Ankstyvojo fizinio ugdymo reikšmė visapusiškai vaiko raidai ir sveikatai

Ankstyvasis vaiko fizinis ugdymas yra labai svarbus vaiko vystymosi etapas. Jis apima įvairias veiklas, skatinančias vaiko fizinį aktyvumą, motorinių įgūdžių lavinimą ir sveiką gyvenseną.

Fizinio ugdymo nauda vaiko raidai

Fizinis ugdymas turi didelę įtaką vaiko fizinei, socialinei ir emocinei raidai. Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Aktyviai judant gerinama vaiko širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, plaučių veikla, fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką kaulinei sistemai, padeda koreguoti laikyseną ir išvengti jos sutrikimų, reguliuoti svorį, išvengti nutukimo, turi teigiamą poveikį emocinei jausenai. Fizinis aktyvumas kuo jaunesniame amžiuje sumažina riziką susirgti chroniškomis ligomis.

Fizinė, motorinė ir pažintinė raida

• Fizinė Raida: Fizinis aktyvumas padeda stiprinti raumenis ir kaulus, gerina koordinaciją ir pusiausvyrą, skatina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
• Motoriniai Įgūdžiai: Žaidimai ir fizinės užduotys lavina smulkiąją ir stambiąją motoriką, reikalingą kasdieninėms veikloms, tokioms kaip rašymas, piešimas, bėgiojimas ir šokinėjimas.
• Pažintinė Raida: Fizinis aktyvumas turi įtakos pažintinei vaiko raidai, lavina sensorinę motoriką (ypač regos, lytėjimo, rankos judesių koordinaciją, orientaciją erdvėje ir krypties suvokimą), skatina per judėjimą ieškoti, atrasti, pažinti, o tai suponuoja pozityvius fizinio ir psichinio brendimo pokyčius. Ankstyvasis ugdymas atveria pažinimo galimybes ir stiprina kognityvinę raidą. Šiuo laikotarpiu vaikai ne tik įgyja pirmąsias žinias apie supantį pasaulį, bet ir lavina atmintį, mokosi susikaupti ir nuosekliai spręsti užduotis.

Socialinė ir emocinė gerovė

• Socialiniai Įgūdžiai: Komandiniai žaidimai ir grupinės veiklos moko bendradarbiauti, dalintis, laikytis taisyklių ir spręsti konfliktus. Ankstyvojo ugdymo erdvėse vaikai pirmą kartą susipažįsta su socialinėmis taisyklėmis - čia jie mokosi bendrauti tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiais. Bendraudami su įvairaus temperamento vaikais, jie mokosi atpažinti ir valdyti savo emocijas, atsižvelgti į aplinkinių poreikius. Šie socialiniai įgūdžiai tampa vertingu pagrindu, ruošiant juos mokyklai.
• Emocinė Raida: Fizinis aktyvumas skatina pasitikėjimą savimi, mažina stresą ir nerimą, gerina nuotaiką ir savijautą. Emocijų valdymas yra itin svarbus gyvenimo įgūdis, kurį pedagogai ugdo jau ankstyvame amžiuje. Tinkama ugdymo aplinka leidžia vaikams patirti įvairias emocijas, mokantis jas atpažinti, suprasti ir išreikšti tinkamu būdu. Ugdydami emocinį atsparumą, pedagogai skatina vaikus ieškoti veiksmingų būdų nusiraminti, spręsti nesutarimus ir įveikti nusivylimą.

Šiuolaikinės visuomenės iššūkiai fiziniam aktyvumui

Pastaruoju metu vykstantys reikšmingi socialiniai, ekonominiai ir buitiniai persitvarkymai, pokyčiai vis labiau išlaisvina žmogų nuo sunkaus fizinio darbo, apriboja jo raumenų darbą. Dėl to sutriko amžiais nusistovėjusi biologinė organizmo pusiausvyra: atskiros organizmo sistemos tapo labiau pažeidžiamos. Daugybė nuovargį sukeliančių reiškinių visų pirma aiškinama fizinio aktyvumo stoka. Plintant įvairioms naujausioms informacinėms, techninėms naujovėms vis mažesnis dėmesys skiriamas aktyviam poilsiui, sportavimui. Šiandieniniai vaikai, alfa kartos atstovai, nuo mažens augantys su išmaniaisiais žaislais, aprūpinti naujausiomis informacinėmis technologijomis.

