Katerina Voropaj: motinystės iššūkiai, sūnaus Rojaus Patriko augimas ir gyvenimo balansas

Žinoma šokėja Katerina Voropaj atvirai dalijasi savo patirtimi apie motinystę, skyrybų iššūkius ir ryšį su sūnumi Rojumi Patriku. Jos istorija - tai pavyzdys, kaip svarbiausia yra vaiko gerovė, o meilė ir pagarba leidžia įveikti net sudėtingiausias gyvenimo situacijas.

Motinystės džiaugsmai ir sūnaus Rojaus Patriko augimas

Katerina Voropaj didžiausią laimę randa laike su šeima, ypač su sūnumi Rojumi Patriku. Ji džiaugiasi, jog net artėjant sūnaus paauglystės metams pavyksta išlaikyti šiltą ir gražų tarpusavio santykį. „Mūsų ryšys yra gana stiprus. Su sūnumi turime netgi savitą kalbą. Kai stovime vienas nuo kito didesniu atstumu, galime susižvalgyti, pasimaivyti ir suprasti, apie ką kalbame, ko norime“, - šypsodamasi pasakojo Katerina.

Katerina ne kartą yra minėjusi, kad su vienintele savo atžala yra sukūrusi artimą ir glaudų ryšį. Pasak moters, nors artėja vaiko paauglystė, judviejų santykis bėgant metams tapo tik dar tvirtesnis. „Žinoma, su amžiumi keičiasi ir charakteris, ir bendravimo forma, bet dar yra tokie trupiniai to mano mažo lėliuko. O mudviejų ryšys su metais, manau, tik sustiprėjo. Jeigu anksčiau galėjome susižvalgyti ir būdavo aišku, kas nutiko, dabar atrodo, kad atsirado pojūtis per atstumą, nebereikia net žvilgsnio“, - pasidžiaugė ji.

Rojus Patrikas yra aktyvus ir energingas berniukas. „Jis, galima sakyti, niekada nenusėdi vienoje vietoje. Sūnelis vis lipa, sukasi, šokinėja... Manau, kad šiuo metu išgyvenu panašią būseną, kaip ir turėjo išgyventi mano tėvai“, - juokėsi Katerina, prisimindama savo pačios vaikystę. Katerinos mama sako, kad Rojus - mažoji Katerinos kopija. Jis į ją panašus charakteriu: kuklus ir atviros širdies. Išvaizda dažniau jis primena Ramūną - turi jo ryškius veido bruožus.

Katerina Voropaj pastebėjo, kad į trečią klasę einantis sūnus turi menišką gyslelę. „Kai pastarąjį kartą darėme kartu matematikos namų darbus, pastebėjau, kad net skaičiukus jis rašo meniškai. Kartais jie būna išgalvotos formos, nė nepanašūs į įprastus skaičius. Jis tarsi mėgina juos nupiešti. Manau, kad jis - meniškas žmogus“, - šyptelėjo ji. Nors kūrybiniai polinkiai akivaizdūs, Rojus į meninius būrelius neskuba. „Jis mėgsta šokti, tačiau pas mane į pamokas jis eiti nenori. Geriau jis pašoks namuose pasileidęs „YouTube“, kai mama visą dieną atsišokus grįžta po darbo“, - juokiasi Katerina. Nenuginčijamas faktas ir tai, kad Rojus turi gebėjimų vaidybai. „Pastebiu, kai jis gudraudamas moka nustatyti tam tikras veido išraiškas, geba pamėgdžioti balsą. Akivaizdu, kad tokie gebėjimai persiduoda iš tėvų“, - sakė šokėja. Tačiau Rojus turi ir šį tą savito, kas galbūt Katerinai ne taip ir patinka: „Jis labai mėgsta parkūrinti! Jis nebijo nei aukščio, nei šuolių. Jo šio pomėgio prisibijau, o kai atsistoja kur nors aukštai ir ruošiasi savo triukui, man stoja širdis.“

Mokykla ir augimas

Katerina prisimena jaudulį prieš sūnui pradedant eiti į mokyklą: „Sūnus šiuo klausimu yra visiškas ramybės įsikūnijimas, turbūt dar nežinojo, ko tikėtis einant į mokyklą. O aš, kaip ir bet kokia kita mama, tikrai jaudinausi, galvojau, kaip viską suspėti ir suruošti.“ Vis dėlto, bėgant laikui viskas susistatė į vietas. „Mokykloje jam tik sunku būna rytais atsikelti. Man svarbu, kad jis tik norėtų mokytis - mes be problemų, su gera nuotaika kartu darome ir namų darbus“, - teigė Katerina.

