Daugelis šeimų yra ištobulinę savas margučių dažymo technikas bei tradicijas, bet kasmet susižavi ir įvairiausiais naujais ar primirštais senais kiaušinių dažymo būdais, užkariaujančiais socialinius tinklus. Vienais metais tautiečiai eksperimentavo vietoje kiaušinių dažų naudodami vyną, kitais margučius spalvino daržovėmis ir prieskoniais. Titas Atraškevičius, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovas ryšiams su žiniasklaida, pasakoja, kad kartais susidomėjimo banga kokiu nors kiaušinių dažymo būdu būna tokia didelė, kad atsispindi ir pardavimuose. Prieš Velykas žmonės daugiau perka ciberžolės prieskonius, špinatus bei kinrožių žiedų arbatą. Tačiau nepaisant naujų margučių dažymo madų, kelios priemonės kasmet stabiliai išlieka tarp populiariausių - tai specialūs kiaušinių dažai ir svogūnų lukštai.
Kulinarijos meistrai dalijasi, kaip naudojant paprastas priemones sukurti netikėtus margučius bei smagias bendrystės akimirkas.
Marginimas druska - tai vienas neįprastų, bet paprastų būdų margai nudažyti kiaušinius Velykų šventei, o norint jį išmėginti, reikės: kietai virtų kiaušinių; vidutinio stambumo druskos; specialių dažų margučiams; plastikinių maišelių, skirtų maistui.
Kiaušinių marginimas druska:

Kiaušinių marginimo ryžiuose principas - toks pat kaip ir druskoje. Tai „sausa“ dažymo technika, kai beveik nenaudojamas vanduo, tačiau stambesni ryžių grūdeliai margučiams suteikia kitokią faktūrą nei druska. Kulinarijos meistrai dalinasi, ko šiam marginimo eksperimentui reikės: kietai virtų kiaušinių; nevirtų ryžių; specialių dažų margučiams; plastikinių maišelių, skirtų maistui.
Kiaušinių marginimas ryžiais:
Kiaušinius galima ne tik išpiešti flomasteriais, bet ir panaudoti juos vietoje dažų bei išgauti subtilius spalvų persiliejimus. Norint išmėginti šį paprastą būdą, reikės: kietai virtų kiaušinių; popierinių rankšluosčių; vandens pagrindo flomasterių; 1 puodelio acto; pusės puodelio vandens; vienkartinių gumyčių.
Kiaušinių marginimas flomasteriais:
Kulinarijos meistrai primena, kad tiek druska, tiek actas pasitarnaus ne tik spalvinant kiaušinius, bet ir padės juos išvirti nesusikilusius. Prieš verdant kiaušinius, į vandenį reikia įberti šaukštelį druskos arba įpilti acto tiek šaukštelių, kiek kiaušinių dedate į puodą.

Mediena impregnuojama tam, kad ilgiau tarnautų. Puikūs impregnantai yra natūralios gamtinės medžiagos: linų sėmenų aliejus, kanapių sėmenų aliejus, bičių vaškas. Šiose medžiagose nėra sveikatai kenksmingų medžiagų ir cheminių elementų. Pastebėta, jog natūralus linų aliejumi nudažytos medienos kvapas sustiprėja. Linų ir kanapių aliejai, pokostas medieną daro blizgia, padeda išsaugoti ir išryškina jos struktūrą, daro ją patvaresne, ilgaamžiškesne.
Linų sėmenų aliejaus galima pasigaminti savarankiškai. Tereikia įsigyti nusistovėjusio, maistui jau netinkamo aliejaus.
Išorinių faktorių (deguonies, šviesos, šilumos) veikiamos aliejaus sudėtyje esančios medžiagos sutirštėja, sukietėja, vyksta polimerizacijos procesas.
Kitas impregnavimo variantas - dirbinio virinimas šiltame linų aliejaus - bičių vaško - ekologiškos pušų kanifolijos mišinyje. Mišinys, kaip verdanti sriuba, kunkuliuoti neturėtų. Nuo didelio karščio mediena labai tamsėja ir tampa trapi. Temperatūra turi būti tokia, kad ant medienos pasirodytų gero impregnavimosi požymis - oro burbuliukai. Dalis meistrų mano, kad impregnavimas bus kokybiškas tik tada, kai medinis dirbinys neplūduriuos, o nugrims į puodo dugną.