Mokslinė ir techninė pažanga, išlaisvinusi žmogų nuo alinančio fizinio darbo, drauge labai apribojo jo biologinės evoliucijos stimulą - fizinį aktyvumą. Šis reiškinys įvardytas kaip biosocinė aritmija, kurios išdava - „civilizacijos“ ligos. Iškilo hipokinezės (mažo judėjimo) pasekmių grėsmė. Hipokinezė - ilgalaikis judėjimo sumažėjimas, vyraujant judesių sumažėjimui didžiuosiuose sąnariuose, kas mažina bendrąjį žmogaus aktyvumą. Hipodinamija - raumenų susitraukimo jėgos ir jų tonuso sumažėjimas. Hipokinezę paprastai lydi hipodinamija. Hipokinetinė liga - tai fiziologinė, klinikinė samprata, apibūdinanti pakitimus organizme, atspindinčius konfliktą tarp biologinės žmogaus prigimties ir jo paties sukurtų darbo bei buities sąlygų.

Hipokinezės rūšys:

1. Adaptacinė-fiziologinė hipokinezė. Dažniausiai ją sukelia auklėjimas ir fizinio poilsio įprotis. Tam tikros reikšmės turi ir genetiniai veiksniai.
2. Įprastinė buitinė hipokinezė. Ją lemia komforto ir patogumų kūrimas buityje. Tai mažina fizinį aktyvumą, fizinių pastangų poreikį savitvarkoje, vietoj asmeninių kontaktų socialiniame-kultūriniame gyvenime (pvz., televizija vietoje teatro, telefonas, namų ir komunalinėje ruošoje, apribojamas netgi ėjimas (naudojamasi liftu, asmeniniu ir visuomeniniu transportu).
3. Priverstinė moksleivių ir studentų hipokinezė. Ją sukelia kasdieninis reglamentuotas darbas mokslo įstaigoje ir netinkamas laisvalaikio leidimas. Laisvalaikiu turi dominuoti aktyvi fizinė veikla.
4. Aktyvios raumenų veiklos trūkumas. Jis yra tiesiogiai proporcingas mokymo informacijos kiekiui ir atvirkščiai proporcingas besimokančio jaunimo laisvalaikio trukmei. Šią hipokinezės rūšį lemia tėvų ir mokymo įstaigų auklėjimo spragos, klaidingas harmoningos asmenybės vystymosi suvokimas, kai akcentuojama vien intelektualinio lavinimo būtinybė, ignoruojant fizinio komponento svarbą.

Statistika ir rekomendacijos

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2014 metais daugiau nei 41 milijonas vaikų iki penkerių metų amžiaus turėjo antsvorį. Visame pasaulyje labai padidėjo vaikų ir paauglių svoris, o daugelyje Europos šalių 20 proc. vaikų turi antsvorį. Nors PSO rekomenduoja kiekvieną dieną judėti ne mažiau kaip 1 valandą per dieną, tačiau tyrimai rodo, kad vaikai juda vis mažiau ir tai matoma jau ikimokykliniame amžiuje: šio amžiaus vaikai per dieną laisvo pobūdžio lauko žaidimuose juda 34 minutes per dieną; ugdymo įstaigose vaikai vidutiniškai aktyviai juda nuo 7 iki 13 minučių per 7 valandų darbo dieną; stebėjimo metu nustatyta, kad vaikų aktyvi veikla ugdymo įstaigoje sudaro 10 proc.

Remiantis tarptautinio moksleivių sveikos gyvensenos tyrimo duomenimis (1994 - 1998 m.), Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas yra pasiekęs kritinę ribą. Palyginus su kitų 29 šalių Europos šalių moksleivių judėjimo aktyvumu, lietuviai užėmė priešpaskutinę vietą, po Slovakijos moksleivių. Kauno medicinos universiteto atlikto Lietuvos moksleivių gyvensenos tyrimo duomenimis (1998 m.), per šešerius metus moksleivių fizinis aktyvumas beveik nepakito. 2016 m. Lietuvoje atliktas pirmasis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas parodė, kad tik vienas iš 10 mokyklinio amžiaus vaikų kasdien ne pamokų metu sportavo 60 minučių ir ilgiau (pagal PSO rekomendacijas).