Pasak Katerinos, jos santykis su sūnumi pagrįstas pasitikėjimu. Moteris stengiasi būti švelni mama, tačiau ribos tarp draugystės ir auklėjimo visada egzistuoja. „Labai retai keliu balsą, bet sūnus jau iš intonacijos supranta, jei kažkas negerai. Jei susimauna, jam pakanka mano tono, kad suvoktų situaciją. Man atrodo, mes su juo daugiau draugaujame, bet vis tiek išlaikome ribą tarp tėvų ir vaikų. Pasitikėjimo tarp mūsų yra tikrai daug“, - sakė ji.

Skyrybų pamokos: Vaiko gerovė ir santykiai po išsiskyrimo

Ką reiškia skyrybų skausmas, puikiai žino šokėja Katerina Voropaj. Moteris neslepia - apie sprendimą skirtis iš tuometinio savo gyvenimo draugo aktoriaus Ramūno Rudoko sužinojo visai netikėtai. „Tiesiog vieną dieną atėjo ir pasakė: aš tavęs nebemyliu, tu manęs taip pat, tik pati to dar nežinai. Susikrovė būtiniausius daiktus ir uždarė duris", - apie skyrybas likus vos savaitei iki Kalėdų pasakoja Katerina. Skyrybos buvo skausmingos, tačiau greitos, mat oficialiai pora nebuvo susituokusi, tad ir turto dalintis bei kitų formalumų tvarkyti nereikėjo. Tuo metu Rojui buvo 2,5 metų.

Katerina tikina - svarbiausia tuo metu buvo vaiko gerovė, tad savo apmaudą ji užgniaužė, o buvusiam gyvenimo draugui ir vaiko tėčiui turėjo vienintelį prašymą - kuo daugiau laiko leisti su sūnumi. „Netgi po to, kai Ramūnas išėjo, kasdien siųsdavau jam vaiko nuotraukas ir rodžiau iniciatyvą, stengdamasi, kad jų ryšys nedingtų. Man buvo svarbu, kad vaikas suprastų - nors tėtis išėjo, jo nepaliko“, - pasakoja Katerina. Klausimo, kodėl tėtis gyvena atskirai, sūnus neužduoda.

Tėvų santykiai po išsiskyrimo

Katerina džiaugiasi, kad gražų santykį su sūnumi išlaiko ir tėtis R. Rudokas. Moteris džiaugiasi, kad tėtis ir sūnus randa bendrą kalbą, o jų ryšys yra tvirtas. „Man atrodo, kad jų santykiai yra puikūs. Kartais jie per dieną pasiskambina net kelis kartus, jei tik yra poreikis. Tas laikas, kurį praleidžia kartu, tikrai duoda gražių vaisių bendravimo prasme“, - tikino ji. Katerinai pačiai niekada neteko priekaištauti buvusiam mylimajam dėl pagalbos auginant judviejų atžalą. „Nors tiek mano, tiek Ramūno darbo grafikai yra nepastovūs, pagal galimybes jis tikrai leidžia laiką su sūnumi. Niekada neteko skambinti ir prašyti, kad pagaliau susitiktų su vaiku. Iniciatyva ir noras bendrauti su sūnumi buvo ir iki šiol yra“, - sakė Katerina.

Pašnekovės teigimu, sūnaus ryšys su tėčiu - toks pat artimas, kaip ir su mama, o jai pačiai niekada neteko priekaištauti buvusiam mylimajam dėl pagalbos auginant judviejų atžalą. „Labai tikiuosi, kad susidūrus su paauglystės kaprizais ir nuotaikų kaitomis, Ramūnas taip pat aktyviai dalyvaus vaiko gyvenime, kaip tai daro dabar, ir mes viską kartu įveiksime“, - įsitikinusi K. Voropaj.

Kalbėdama apie R. Rudoko jaunesniojo sūnaus Raido santykį su Rojumi, Katerina neslėpė - pradžioje buvo sunkumų, tačiau dabar jų bendravimas gerokai šiltesnis. „Kai Raidas buvo mažesnis, Rojus atvirai sakydavo, kad jam sunku, nes mažasis jį tiesiog erzina. Tačiau dabar, kai Raidas paaugęs, jų ryšys pasikeitė. Žinoma, jie labai skirtingi - Raidas be galo aktyvus, visada nori Rojų pakibinti, o Rojus jau subrendęs vyresnysis brolis. Bet kiek man teko matyti, jie gražiai sutaria“, - pasakojo Katerina.

Psichologės patarimai apie skyrybas ir vaikus

Klausimas, kada ir kaip kalbėti su vaiku apie pokyčius šeimoje, aktualus visiems besiskiriantiems tėvams. Tačiau apibrėžti, kada yra tinkamas vaiko amžius tokiam pokalbiui, negalima, - teigia Neringa Martišienė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė. „Vaiko gyvenimas pasikeičia iškart po to, kai tėvai nusprendžia nebegyventi kartu. Jei vaikas nežino kas vyksta, su juo apie tai nėra kalbėta, pokyčiai gali pradėti kelti nerimą. Todėl priėmus sprendimą pasukti skirtingais keliais, idealiu atveju apie laukiančius pokyčius reikėtų pasikalbėti ir su vaiku“, - pataria N. Martišienė.