Vienas geras aliejavimo būdas - dengimas paprastu sodo purkštuvu. Purškimo metu paviršius visada pasidengia tolygiu ir plonu aliejaus sluoksniu. Žinoma, darbo rezultatas žymiai priklauso nuo paties purkštuvo kokybės. Efektyvus yra ir aliejaus įtrynimo į medieną sausu nespalvotu audiniu būdas. Spalvota ir dažyta šluostė aliejų ir medieną gali netinkamai nuspalvinti.
Aliejaus džiūvimą galima pagreitinti jį prieš impregnavimą sumaišius su šiltu bičių vašku. Bet natūralaus linų aliejaus su terpentinu ar degutu maišyti negalima. Šios dvi medžiagos, nors ir pagreitina džiūvimą, bet yra labai neekologiškos.

Pradžioje reikia pašildyti vašką, o po to - linų aliejų. Vaško sluoksnis medienos paviršių ne tik sustiprina, bet ir dailiai paryškina jos struktūrą. Vaškas dar geriau atstumia drėgmę ir vandenį. Vienintelė vaško bėda - vaškuotos grindys labai traukia dulkes.
Paviršių virtuvėje gali tekti nuplauti (tam tiktų ploviklio Vivacolor Special Clean, skiestas vandeniu), po nuplovimo ir džiovinimo, pašiaušti lako paviršių, jei po plovimo paviršius vis dar stipriai blizgus, šlifavimas taip pat reikalingas jei medis nulakuotas nekokybiškai, pašerpetojęs. Pašalinus dulkes galima dažyti, be papildomo grunto daugeliu atvejų puikiai tinka Vivacolor Universal Akva (galimas matinis ar pusiau blizgus, spalvas galima rinktis iš pilnai dengiančių spalvynų Tikkurila, RAL ar NCS). Jei lentutės turi daug šakų, tuomet visą paviršių rekomenduotume gruntuoti dviem kartais izoliuojančiais gruntiniais dažais Tikkurila Multistop, kuris stabdo šakų vietose atsirandančius spalvų pokyčius (ypač pastebimi ant baltų šviesių paviršių), paviršių galima palikti kokį koks yra (bus balta su pilkšvumu spalva) ar viršutinį sluoksnį dažyti bet kuria pasirinkta spalva vidaus mediniams paviršiams skirtiems dažais (Tikkurila Helmi serija, pusiau matiniais Vivacolor Furniture 30 ar tais pačiais Universal Akva).
Audrius Dryžas, UAB TIKKURILA, rekomenduoja lentelėms dengtoms laku rinktis REMMERS Wohnraum lasur dažus. Šie dažai atsparūs drėgmei, todėl tinkami dažyti virtuvės medines sienas ir lubas. Išeiga: apie 100ml/m2 vienam sluoksniui. Reikia dengti dviem sluoksniais.
Dažymo technologija:

Paukščiai (Aves) - stuburinių (Vertebrata) potipio gyvūnų klasė, apimanti daugiau nei 10 000 dabar gyvenančių rūšių. Jie pasižymi unikalia sandara ir fiziologija, leidžiančia jiems skraidyti ir prisitaikyti prie įvairių aplinkos sąlygų. Vienas iš svarbiausių paukščių bruožų yra kiaušinių dėjimas, kuris yra esminė jų dauginimosi strategijos dalis. Paukščiai dažniausiai kiaušinius deda ir peri įvairiuose lizduose.
Paukščių lizdai - vietos, kuriose paukščiai deda kiaušinius, peri ir augina jauniklius. Paukščiai lizdus suka pavieniui ar grupėmis, sudarydami kolonijas. Lizdai naudojami vieną sezoną arba daugelį metų. Jie gali būti įrengiami įvairiose vietose:
Lizdai būna įvairių tipų: kabantys, pinti, pačių paukščių išrausti grunte, iškalti medyje.