Įvairiems amžiaus tarpsniams yra keliami skirtingi tikslai. Iki 12 metų fizinis ugdymas turi laiduoti optimalų organizmo augimą, gerą psichologinę būseną, diegti sveikos gyvensenos įgūdžius, lavinti pagrindinius judėjimo įgūdžius, ugdyti vikrumą, jėgą, lankstumą bei reakcijos greitį. Paaugliams virš 15 metų būtina laiduoti organizmo brandą, tobulinti motorinius gebėjimus, judėjimo įgūdžius, fizines ypatybes (jėgą, lankstumą, ištvermę), mokyti sveikos gyvensenos. Daugelis mokslininkų tyrinėja fizinio aktyvumo lygį mokykliniame amžiuje ir pripažįsta, kad fizinis aktyvumas mažėja, todėl verta susimąstyti, ką daryti, kaip įtakoti šį neigiamą procesą.

Fizinio aktyvumo skatinimas įvairiose aplinkose

Kaip skatinti fizinį aktyvumą namuose?

Tėvai ir globėjai gali skatinti vaiko fizinį aktyvumą įvairiais būdais:

• Žaidimai Lauke: Leiskite vaikui žaisti lauke kuo dažniau. Bėgiojimas, šokinėjimas, laipiojimas ir žaidimai su kamuoliu yra puikūs būdai aktyviai praleisti laiką.
• Šeimos Veikla: Planuokite šeimos pasivaikščiojimus, dviračių žygius ar kitas aktyvias veiklas. Tai ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir stiprina šeimos ryšius. Tėvai, kiekvieno mėnesio pabaigoje, taip pat įtraukiami į aktyvumo veiklas. Tas pačias veiklas kartoja namuose su šeima.
• Žaidimai Viduje: Kai oras neleidžia būti lauke, sukurkite aktyvią aplinką namuose. Šokiai, mankšta, kliūčių ruožai ir žaidimai su kamuoliu gali būti smagūs ir naudingi.
• Ribokite Sėdėjimą: Stenkitės riboti laiką, kurį vaikas praleidžia sėdėdamas prie televizoriaus, kompiuterio ar telefono. Skatinkite jį rinktis aktyvesnes veiklas.

Fizinio ugdymo svarba mokykloje ir darželyje

Mokyklose fizinis ugdymas turėtų būti neatsiejama ugdymo proceso dalis. Jis padeda vaikams įgyti pagrindinius motorinius įgūdžius, suprasti fizinio aktyvumo svarbą ir išsiugdyti sveikos gyvensenos įpročius. Būtent mokykla ir yra ta organizacija, kuri turi užsiimti kūno kultūros lavinimu. Mažai abejonių, kad vaikai ir jaunimas gali išmokti ir išsiugdyti palankų gyvenimo būdo elgesį per aukštos kokybės kūno kultūros programas. Nors šalies sveikatos ministerijos uždaviniai keliami kasdieninei kūno kultūrai visiems mokyklos vaikams, vis dėlto daugelis jaunuolių nėra įtraukti į bet kokią fizinio aktyvumo veiklą.

Lietuvos mažųjų žaidynės, kurias nuo 2014 metų organizuoja LTOK ir RIUKKPA, siekia skatinti 1,5-7 metų vaikų fizinį aktyvumą ir stiprinti sveikatą, teikdamos vaikams teigiamas emocijas ir prasmingas fizinio aktyvumo patirtis. Projekto tikslas - ugdyti Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinį raštingumą, skatinant fizinį aktyvumą įvairiose aplinkose. Projekte dalyvaujantys pedagogai tiki, kad kuo daugiau vaikų bus įtraukiama į fizinį aktyvumą, tuo sveikesni ir laimingesni jie užaugs.

Pedagogų vaidmuo ir seminarai

Sausio 13 ir 17 dienomis Kaune ir Palangoje vyko Lietuvos mažųjų žaidynių (LTMŽ) praktiniai seminarai ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Į renginius susirinko 200 mokytojų iš visos Lietuvos. Jie gilino žinias ir įgijo praktinių gebėjimų, padedančių ugdyti vaikų fizinį raštingumą bei skatinti aktyvumą įvairiose aplinkose. Šių metų praktinių seminarų tema - „Vaikų fizinio raštingumo ugdymas, skatinant fizinį aktyvumą įvairiose aplinkose“.

Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos (RIUKKPA) prezidentė Audronė Vizbarienė akcentavo, kad seminarų tikslas buvo parodyti, kaip galima, pasitelkus minimalias priemones, organizuoti fiziškai naudingas veiklas. Kaip pastebi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinio švietimo direktorius Kasparas Šileikis, fizinis aktyvumas yra įmanomas bet kur ir bet kada - tam nereikia nei specialių erdvių, nei specialios įrangos. Skatinant fizinį raštingumą ir ugdant šiuos teisingus įpročius nuo ankstyvos vaikystės, tikima, kad aktyvus gyvenimo būdas ir sportas gali tapti neatsiejama kasdienybės dalimi, kuri lydės piliečius visą gyvenimą. „Genialumas slypi paprastume - su minimaliomis priemonėmis arba net visai be jų galime organizuoti labai linksmas, emocingas ir naudingas veiklas, kurios yra tiesiogiai susijusios su fiziniu raštingumu. Tai reiškia, kad žmogus supranta, kada, kur, su kuo ir kaip būti fiziškai aktyviam. Juk nereikia specialių priemonių - jei atėjau į parką, galiu tiesiog pabėgioti ar įveikti kliūtis“, - po seminarų kalbėjo A. Vizbarienė.

Praktinės veiklos metu pedagogai turėjo galimybę išbandyti skirtingas užduotis. Pirmosios veiklos metu dalyviai atliko užduotis kaip komanda ir prisiminė pagrindines olimpines vertybes: pagarbą, draugystę ir tobulėjimą. Antroji veikla leido išbandyti sportą be priemonių, o trečioji parodė, kaip organizuoti orientacines varžybas šiai sporto šakai netradicinėse erdvėse, tokiose kaip sporto salė. Laima Sadauskienė, Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus fizinio ugdymo mokytoja ir grupės auklėtoja, dalijosi įspūdžiais: „Labai patiko užduotys, kurios atrodo lengvai pritaikomos mūsų kasdieninėje praktikoje. Tai tikrai motyvuoja ir įkvepia tobulėti.“ Seminarai ne tik suteikė naujų žinių, bet ir įkvėpė pedagogus skatinti vaikų fizinį raštingumą bei aktyvumą netradicinėse erdvėse - parkuose, gatvėse, mokyklos ar miesto aikštynuose.

Dinamiška ugdymo(si) aplinka

Vidaus ir lauko ikimokyklinio ugdymo įstaigos aplinka - svarbus vaikų fizinio aktyvumo skatinantis veiksnys. Aplinkos infrastruktūra turi didelę reikšmę vaiko judėjimo motyvacijai, traumų prevencijai, judėjimo kokybei, sveikatai ir kt., tačiau visada lauke vaikai turi daugiau galimybių intensyviau judėti nei patalpoje. Lietuvos klimatinės sąlygos dažnai riboja ikimokyklinio amžiaus vaikų, ypač silpnesnės sveikatos ir mažiau užsigrūdinusių, judėjimo lauke galimybes. Todėl tenka ieškoti efektyvesnių vaikų judėjimo būdų, pritaikant ikimokyklinio ugdymo įstaigos vidaus ir lauko aplinką fiziniam aktyvumui.

Mokslinėje literatūroje skiriama įvairi ugdymo(si) aplinka. Nors visos sampratos apibūdina ugdymo(si) aplinką skirtingu požiūriu, tačiau jas vienija bendra prasmė - aplinkos teigiamas poveikis vaiko augimui, vystymuisi ir brandai, skatinant, žadinant, įgalinant vaiko veikseną. Dinamišką aplinką galima suvokti kaip nuolat besikeičiančią, prisitaikančią prie kintamų aplinkos veiksnių ir sąlygų. Kita vertus, dinamišką aplinką galima suvokti ir tokią, kuri pati skatina ir įgalina ugdytinį judėjimui. Dinaminė ugdymo(si) aplinka - erdvė, kurioje sinergiškai sąveikaujant architektūros ir edukacijos dimensijoms aktyvinama vaikų veikla ir skatinamas jų fizinis aktyvumas, stiprinantis vaikų sveikatą ir kryptingai veikiantis asmenybės brandą.

Anot E. Adaškevičienės (2004), sukurti vaikų fiziniam aktyvumui optimalią aplinką galima vadovaujantis šiais reikalavimais: ji turi būti saugi, įvairi, patraukli, erdvi; erdvės turėtų būti sutvarkytos taip, kad čia būtų galima žaisti ir pavieniui, ir didesnėmis grupėmis; įranga, medžiagos įvairios, tvirtos ir malonios; inventorius išdėliotas žemai; priemonės keičiamos atsižvelgiant į kintamus vaikų interesus, pomėgius ir amžių; būtina vieta vaiko asmeniniams daiktams pasidėti; naudotinos minkštos, švelnios priemonės (kilimai, pagalvės, paklotai); siekiant sumažinti triukšmą, siūloma naudoti triukšmą sugeriančias medžiagas.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į judėjimo aplinką lauke. Tyrimų nustatyta, kad net apželdinant kiemą, nudažant žaidimų aikštelės žymėjimus, sutaisant sulūžusias ar nudažant senas priemones, teigiamai veikiamas ikimokyklinukų fizinis aktyvumas. Vaikai, kuriems buvo suteikta galimybė veikti įvairios topografijos (gamtinėje) aplinkoje, buvo aktyvesni šokinėdami, bėgdami, kopdami ir kt. Buvo nustatyta, kad pagerėjo vaikų, kurie aktyviai žaidė vienerius metus gamtoje, pusiausvyra, judrumas, bendra motorinė būklė. Tyrimų įrodyta, kad žaidimai gamtoje skatina vaikų kūrybiškumą, pažinimą, socialumą, mažina stresą. Mokslininkai nustatė, kad vaikai daugiau žaidžia ant žolės ar žaidimų aikštelėje bei atviroje erdvėje.

