Vaiko sveikatos įvertinimas ir emocinės gerovės stiprinimas
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas yra būtinas siekiant užtikrinti visapusišką vaiko raidą. Šiai dienai tai išlieka opiausia problema ugdymo įstaigose.
Tėvų įtraukimas į ugdymo procesą
Tėvų įtraukimas į ugdymo procesą dėl kiekvienos šeimos individualumo ir išskirtinumo yra labai sudėtingas procesas. Didžioji dalis tėvų neturi laiko nė paklausti, kaip vaikui sekasi, ir dažnai tenka juos įkalbinėti. Nenorinčius dalyvauti vertinimo procese tenka įprašinėti. Tik apie 50 proc. tėvų adekvačiai reaguoja į siūlomą bendradarbiavimą, o likusi dalis vertinimu visai nesidomi. Juos reikia įtikinėti, kad užpildytų savo vaiko vertinimo lenteles.
Pedagogai sudarė vaiko veiklos ir pasiekimų vertinimo anketas, kurias rudenį ir pavasarį pildo tėvai, o po to - pedagogai. Anketa apie ugdytinį padeda geriau suprasti vaiko stipriąsias ir silnąsias puses, o pasiekimai aptariami individualių pokalbių metu. Tėvai atsako į anketinius klausimus, o tai padeda sudaryti išsamesnį vaiko portretą.
Individualūs pokalbiai ir anketos
Individualūs pokalbiai su tėvais yra svarbi ugdymo proceso dalis. Pedagogai papasakoja apie vaiko pasiekimus, aptaria svarbius aspektus ir kartu su tėvais nagrinėja vaiko elgesį namuose ir darželyje. Šie pokalbiai padeda stiprinti ryšį tarp šeimos ir ugdymo įstaigos.
Rudenį ir pavasarį tėvai užpildo anketą apie savo vaiko pasiekimus ir pažangą pagal kompetencijas. Tai leidžia kasmet stebėti vaiko augimą ir pokyčius. Vaiko pasiekimų aplanke tėveliai parašo trumpai apie vaiką: pomėgiai, bendravimas, sveikata ir t.t. (nuo tada, kai vaikas pradėjo lankyti grupę). Rugsėjo mėnesį jie pažymi, ką jų vaikas geba atlikti pagal kompetencijas (naudojant pliusų-minusų sistemą), o ką tik dar siekia atlikti, bet dar negeba.
Pedagogai sudaro vaikų darbų aplankus su komentarais, tiek vaikų, tiek savo. Šie aplankai pateikiami tėvams bendrų susitikimų metu. Pedagogai kviečia tėvus dalyvauti bendroje veikloje, atlikti tam tikras užduotis su vaiku; pateikia filmuotą medžiagą ar vaikų veiklos nuotraukas; vaikų samprotavimus talpina į darželio laikraštuką.
Sudarytas pokalbių grafikas suteikia tėvams galimybę susitikti individualiai su pedagogu. Vieną kartą per mėnesį vyksta individualūs pokalbiai su tėvais, o vaikai namo parsineša savo dienoraščius, kuriuose pedagogas fiksuoja pastebėjimus, bei savo darbų aplankus, kuriais gali pasidžiaugti visa šeima.
Žaidimo forma vertinimo būdai
Įtraukiant žaidimo elementus, vertinimo procesas tampa lengvesnis ir malonesnis vaikams. Pedagogai sugalvoja ir pasiūlo žaidimo forma vertinimo būdus, pavyzdžiui, „Zuikio laiškai“. Vaikai vertinami savaitės eigoje ir gauna „Zuikio laišką“, kurį parsineša į namus.
Emocinės sveikatos svarba
Bendrovės „Circle K“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 6 iš 10 (59 proc.) respondentų nuomone, per mažai dėmesio vaikų gerai emocinei sveikatai užtikrinti skiriama ir ikimokyklinėse bei mokyklinėse ugdymo įstaigose. Kiek daugiau nei kas trečias (36 proc.) respondentas nurodė manantis, jog ir pats tam skiria per mažai dėmesio. Vertindami priežastis, beveik 4 iš 10 (37 proc.) respondentų nurodė, kad jiems trūksta informacijos, ką ir kaip reikėtų daryti, 41 proc. stinga kantrybės, o net 56 proc. trūksta laiko savo vaikų gerai emocinei sveikatai užtikrinti.