Paukščiai yra gerai atpažįstami dėl savo kompaktiško kūno, nedidelės galvos ir ilgo kaklo. Priekinės galūnės virtusios sparnais, o kūno forma aptaki, pritaikyta skrydžiui. Oda plona ir sausa, padengta kontūrinėmis plunksnomis, kurios saugo nuo išorinės temperatūros svyravimų. Jutiminę funkciją atlieka siūliškos plunksnos ir šereliai.
Paukščių griaučiai yra tvirti ir lengvi, daugelis kaulų pripildyti oro. Raumenų sistema - diferencijuota. Dideli krūtinės raumenys, prisitvirtinę prie krūtinkaulio keteros, sudaro apie 20 % visos kūno masės. Kaklas labai lankstus, sudarytas iš 11-25 slankstelių. Žandai virtę bedančiu snapu, o smegenys gerai išsivysčiusios, ypač didieji pusrutuliai.
Paukščių orientacijos svarbiausias organas yra akys, o klausos organą sudaro vidinė ir vidurinė ausis. Virškinimo trakto organai prasideda burnos ertme, kur pailgėję žandai sudaro snapą, kurio forma priklauso nuo paukščio mitybos.
Balso aparatas - apatinės gerklos, turinčios dvi plonas porines membranas, kurioms virpant skleidžiamas garsas. Plaučiai maži, prigludę prie krūtinės ląstos, o svarbią kvėpavimo sistemos dalį sudaro oro maišai, padedantys efektyviau kvėpuoti.
Patinų lytiniai organai yra pora į pupeles panašių sėklidžių, o patelių lytinė sistema asimetrinė. Dažniausiai funkcionuoja tik kairioji kiaušidė ir kairysis kiaušintakis. Subrendusi kiaušialąstė pro kūno ertmę patenka į kiaušintakį, kur apsigaubia baltyminiu sluoksniu, plėvėmis ir kietu kiaušinio kevalu.
Dėtyje būna 1-24 kiaušiniai. Po 1 kiaušinį deda alkos, narūnėliai, didesni plėšrieji paukščiai, po 2 - karveliai, gervės, lėliai, po 3 - kirai ir žuvėdros, po 4 - tilvikai, po 5-6 - smulkūs plėšrieji paukščiai ir dauguma žvirblinių, apie 10 - antys. Daugiau kiaušinių būna zylių lizduose, kurapkų - net iki 24 kiaušinių.
Kiaušinių perėjimo trukmė labai įvairi. Smulkūs žvirbliniai paukščiai peri 11-14 d., kurapkos - 24, antys - 24-28, afrikiniai stručiai - 42, imperatoriškieji pingvinai - net iki 64 dienų.
Vieni jaunikliai išsirita apaugę pūkais, vos apdžiūvę gerai bėgioja ir greitai apleidžia lizdą. Jie vadinami viščiukiniais. Tai vištinių, žąsinių, tilvikinių, gervinių paukščių jaunikliai. Kiti išsirita pliki, akli, bejėgiai, maitinami ilgai išbūna lizde.
Laukinių paukščių kiaušiniai būna įvairių spalvų - nuo paprastų baltų iki visų vaivorykštės atspalvių: mėlynos, žalios, dramblio kaulo, smėlio, pilkos, raudonos ir oranžinės. Spalvų intensyvumas gali labai skirtis.
Paukščių kiaušinių spalvą lemia 2 pigmentai, iš kurių vienas yra žalsvas (biliverdinas), o kitas rausvai rudas (protoporfirinas). Šių pigmentų koncentracijos ir pasiskirstymo skirtumai lemia kiaušinių spalvų įvairovę.
Žymės ant kiaušinių gali būti juodos, rudos, pilkos, rausvos, violetinės ar kitos spalvos. Paprastai jie būna išmarginti dėmėmis ar taškeliais. Šios žymės gali būti tolygiai išsidėsčiusios ant lukšto arba sutelktos viename jo gale, taip pat jos gali sudaryti žiedą ar vainiką aplink kiaušinį.