Inovatyvūs ikimokyklinio ugdymo įstaigų pavyzdžiai

Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ bendruomenė prioritetu pasirinko skatinti vaikų ir tėvų fizinį aktyvumą. Projektą „Judame daugiau ir išradingiau“ antrus metus sėkmingai įgyvendina lopšelio „Ančiukų“ grupės pedagogai. Mokytojos, ugdančios 2-3 metų amžiaus vaikus, siekia aktyvios vaikų veiklos per patirtinį ugdymą(si), kasdien organizuoja fizinį aktyvumą. Aktyvia veikla siekiama, kad 2-3 metų vaikas patirtų, išgyventų ir suvoktų įgytą patirtį. Todėl vaikų veiklos orientuotos į veiksmus su daiktais, atsižvelgiant į fizines daikto savybes bei jo naudojimo būdus. Mokytojos organizuoja veiklas, kurios sudaro sąlygas ugdytis fizines galias ir judesio kultūrą: tobulina gebėjimą laisvai, koordinuotai, įvairiais būdais šliaužti, ropoti, pralįsti, judinti liemenį, kojas, rankas, galvą. Fizinio ugdymo pratybos stiprino raumenų grupes: rankų, plaštakų, pėdų, liemens ir kt., lavino pusiausvyrą, gerino judesių koordinaciją, ugdė drąsą.

1. Vaikų darželis „Sakura“ Čibos mieste, Japonijoje: Gamtinis sklypo reljefas leido sukurti pastatą „laiptų“ idėjos principu. Toks architektūrinis sprendinys skatina vaikų judėjimą įveikiant kliūtis - interjere dominuojančius laiptus, o norint patekti iš vieno taško į kitą, reikia nuolat kopti pakopomis. Toks judėjimas yra aktyvesnis nei paprastai bėgiojant ar žaidžiant. Kuriant darželio pastatą buvo siekiama sukurti vientisą erdvę - išlaikyti „didelių namų“ ir „vieno kambario“ koncepciją. Išlaikant vieno atviro kambario idėją ugdymo įstaigoje išvengiama „aklų“ patalpų, viskas yra matoma. Architektūrinis sprendinys sudaro galimybių visų amžiaus grupių vaikams dalyvauti bendroje veikloje, mokytis vieniems iš kitų, vyresnieji vaikai gali padėti mažesniems vaikams.

2. Dai-ichi Yochien ikimokyklinio ugdymo įstaiga Kumamoto mieste, Japonijoje: Lauko žaidimai ikimokyklinio amžiaus vaikams labai svarbūs, nes skatina patyrimo džiaugsmą, grūdina, ugdo savarankiškumą, leidžia pabūti nerūpestingiems. Vaikams sudarytos galimybės, nepaisant blogų oro sąlygų, braidyti, šokinėti, žaisti su žaislais ir kitomis priemonėmis, smėliu, akmenėliais baloje. Vaikų darželis turi vidaus kiemelį, o jo viduryje, grindyse, įrengta speciali įdauba. Lyjant lietaus vanduo patenka į šią įdaubą ir susidaro didžiulė bala, primenanti baseiną. Vaikai gali taškytis ir žaisti joje nevaržomi. Dienomis, kai nelyja, vaikų darželio vidaus kiemelis tampa badmintono ar tinklinio aikštele. Žiemą jis gali būti paverčiamas ledo čiuožykla.

