Nors gana dažnai manoma, kad neramus kūdikio miegas - visiškai normalus reiškinys, tačiau tai - ne visai tiesa. Nevertėtų jaudintis tik tuo atveju, jei kūdikis nakties metu prabunda norėdamas valgyti: iki pusės metų kūdikiai maitinasi kas tris valandas, o vėliau alkis pajuntamas rečiau. Deja, patiems nustatyti miego sutrikimo priežastis gali būti labai sudėtinga ar net neįmanoma, todėl rekomenduojama kreiptis į specialistus. Visi šie simptomai rodo, jog vaikutis patiria stiprų diskomforto jausmą ir bando su tuo kovoti. Visa tai neleidžia pereiti į gilią miego fazę, o tai reiškia, jog mažylis negauna pilnaverčio poilsio.
Kūdikis gali riesti nugarą, nes jam skauda arba jis jaučiasi nepatogiai. Daugeliu atvejų nugaros išlenkimas - tik dar vienas būdas tėvams pranešti apie savo poreikius. Savaime tai nėra problema ir jos niekaip nereikia spręsti. Įvertinkite, galbūt kūdikis yra alkanas, gal kenčia nuo refliukso, dėl kažko (pavyzdžiui, dėl netinkamų drabužių) jaučiasi nepatogiai ir pan. Turėkite omenyje, kad kartais taip ir nepavyks išsiaiškinti priežasties.
Kūdikio rietimasis, atlošimas atgal ar net „tiltelio“ darymas yra signalai, kurie gali nurodyti įvairias problemas - nuo paprasto diskomforto iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Svarbu atidžiai stebėti mažylį ir bandyti suprasti jo siunčiamus ženklus.
Viena iš dažniausių kūdikio rietimosi priežasčių yra virškinimo sistemos diskomfortas.

Neramus kūdikio miegas ne visada yra susijęs su sveikatos sutrikimais: vaikui gali būti per karšta ar per šalta, jį gali kankinti alkis, gali išsiderinti miego ritmas (vaikas supainioja dieną su naktimi), miegoti jam trukdo tam tikri garsai ar per ryški šviesa, ir t.t. Kūdikis nugarą gali išlenkti ir dėl to, kad yra per daug stimuliuojamas, alkanas, dėl kažko susijaudinęs, nusivylęs ar jaučiasi nepatogiai (pavyzdžiui, graužia drabužio etiketė). Jis emocijas gali reikšti vieninteliu jam žinomu būdu - kūno judesiais.

Tam tikrais atvejais neramus kūdikio miegas yra susijęs su patirtomis gimdymo traumomis: vos vieno kauliuko pasislinkimas sutrikdo kraujotaką ir verčia jausti diskomfortą. Taip gali nutikti dėl to, kad gimdymo procesas buvo pagreitintas arba užtęstas, jei gimdymo metu buvo naudojama epidūrinė nejautra, jei buvo atliktas Cezario pjūvis, ir t.t.
Patiems nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas yra pakankamai sudėtinga, kadangi vienas vienintelis kauliukas, pasislinkęs nors vienu milimetru gali sutrikdyti kraujo patekimą į smegenis ir tokiu būdu privesti prie aiškiai jaučiamo diskomforto. Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai. Kūdikis su patirta gimdymo trauma primena suaugusį, kuris ant galvos užsideda pernelyg siaurą kepurę - pradeda kamuoti galvos skausmas, atsiranda pykčio protrūkiai, irzlumas, gali susilpnėti regėjimas. Logiška, jog mažyliui toks nuolatinis diskomforto jausmas yra nepakeliamas - būtent dėl šios priežasties daugelis vaikų nemėgsta dėtis kepurės, o nuolatinis verkimas ir žindimas yra vienintelis būdas nors trumpam nuimti galvos spaudimą.
Retai, nugaros rietimas gali signalizuoti apie didesnę problemą. Pavyzdžiui, nugarą išriesti gali kūdikiai, sergantys neurologinėmis ligomis (tarp jų - ir cerebriniu paralyžiumi). Įprastai jie tai daro dėl padidėjusio raumenų tonuso. Labai retais atvejais nugaros lenkimas gali būti susijęs su traukuliais.
Jei neramus kūdikio miegas yra susijęs su gimdymo metu patirtomis traumomis, rekomenduojama kreiptis į osteopatą, kuris įvertins kūdikio raumenų, kaulų ir sąnarių būklę, ir masažu arba staigiais judesiais atstatys pakitusias kūno vietas. Taip pat, jei kūdikis galvą laiko silpnai arba jos nenulaiko 4-5 mėnesių amžiuje, tai yra signalas kreiptis į gydytojus. Šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas neurologą, o tuo pačiu rekomenduojama susirasti ir profesionalų kineziterapeutą, kuris padės atlikti stiprinančias mankštas.