Evoliucinis ryšys tarp dinozaurų ir paukščių pripažįstamas jau ilgiau kaip šimtmetį. Tyrėjai nustatė, kad kiaušinių pigmentacija buvo būdinga kelių rūšių dinozaurams, įskaitant velociraptorius (Velociraptor), maždaug prieš 75 mln. metų gyvenusius dabartinės Mongolijos teritorijoje. Mokslininkai kelia prielaidą, kad atsiradus pigmentacijai atvirus lizdus įsirengdavusių dinozaurų kiaušiniai tapo labiau apsaugoti. Ši ypatybė vėliau buvo paveldėta paukščių, beveik visada bent trumpam paliekančių savo kiaušinius nepridengtus, kol šie išskyla.
Paukščių kiaušinių spalvos ir margumas yra pritaikyti prie aplinkos sąlygų, siekiant apsaugoti būsimąją kartą nuo plėšrūnų. Perinčių atvirose erdvėse kiaušiniai išdabinti gamtos raštais, natūralios, pastelinės spalvos: pilkšvos, rusvos, kad primintų sausą žolę, medžių šakas, žemę ar akmenėlius.
Ornitologai ilgą laiką buvo įsitikinę, kad paukščių gebėjimas dėti spalvingus kiaušinius išsivystė kelis kartus kaip išlikti padedantis mechanizmas, nes plėšrūnams sunkiau pastebėti su aplinka susiliejančius kiaušinius. Tyrimai rodo, kad plėšrūnų dukart daugiau nukentėjo baltų kiaušinių nei rudų, tačiau, tai susiję ne tik su spalva, bet ir su kitais lizdo aplinkos elementais, pvz., augalai, apšvietimas, šešėliai.
Kiaušinių spalva taip pat gali turėti įtakos termoreguliacijai. Mokslininkų tyrimai rodo, kad tamsesni kiaušiniai sugeria daugiau šilumos, o tai gali būti naudinga šaltesniuose regionuose. Atogrąžų zonoje galima rasti ir šviesesnių, ryškesnių spalvų kiaušinių.
Pastebėta, kad ant žemės savo lizdus sukančių paukščių kiaušinių lukšte daugiau pigmento, nes šie veikiami tiesioginės saulės šviesos. Tuo tarpu urveliuose, duobelėse ar kitose tamsiose ertmėse vaikus perinčių plunksnuočių kiaušinių lukštas ryškios baltos spalvos ir dėmelių neturi.
Kiaušiniai būna įvairių formų. Pavyzdžiui, daugelis pelėdų deda apvalius arba rutuliškus kiaušinius. Kiaušinių lukštų storis skiriasi, tačiau jie turi būti pakankamai stori ir tvirti, kad išlaikytų perintį suaugusį paukštį, o taip pat ir augantį jauniklį. Didesnių paukščių kiaušinių lukštai paprastai būna proporcingai storesni.
Kadangi kiaušiniuose yra labai daug baltymų, riebalų ir maistingųjų medžiagų, jie yra labai geidžiamas daugelio plėšrūnų grobis. Kiti paukščiai, tarp jų suopiai, zylės, varnos, kregždės, klykuolės ir plėšrieji paukščiai, taip pat ėda visus kiaušinius, kuriuos randa.
Ne visi paukščiai deda kiaušinius į savo lizdus ar net augina savo jauniklius. Yra daug rūšių paukščių, kurie sąmoningai deda kiaušinius į kitų lizdus ir leidžia „globėjams“ auginti jauniklius, net jei paukščiai yra skirtingų rūšių. Taip elgiasi rudagalvės kregždės ir gegutės.