3. „Guardian Early Learning“ - „Barangaroo“ vaikų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros centras Sidnėjuje, Australijoje: Interjere sukurta gamtinės aplinkos imitacija, skatinanti vaikus ieškoti, atrasti ir judėti. Įstaigoje suformuotas nelygus - reljefinis grindų paviršius, su kalvelėmis, žolės imitacijos danga, medinėmis lentomis, „upelio“ imitacijomis, sukurtomis iš natūralios medžio žievės, smėlio sankaupomis, tilteliais, laipteliais ir pan. Vyrauja lenktos linijos, primenančios natūralią gamtą. Tokiu būdu vaikai mokosi atlikti įvairius judesius (perlipti, pralįsti, šliaužti, nušokti ir kt.), juos koordinuoti, išlaikyti pusiausvyrą, įvertinti kliūties sudėtingumą.

4. Vaikų darželis „Children’s House in Riedlepark“ Friedrichshafen mieste, Vokietijoje: Pastato architektūriniu fasado akcentu tampa plati, per visą šiaurinio fasado plotį, veja apželdinta rampa. Ja galima iš antro aukšto nusileisti tiesiai į greta esantį Riedl parką ir lauko žaidimų aikšteles. Ant rampos įrengtas lenktų linijų pasivaikščiojimo takas. Pastato viduje vietoj įprastos uždaros aktų salės dominuojančia erdve tampa pirmo aukšto fojė su plačiais laiptais į antrą aukštą. Laiptų pakopos suprojektuotos taip, kad gali būti pritaikomos kaip sėdėjimo suolai ar rampa čiuožti, kopti arba pakylos chorui ir kitiems renginiams. Po laiptais yra įrengtos nišos slėpynėms ir vaikų žaidimams. Šiomis subtiliomis ir logiškai apgalvotomis detalėmis yra panaudojama vidaus erdvė aktyviam judėjimui, žaidimams ir renginiams, o erdvė gali būti lengvai pritaikoma pagal kasdienius poreikius. Pagrindiniu interjero akcentu tampa vadinamasis kokonas - organiškų lenktų formų balkonas.

5. Vaikų darželis „Lotte“ Tartu mieste, Estijoje: Pastato pirmo aukšto plano architektūrinė idėja yra trys tarpusavyje besikertantys stačiakampiai, sudarantys šešiakampę bukų galų žvaigždę. Tokiu būdu buvo išvengta koridorinės sistemos darželio viduje. Grupės buvo įrengtos stačiakampių galuose, o tarpuose tarp jų susiformavo vidinės uždaros, jaukios lauko erdvės. Pastato centre įrengta didelė salė, esanti maždaug metru žemiau nei pirmo aukšto grindų lygis. Salę juosia šiek tiek aukščiau esantis vingiuojantis koridorius, jis yra kaip mini balkonas ir žaidimų zona vaikams. Centrinė salė ir pastato vidaus erdvės pritaikytos aktyviai vaikų fizinei veiklai. Čia įrengtos čiuožyklos ir sporto sienelės, yra pakankamai vietos žaisti kamuoliais, šokti, lakstyti ir pan.

6. Vaikų lopšelis-darželis „KM“ Idzumio mieste, Japonijoje: Vaikų lopšelio-darželio „KM“ pastatas suprojektuotas taip, kad vaikai galėtų kuo daugiau judėti. Tam buvo specialiai įrengtos plačios rampos, kuriomis būtų galima užlipti iš vidinio kiemo į antrą aukštą, o nuo laiptų aplink pastatą patekti iki vidinio kiemo. Buvo pastebėta, kad judėjimas tokiu principu ypač pagerino vaikų fizinį aktyvumą. Rampos ir vidinis kiemelis specialiai apželdinti natūralia veja, kad urbanizuotoje pramoninėje teritorijoje vaikai kuo labiau jaustų gamtą.

7. „Forfatterhuset Kindergarten“ vaikų darželis Kopenhagoje, Danijoje: Visi darželio fasadai yra užapvalintais kampais, tarsi „apgaubti“ vertikaliais, ritmiškai išdėstytais elementais, kurie nuo fasadų apdailos darniai pereina į apsauginę tvorą ar stogo turėklus, sudarydami sąlygas saugiam vaikų judėjimui. Vaikų darželio kieme sukurta aplinka skatina vaikus aktyviai fiziškai judėti ir sportuoti. Čia suformuotas žemės reljefas su kalvelėmis yra apželdintas veja.

tags: #ankstyvojo #vaiku #fizinio #ugdymo #reiksme

• Skatinti vaikų smalsumą
• Ką daryti, jei vaikui smirda iš burnos?
• Vaikų muzikiniai instrumentai
• Apie Zigmo Jokubaičio gyvenimą
• Asociacija vaikų sveikatai