Vaiko teisių gynėja pataria pokalbį su vaiku pradėti nuo paaiškinimo, kad tėtis ir mama skiriasi tik kaip pora, tačiau ne kaip tėvai. Vaiką jie mylės ir rūpinsis juo taip pat, kaip ir iki šiol. Vaikas turi suprasti, kad tėvai visada bus šalia, tačiau kiek kitaip - ne vienu metu tuose pačiuose namuose. „Be abejonės, vaikui kils daugybė klausimų, kurių jis gali ir neužduoti garsiai. Todėl svarbiausia sudėlioti akcentus ir paaiškinti, kaip nuo to momento pasikeis vaiko gyvenimas - kur jis gyvens, kaip dažnai matysis su kiekvienu iš tėvų. Vaikui tikrai nebūtina žinoti, kas vyksta tarp tėvų ir kodėl buvo priimtas toks sprendimas, tačiau svarbiausius dalykus apie laukiančius pokyčius jis turi žinoti“, - pastebi psichologė.

Konfliktai ir vaikų įtraukimas

Vaikus traumuoja ne tik skyrybos, bet ir konfliktai namuose. „Konstruktyvūs konfliktai šeimoje yra natūralus dalykas, mat retkarčiais pasipykstame tikriausiai visi, tačiau kuomet konfliktai nukreipti į artimo ar savęs skaudinimą, manipuliavimą, žeminimą - tokia aplinka vaikui augti nebėra palanki, mat vaikas ne tik perima emocijas, bet ir netinkamo elgesio pavyzdį“, - sako vaiko teisių gynėja N. Martišienė. Bene didžiausia klaida tokiais atvejais - įvelti vaikus į tarpusavio konfliktus, paversti juos žinučių perdavėjais ar tėvų taikytojais.

N. Martišienė ragina atkreipti dėmesį, kad skyrybų atveju vaikai savaime neretai linkę dalį atsakomybės už tėvų sprendimą prisiimti sau, todėl tėvų pareiga šiuo atveju yra akcentuoti, kad tai - tik suaugusiųjų tarpusavio nesutarimai, neturintys nieko bendro su vaiko elgesiu. „Vaikas yra priklausomas nuo šalia esančio suaugusiojo. Jei pastarasis kontroliuoja savo emocijas ir savo būseną, vaikas jaučiasi saugus ir žino, kad juo bus pasirūpinta. Kuomet emocijos ima viršų ir konstruktyvūs pokalbiai tampa neįmanomais, reikėtų pirmiausia pasirūpinti savimi - panašiai, kaip skrendant lėktuvu: deguonies kaukę užsidedi sau ir tik tuomet vaikui“, - sako N. Martišienė.

Jaučiantiems, kad savarankiškai susitvarkyti su problemomis šeimoje sunku ar norisi pasitarti, verta kreiptis į vaiko teisių gynėjus, kiekviename rajone esančius Krizių centrus ar kitas socialinių paslaugų įstaigas, dirbančias šeimos ir vaiko gerovei, teikiančias socialines paslaugas. Svarbiausia - nebijoti ieškoti pagalbos ir išeičių net iš sudėtingiausios situacijos.

Katerinos Voropaj gyvenimas: tarp šokio, šeimos ir asmeninių svajonių

Katerinos Voropaj gyvenimas sukasi apie darbą ir šeimą. Šokis ją lydi nuo mažens. „Šoku nuo aštuonerių metų, tad taip jau gyvenimas sudėliojo, kad šokis visada buvo mano prioritetas. Taip susidėliojo ir mokslų, ir profesijos pasirinkimas, o dabar tai yra nebe atsiejama gyvenimo dalis“, - sako šokėja. Nors ir kartais pagalvoja, ką darytų nebešokdama, Katerina prisipažįsta, kad baimę išsklaido pavyzdžiai, kai žmonės ir būdami senjorais dirba šį darbą. Šiais metais Katerinai išsipildė sena svajonė šokti spektaklyje. „Niekada neturėjau šokio spektaklyje patirties, bet seniai apie tai svajojau ir šiemet man pasisekė“, - su šypsena pasakojo K. Voropaj.

Pomėgiai ir laisvalaikis

Didžiąją Katerinos dienos dalį užima šokis, tačiau vietos visada lieka sūnui, šeimai, kūrybai arba tiesiog sau. „Dabar stengiuosi daugiau laiko skirti sau. Kas bebūtų keista, tai mano pomėgis yra sportas. Per visą dieną neprisišoku, jau kelerius metus užsiimu fitbokso treniruotėmis. Čia ir sporto, ir kardio pratimų yra. Šis pomėgis man padeda išsitaškyti ir išleisti visą energiją“, - sakė ji.