Kūdikio dirglumą, irzlumą, įvairius kūno judesius (taip pat nugaros rietimą) gali lemti alergija. Jei pastebimi ir kiti alerginės reakcijos simptomai, reikėtų konsultuotis su pediatru dėl galimų alergenų.
Be nugaros rietimosi, kūdikiai dažnai išreiškia diskomfortą ir kitais elgesio būdais, kurie gali klaidinti tėvus. Svarbu mokėti juos atpažinti.
Na, ateity galbūt iš jo išaugs futbolininkas, bet ką gali reikšti kojyčių makalavimas dabar? Tai priklauso ir nuo kitų ženklų. Jei mažylis patenkintas ir šypsosi, tikriausiai jis tuo rodo, jog norėtų pažaisti. Bet jei jis neramus ir virkčioja, spardymasis rodo, jog jam kažkas nepatinka. Problema galbūt slypi diegliukuose, o gal tiesiog prikrautose sauskelnėse.
Suprantama, neramu žiūrėti, kaip dešimties mėnesių kūdikis galvyte kaip būgno lazdele metodiškai muša į kietas grindis arba lovytės grotas. Tačiau taip elgiasi nemažai kūdikių, ir akivaizdu, kad jiems kažkokiu būdu neskauda. Negalima to visiškai ignoruoti. Jei kūdikis daužo galvytę ilgą laiką ir nelabai domisi žaidimu su žmonėmis ar žaisliukais, reikėtų atkreipti savo pediatro dėmesį. Tai gali būti galvos skausmo išraiška, kurį galbūt sukelia sutrikusi galvos skysčio cirkuliacija - tai gali patvirtinti arba paneigti atlikta galvos smegenų echoskopija ar akių dugno tyrimas. Taip pat gali būti ir kitos neurologinės problemos ar klausos sutrikimas dėl serozinio otito.
Neverta suskubti daryti išvados, jog tai reiškia ausų uždegimą. Daugeliui tėvų tai sukelia būtent tokį įtarimą, bet dažniausiai kūdikis būna tiesiog atradęs, kad turi ausis. Pasak tyrimų, jei ausų tampymas - vienintelis simptomas, didžiajai daliai vaikų ausų uždegimas nenustatomas. Pasidžiaukite kartu dėl tokio nuostabaus atradimo, bet stebėkite savo mažylį. Kai kurie kūdikiai itin įnirtingai „užgula“ savo ausis, kai jiems dygsta dantys, ypač, kai apie pirmą gimtadienį lenda pirmieji krūminiai.
Ne, mažylis taip nebando sportuoti ir stiprinti pilvo raumenukų. Tokia padėtis paprastai reiškia diskomfortą pilvo srityje - gal tai susikaupusios dujos, gal užkietėję viduriukai.
Suprantama, naujagimis neketina taip niekam grasinti… Daugelis naujagimių laiko sugniaužę kumštukus net ilsėdamiesi. Kol kas mažylio rankos nelabai kažką daugiau ir sugeba, mat plaštakų ir pirštukų judinimui reikia brandesnės nervų sistemos ir sudėtingesnių smegenų funkcijų. Kūdikiai delniukus atveria apytikriai 8 savaitę, o siekti ir čiupti pradeda 3-4 mėnesių. Kita vertus, sugniaužti kumštukai retkarčiais gali reikšti ir stresą, įtampą ar netgi alkį. Jei mažylis ir sulaukęs trijų mėnesių vis dar neatpalaiduoja kumštelių, pasirodykite gydytojui.
Daugeliui pažįstama seka: mažylis snūduriuoja ir jau tuoj tuoj užmigs, keliate jį į lovytę, bet staiga jis galingai sumosuoja rankytėmis ir pats to išsigandęs plačiai atmerkia akis… Tai - tipiškas naujagimių refleksas, netgi turintis mokslinį pavadinimą - Moro refleksas. Šio reflekso prasmė tokia, kad paleistas iš rankų kūdikis staiga galėtų ir vėl į ką nors įsikibti. Tai normalu, tačiau išgąstingo krūpčiojimo galite padėti išvengti tiesiog vystydami migdomo mažiuko rankutes.

