Kada T. Antanas Saulaitis, SJ pradėjo atsakinėti į vaikų klausimus žurnale „Bitutė“, jau turbūt niekas neprisimena. Tačiau žinoma tiek, kad prieš dešimt metų atsakymų jau buvo susikaupę pakankamai knygelei išleisti. Knygelė vadinosi „Kaip atrodo dvasios?“.

Praėjus dešimčiai metų, skaitytojai ėmė skųstis, kad senosios knygelės nebeįmanoma gauti, užaugo krūva naujų vaikų, kurių anksčiau nebuvo, ir todėl jie senosios knygelės neskaitė. Kadangi t. Antanas toliau atsakinėjo į vaikų klausimus „Bitutėje", atsakymų vėl susikaupė tiek, kad neliko kitos išeities, kaip tik leisti dar vieną knygelę. Visi labai džiaugiamės, kad susirinko visa senoji komanda - iliustratorė, maketuotoja, sudarytoja ir, žinoma, t. Antanas.
Knygelės „Kaip pradėti tikėti? Nauji didieji mažųjų klausimai, į kuriuos atsakė kun. Antanas Saulaitis, SJ" turinys padiktuotas pačių vaikų. Jų klausimai suskirstyti į temas - apie Dievą, Bažnyčią, pasaulį ir kitus jiems rūpimus dalykus.
Kartais net į labai panašius klausimus atsakymai išeina skirtingi, lyg nudažyti kita spalva, tačiau jie visada alsuoja meilės Dievui, žmonėms ir pasauliui dvasia. Svarbu įžvelgti ne vien konkrečius paaiškinimus ar pamokymus, bet ir svarbiausias Dievą, žmones ir pasaulį mylinčio žmogaus nuostatas:
Ši knygelė galėtų būti viena iš priemonių, kurios padeda tikintiems, bet abejonių ar klausimų turintiems žmonėms ne sprukti vienas nuo kito, o kaip tik artėti. Tai vilties kupina knyga šių dienų skubančiame ir sudėtingame pasaulyje.
T. Antanas Saulaitis, SJ (g. 1939) - mylimas kunigas jėzuitas, skautas, vaikų ir jaunimo sielovadininkas, o taip pat knygų autorius, universiteto dėstytojas, stovyklų kapelionas, žmonių mylėtojas. Užaugęs JAV lietuvių karo pabėgėlių šeimoje, jaunystėje jis pamilo ir Pietų Ameriką bei misionieriaus gyvenimą.

Be to, studijavo chemiją, filosofiją ir teologiją, visą gyvenimą kasdien perskaito po knygą. Tėvą Antaną Saulaitį būtų galima vadinti kunigu be sutanos: jis nepataikauja Bažnyčiai, nesmerkia tų, nuo kurių nusisuka kai kurie dvasininkai. Jis niekada nepameta savo tikėjimo kelio, net kai išbandymai, atrodo, ne žmogaus jėgoms.
Tėvas Antanas žino, kokia sprangi pabėgėlio duona, kokia ta tikroji Amerika, kurioje doleriai ant medžių neauga. Vieno žmogaus istorija - ne tik apie misijas Brazilijoje, o ir apie visą gyvenimą teiktas dovanas kiekvienam, nepaisant rasės, lyties, tautybės ir net tikėjimo. Kaip pats autorius sako: „Kai tapau apysenis, ėmiau stebėtis, kiek žmonių dalyvauja konferencijose, suvažiavimuose, kelionėse ir viso išgyvenimo nuotykį saugo savo širdyje. Dievo dovanos mums juk tam ir duotos, kad dalytumės gyvenimo patirtimi, nuomonėmis, viltimis.“

„Dievas yra tikras ir paprastas. Tokie yra ir vaikai. Tėvas Antanas - miesto dykumos išminčius - atranda tinkamus žodžius kiekvienai naujai mažųjų skaitytojų kartai. Tie patys žodžiai drąsina tėvus ir mokytojus iš naujo atrasti draugystę su Dievu ir giedrai žvelgti į kasdienybę“, - apie autoriaus kūrybą atsiliepia skaitytojai.