Lietuvišku ženklu „Kokybė“ kiaušinius ženklins žinomi ūkininkai Rūta ir Gintas Cimakauskai. Kokybiški produktai - kuo platesniam ratui. Lietuviški kokybiški, sveikatai naudingi ir aplinkai draugiškuose ūkiuose pagaminti produktai - kuo platesniam mūsų vartotojų ratui. Toks yra vienas iš Žemės ūkio ministerijos prioritetų.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitikimuose su žemdirbiais ir jų organizacijų lyderiais nuolat pabrėžia vieną pagrindinių siekių - kad į aplinkai draugišką, dirvožemį tausojantį bei klimato tikslus atitinkantį ūkininkavimą įsitrauktų vis daugiau šalies ūkininkų ir kad tokiuose ūkiuose būtų pagaminama kuo daugiau kokybiškų natūralių produktų, kurie kuo trumpiausiu keliu pasiektų mūsų vartotojus. Toks ūkininkavimas - trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymo sėkmė. Tokia kryptis turėtų būti paranki ir mūsų piliečiams, kurie nuo seno vertina tai, kas išauginta ir pagaminta mūsų žemėje.
Natūralumu, maistingumu, tausojančiais gamybos būdais ir aplinkai palankiomis technologijomis išsiskiria pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti produktai (NKP), kuriuos jau ne vienas pirkėjas prekybos vietoje atpažįsta pagal specialų ženklą „Kokybė“. Žemės ūkio ministro įsakymu yra patvirtintos devynios NKP specifikacijos: bitininkystės produktų ir mišinių, grūdų produktų ir duonos, pyrago kepinių bei miltinės konditerijos gaminių, mėsos ir jos gaminių, paukštienos, pieno ir jo gaminių, šviežių vaisių ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų, vištų dedeklių kiaušinių, cukrinės konditerijos ir šokolado gaminių, giros.
Šiemet pirmą kartą buvo sertifikuota NKP kiaušinių gamybą. Tokį sertifikatą gavo Rūtos ir Ginto Cimakauskų ūkis Lazdijų rajone. Šie ūkininkai gerai žinomi Kauno, Vilniaus ir kitų miestų gyventojams. Keliuose riedantis Cimakauskų prekybinis autobusiukas skelbia, kad ūkininkai gamina naminę kaimišką kalakutieną, vištieną ir ant kraiko laikomų vištų kiaušinius. Pastarieji netrukus bus ženklinami lietuvišku ženklu „Kokybė“.
„Dabar ruošiamos etiketės ir netrukus bus galima ženklinti. Mes jau seniai prekiaujame kiaušiniais iš savo nedidelio ūkio, mūsų produkcijos vartotojai apie juos žino, tik jie nebuvo sertifikuoti. Kai Žemės ūkio ministerija patvirtino dedeklių vištų kiaušinių specifikaciją, mes pagal ją pritaikėme gamybą. Tai produktui suteikia pridėtinę vertę, o vartotojui bus aišku, kokiomis sąlygomis produktas pagamintas, kokia jo vertė. Ir tai pirkėjas gali sužinoti ne tik iš ūkininko, bet ir susirasti viešą informaciją apie tokį gamybos standartą ir sertifikatą“, - apie NKP privalumus pasakojo R.Cimakauskienė.
Pasak ūkininkės, NKP produktų populiarinimui ir viešinimui galima gauti paramą. „Yra remiama informacijos sklaida, populiarinimo leidinių leidyba, viešieji renginiai. Tačiau be tokios paramos dar svarbesnė atsirandanti pridėtinė vertė dėl sertifikato ir suteikto kokybės ženklo“, - aiškino ji.
Per dieną surenkama apie 500 kiaušinių. Švieži kiaušiniai jau kitą dieną patenka į prekybą. Jais ūkininkai prekiauja iš savo firminio autobusiuko, NKP kiaušinių taip pat galima rasti mobiliuosius turgelius administruojančio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ prekybos vietose. „Visa kiaušinio galia atsiskleidžia, kai jis yra šviežias. Tai jaučiama juslinėmis savybėmis, ir vartotojai tai vertina. Mes kiaušinių nekaupiame, nesandėliuojame - surinktus iškart vežame į prekybą“, - sakė ūkininkė.
Dedeklės vištos gali laisvai vaikščioti lauke, joms skirta apie pusė hektaro žemės. Vištos lesinamos savo ūkyje užaugintais grūdais. Taigi ūkyje vyksta gamyba nuo lauko iki stalo. „Pats auginame javus, pasigaminame lesalus, sufasuojame produkciją ir vežame vartotojams“, - patvirtino R.Cimakauskienė.