Kūdikio galvos forma yra svarbus rodiklis, atspindintis jo augimą ir vystymąsi. Nors daugelis galvos formos pakitimų yra laikini ir savaime išnyksta, kai kurie gali reikalauti dėmesio ir korekcijos. Vos tik gimusio kūdikio galvytės kaukolė yra minkšta ir judri, ji nuolatos bei greitai auga. Kaukolė sudaryta iš plokštelių, kurios sujungtos paslankiomis siūlėmis, tokia ji išlieka keletą mėnesių. Šios siūlės leidžia kūdikio galvai didėti kartu su augančiais smegenimis. Dėl šių savybių galvos forma gali būti paveikiama įvairių veiksnių.
Yra keletas pagrindinių galvos deformacijos tipų, kuriems būdingi skirtingi požymiai ir priežastys:
Kitos kūdikio galvos deformacijos priežastys:
Naujagimį supa ne vienas pavojus, galintis sukelti galvytės deformaciją, deja, tam tikrą deformacijų dalį tėveliai negali kontroliuoti. Pozicinės priežastys: Dėl naujagimio ir mažo kūdikio poreikio miegoti didžiąją paros dalį, pozicinės galvytės deformacijos liaudiškai vadinamos „nugulėjimu“, bet tai sudaro klaidingą įspūdį, tarsi kūdikis nejudėdamas valandų valandas praleido lovelėje miegodamas. Iš tiesų, pozicinių deformacijų priežastis - ilgalaikis spaudimas į tą pačią vietą. Spaudimą gali sukurti bet koks kietas paviršius - lovytė, automobilinė kėdutė, gultukas, nešiojančiojo ranka ir pan.

Mikrocefalija yra reta liga / neurologinė būklė, kai kūdikio galva yra daug mažesnė nei kitų to paties amžiaus ir lyties kūdikių, dėl to gali sutrikti ir smegenų vystymasis. Kartais mikrocefalija diagnozuojama iškart po gimimo: ją vaisiui augant nulemia smegenų vystymosi sutrikimai. Mikrocefaliją gali sukelti įvairūs aplinkos ir genetiniai veiksniai, o šia liga sergantys kūdikiai ir vaikai dažnai turi įvairių raidos sutrikimų. Siekiant nustatyti, ar galva yra normalaus dydžio, matuojama kūdikio ar vaiko pakaušio apimtis. Ši būklė diagnozuojama, kai galvos apimtis yra 3 procentilėje - tai reiškia, kad 3 proc. visų kūdikių galva bus mažesnė, o 97 proc. Kai kurių kūdikių ir vaikų galvos tiesiog yra mažesnės nei to paties amžiaus ir lyties vaikų. Tačiau tai tikrai ne visada reiškia mikrocefaliją. Nors mikrocefalija nėra pagydoma, tačiau ligos simptomus galima suvaldyti.
Dėl ypatingų kūdikio kaukolės savybių, pirmieji 4 mėnesiai yra potencialūs atsirasti „nugulėjimui”, tačiau tuo pačiu ir patys efektyviausi koreguoti galvytės formą. Labai svarbu nuolatos stebėti galvytės formą ir kuo anksčiau pastebėti problemą. Prisiminkime, kad pirmieji mėnesiai yra patys svarbiausi, kuomet kauliukai dar minkšti, o juos jungiančios siūlės paslankios. Tėveliams pastebėjus galvytės pakitimus būtina kreiptis į specialistus, siekiant nustatyti deformacijos tipą, aptarti galimus gydymo/korekcijos variantus, prevenciją ir t.t. Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nuspręs, kiek padėtis rimta - gal verta siųsti vaikutį apžiūrai pas ortopedą, šis rekomenduos pratimus, galbūt specialią pagalvę. Kai kuriems vaikams prireikia masažų, nes kaklo raumenys buvo hipo arba hiper tonuse, todėl jis nenori sukioti galvos.
Galimi korekcijos būdai:
Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę. Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę. Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Pastebima, kad tautose, kuriose vežimėliai, gultukai ir kita „vaikiška technika“ yra prabangos prekė ir kuriose kūdikius įprasta nešioti nešynėse (vaikjuostėse), plagiocefalijos atvejai išskirtinai reti. Dėl to papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus. Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę.
| Mėnuo | Berniukai (cm) | Mergaitės (cm) |
|---|---|---|
| Gimimo | 34-37 | 33-36 |
| 1 | 36-39 | 35-38 |
| 3 | 40-43 | 39-42 |
| 6 | 43-46 | 42-45 |
| 9 | 45-48 | 44-47 |
| 12 | 46-49 | 45-48 |