nes jis būtinas geležiai transportuoti į kaulų čiulpus ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Vario trūkumas taip pat gali sukelti anemiją, panašią į tą, kurią sukelia geležies stoka.
Svarbu žinoti, kad geležį įsisavinti padeda vitaminai C, B6, B12, folio rūgštis, varis. Todėl tikslinga vartoti kombinuotus preparatus, kuriuose yra geležies ir minėtų medžiagų. Gydytojai rekomenduoja folio rūgšties preparatą moterims pradėti vartoti dar planuojant nėštumą, siekiant sumažinti vaisiaus apsigimimų, persileidimų ir priešlaikinio gimdymo rizikas. Per dieną nėštumo metu reikėtų gauti 27 mg geležies. Jei maitinate krūtimi, taip pat galite vartoti vitaminus, kurių sudėtyje yra geležies. Nereikėtų nuogąstauti, jei nepastebite greitų rezultatų - kraujo rodikliai turėtų pagerėti ilgainiui, organizmui atsigavus ir vartojant pakankamai geležies turinčių maisto produktų.
Jei jūsų hemoglobinas žemas, tai gali būti ženklas, kad vartojate per daug pieno produktų, kurie gali trukdyti geležies įsisavinimui. Tokiu atveju vertėtų pabandyti sumažinti jų kiekį racione.
Nors nėščios moters organizmui palanku gauti kuo įvairesnio maisto, tačiau galioja ir taisyklė - tam tikrų produktų tiesiog būtina atsisakyti, siekiant išvengti galimų komplikacijų ir apsaugoti save bei vaisių.
Kasdien išgerti pakankamai vandens rekomenduojama visiems žmonėms, nes tai vienas iš sveikos mitybos prioritetų. Pakankamas vandens kiekis nėščios moters organizme padeda išlaikyti raumenų tonusą, lygią ir gražią odą. Todėl nėščioji turėtų per dieną išgerti ne mažiau nei 1,5 litro vandens. Saldūs skysčiai ir kava apykaitos metu reikalauja vandens, todėl į būtinųjų suvartoti skysčių kiekį tikrai neįeina. Jei daug gersite šių gėrimų, tai turite kompensuoti papildomu vandens kiekiu.
Nėštumo metu svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima stebėti hemoglobino lygį ir laiku pastebėti bei gydyti anemiją. Jei pastebite kraujavimą ar tepimą nėštumo metu, nedelsdami kreipkitės į savo nėštumą prižiūrintį gydytoją. Nors kraujavimas ir tepimas nėštumo metu yra gana dažni ir ne visuomet reiškia rimtą problemą, tačiau gali būti ir rimtų būklių, tokių kaip negimdinis nėštumas, placentos atsiskyrimas ar gimdos plyšimas, požymis. Todėl svarbu neignoruoti šių simptomų ir pasikonsultuoti su specialistu.
Geležies trūkumas po gimdymo gali sukelti prastą nuotaiką, ūmius dirglumo protrūkius, didina depresijos po gimdymo riziką ir netgi sunkina saugaus ryšio su naujagimiu užmezgimą. Todėl svarbu rūpintis savo sveikata ne tik nėštumo metu, bet ir po gimdymo.