Ūkininkė aiškino, kad siekiant gauti NKP sertifikatą, reikia paisyti nustatytų reikalavimų tokio produkto gamybai. „Yra europinė direktyva, kuri nusako, kokie turi būti reikalavimai laisvai auginamų vištų kiaušiniams, kiek vienai dedeklei turi tekti aptvertos teritorijos, kokie turėtų būti lesalai ir kt. Kai yra tinkamos laikymo sąlygos ir tinkamas racionas, vištaitės deda skanius kiaušinius“, - sakė R.Cimakauskienė.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Šiam paraiškų rinkimui skirta 332 925 Eur paramos lėšų. Paramos gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys ir rinkai tiekiantys kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba valdos partneriai). Pabrėžiama, kad parama teikiama pareiškėjams, naujai įsitraukiantiems į tris pagal priemonę remiamas kokybės sistemas - ekologiškų produktų gamybos sistema, Europos Sąjungos pripažintų produktų kokybės sistema ir nacionalinė maisto produktų kokybės sistema. Parama teikiama pirmą kartą įsijungiantiems į kokybės sistemas žemės ūkio veiklos subjektams arba kurie pastaruosius penkerius metus dalyvauja šiose sistemose. Svarbu, kad paraiška būtų pateikta per penkerius metus nuo pirmojo patvirtinamojo dokumento, sertifikato išdavimo arba gamintojo įregistravimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti GTG arba ir SGN arba GTG registre, gamintojų sąraše. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ilgiausia penkerių metų paramos teikimo trukmė sumažinama tokiu metų skaičiumi, kiek praėjo nuo pirminio dalyvavimo kokybės sistemoje ir paraiškos pateikimo dienos. Paramą gali gauti pareiškėjai, dalyvaujantiems vienoje ar keliose kokybės sistemose.
Pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. Didžiausia galima viešosios paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus - 2 998 Eur ekologiškų produktų sistemos dalyviams, 2 776 Eur - ES pripažintų produktų gamybos sistemų dalyviams, 2 895 Eur - NKP gamybos sistemos dalyviams. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2021 m. paramos lėšomis, priklausomai nuo pasirinktos veiklos srities, gali būti finansuojamos sertifikavimo, kontrolės, apmokėjimo už tyrimus, numatytus kokybiškų žemės ūkio produktų specifikacijose, metinio įnašo už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje išlaidos. Svarbu įsidėmėti, kad nebus finansuojamos kanceliarinių prekių, smulkios biuro ir kompiuterinės įrangos įsigijimo išlaidos, etikečių, pakuotės dizaino, skrajučių, vizitinių kortelių ir pan. reklaminių prekių sukūrimo, spausdinimo bei įsigijimo išlaidos.

Kiaušinių spalvų įvairovė yra stulbinanti. Kiaušinių spalvą lemia pigmentai biliverdinas ir protoporfirinas. Kiaušinių spalva ir margumas priklauso nuo daugelio veiksnių: perėjimo aplinkos, poreikio paslėpti kiaušinius nuo plėšrūnų, apsaugos nuo kenksmingos Saulės spinduliuotės, mikroorganizmų, lukštų tvirtumo ir kt.
Tyrimai rodo, kad plėšrūnai dažniau užpuola baltus kiaušinius nei rudus. Taip pat nustatyta, kad rudi kiaušiniai yra tvirtesni nei balti. Kiaušinių spalva taip pat gali turėti įtakos jų temperatūrai. Tamsesni kiaušiniai greičiau įkaista saulėje, bet ir lėčiau atvėsta.

Kiaušinių spalva gali priklausyti nuo aplinkos, kurioje paukščiai peri. Pavyzdžiui, paukščių, perinčių atvirose vietovėse, kiaušiniai dažniausiai būna tamsesni, kad geriau pasislėptų nuo plėšrūnų.
tags: #ant #medines #lenteles #kiausiniai