Keliauti Katerinai tenka, bet kelionės dažniausiai būna poilsinės, pritaikytos pagal vaiko poreikius. „Kol kas dar reikia susikaupti ir nusiteikti vaikiškam poilsiui - prie vaikiško baseino arba kalniukų, vandens parko“, - atviravo ji. Praeitą vasarą ji atrado sportines stovyklas, kuriose galima aktyviai praleisti laiką.

Didžiausią pagalbą auginant sūnų Katerina jaučia iš savo mamos. „Ji - močiutė visu etatu“, - pabrėžia Katerina. Taip pat ji gali atsiremti ir į trejais metais vyresnę seserį Kseniją. „Jei šeimos narius priskirčiau į draugų sąrašą, ten tikrai atsidurtų mano mama ir sesuo. Nelaimės ar džiaugsmai - visada pirmiausia skambinu joms. Dar labiau su seserimi suartėjome, kai abi tapome mamomis“, - pasakojo šokėja.

Asmeninio gyvenimo paieškos

Nors Katerina džiaugiasi besipildančiomis svajonėmis ir augančiu sūnumi, ji pripažįsta, kad šalia savęs dar norėtųsi turėti ir antrąją pusę. Tačiau, anot moters, šiuo metu tai - itin sunki užduotis. „Manau, kad turint tiek mažai laisvo laiko ir dirbant darbą, kuriame nuolat supa tie patys žmonės, susirasti antrąją pusę yra tiesiog neįmanoma. Retai susitinku su naujais žmonėmis, į vakarėlius nevaikštau, tad nebent iš giedro dangaus nukristų koks jaunuolis“, - juokėsi K. Voropaj.

Katerina pripažino, kad su metais kyla ir kartelė žmogui, kuris galėtų užkariauti jos širdį. Pasidomėjus, kokių savybių tikėtųsi iš mylimojo, moteris išskyrė kelis dalykus:

• pagarba,
• meilė,
• rūpestis.

„Manau, kad pirmasis trejetukas būtų pagarba, meilė ir rūpestis. Kad būtų tikras vyras, o ne dar vienas vaikas“, - šypsodamasi pridūrė ji.

Vaikystės prisiminimai ir pamokos

K. Voropaj augo su vyresniąja seserimi Ksenija. Kalbėdama apie vaikystės prisiminimus, šokėja patikina, kad joje buvo daug kelionių ir įspūdžių, likusių ligi šiol. „Tuo metu tėvai stengėsi, kad mes su sese viską turėtume, galima net pasakyti, kad buvom lepinamos mamos. Žinoma, didelę dalį užėmė ir šokiai, o laisvalaikis, kaip ir kitų vaikų, būdavo praleidžiamas kieme su draugais, žaidžiant dar tuo metu aktualius mums žaidimus, kurių šiuolaikiniai vaikai nebesupranta“, - kalbėjo moteris. Katerinos motina Marina dirbo turizmo agentūroje, tad nieko keisto, kad seserys su mama keliaudavo po visą pasaulį.

K. Voropaj savo gyvenimą sieja su šokiu. Nuo pat vaikystės ji buvo aktyvus vaikas: jai patiko sportas, dviračiai, pačiūžos, baseinas, o labiausiai mėgo... laipioti medžiais! „Tai buvo mano maža pasaptis nuo tėvų, nes lipdavau pakankamai aukštai. Tuo metu galėdavau užlipti į bet kokį medį. Na... arba man bent jau taip atrodė. Keista, bet niekad nebuvau mergaitiška mergaitė: nežaidžiau su lėlėmis, nemėgau puoštis, mane labiau traukė šautuvai, policininko žaislų komplektai, automobiliai“, - juokėsi šokėja.

Nors Kateriną ir Kseniją mama itin lepindavo, tačiau mergaitės visuomet žinodavo ribas, kurių nevalia peržengti. Sąžiningumas, nuoširdumas ir atvirumas - visa tai vaikystėje skleidė mama, auklėdama ir be galo mylėdama mergaites. „Namie būdavo tam tikros taisyklės, kurių nepažeisdavom. Nežinau iš kur, bet visada jautėsi ryšys, kuris būna tarp mamos ir dukrų“, - prisiminė Katerina.

tags: #katerina #voropaj #vaikas

• profesinis pasirengimas akušerijos srityje
• geriausią alternatyvią vaikų priežiūrą
• Sveiki receptai mažyliams
• Atsisveikinimo ritualai darželiuose
• Ar kūdikis gali valgyti trintą maistą?