„Galima pasidžiaugti, kad tėvai vis atsakingiau vertina vaikų emocinės sveikatos svarbą, kuri atsidūrė greta tokių aukštai vertinamų prioritetų kaip saugi aplinka ir ugdymas. Nepaisant to, matome būtinybę ir toliau edukuoti tėvus bei globėjus šia tema. Apklausa parodė, kad svarbu ne tik žinoti, ką ir kaip reikėtų daryti, tačiau reikalingas ir gilesnis tėvų bei globėjų įsitraukimas, kantrybės ugdymasis ir, žinoma, galimybė skirti daugiau laiko“, - konstatuoja visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė Rasa Dičpetrienė.
Daugiau nei 7 iš 10 (74 proc.) respondentų sako savo vaikų gerą emocinę sveikatą užtikrinantys stengdamiesi atpažinti ir priimti skirtingas vaiko emocijas, daugiau nei du trečdaliai (66 proc.) nurodo skatinantys vaiką kalbėti apie patiriamus jausmus, o daugiau nei kas antras (57 proc.) stengiasi praleisti kuo daugiau laiko kartu su vaiku.
„Nors visuomenė jau pradeda suvokti emocinės sveikatos svarbą ir reikšmę, su dideliais iššūkiais dažnai susiduriame sunkumų patiriančiose šeimose. Dažnu atveju sudėtingoje aplinkoje augančių vaikų emocinė sveikata būna prasta - neretai tėvai negeba patenkinti net bazinių vaiko poreikių, tad emocinė sveikata tampa antraeiliu dalyku. Tokiose šeimose ir aplinkoje augantiems vaikams stengiamės padėti savo veikla, o jų geros emocinės sveikatos užtikrinimas yra mūsų vienas prioritetų“, - atskleidžia R. Dičpetrienė.
Socialinė iniciatyva #mažamedaug
„Tam, kad vaikai užaugtų stipriomis asmenybėmis ir kurtų darnią visuomenę, privalome puoselėti aukštesnius, o ne tik bazinius poreikius. Tai paskatino mus giliau pažvelgti į problemą ir kartu su organizacija „Gelbėkit vaikus“ inicijuoti kampaniją #mažamedaug, skirtą stiprinti vaikų emocinę sveikatą. Kviečiame savo klientus prisidėti simboline finansine investicija, kuri, tikiu, padės užauginti emociškai sveikesnę bei atsparesnę visuomenę“, - teigia „Circle K“ viceprezidentas Skirmantas Mačiukas.
Kampanijos #mažamedaug metu klientai „Circle K“ degalinėse kviečiami prisidėti 15 ct ar kita suma didelei visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ misijai - stiprinti vaikų emocinę sveikatą. Kampanijai pasibaigus „Circle K“ surinktą sumą padvigubins ir skirs „Gelbėkit vaikus“ organizacijai, kuri kasdien dirba kurdama saugią ir pilnavertę vaikystę šalies vaikams. Kampanija vyks iki kitų metų sausio 7 d.
„Su paramos organizacija „Gelbėkit vaikus“ bendradarbiaujame nuo 2016 metų ir esame dėkingi, kad jie nuoširdžiai rūpinasi vaikais - visos šalies ateitimi. Džiaugiamės galimybe prisidėti prie itin svarbios misijos įgyvendinimo, taip pat didžiuojamės savo klientais, kurie supranta ir įsitraukia į socialines iniciatyvas“, - dėkoja S. Mačiukas.
Pasak „Gelbėkit vaikus“ direktorės R. Dičpetrienės, be bazinės pagalbos, tokios kaip nemokamas maitinimas ar materialinė parama, vaikų dienos centrų globotiniams svarbus ir emocinis ugdymas, kuriam ir bus skirtos kampanijos metu surinktos lėšos. „Į dienos centrus vaikai atkeliauja iš įvairius sunkumus patiriančių šeimų, tad jiems reikia įvairiapusės pagalbos. Mūsų darbuotojai padeda ugdyti jų socialinius įgūdžius, o emocinę ir psichologinę pagalbą vaikui bei jo šeimai laikome prioritetu. Dienos centrų globotiniai jauname amžiuje susiduria su ypatingai sudėtingomis sąlygomis, dažnai jaučiasi nepastebėti, nesuprasti ar neįvertinti, todėl labai svarbu padėti jiems priimti, suprasti skirtingas emocijas bei padėti auginti pasitikėjimą savimi“, - teigia ji.
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad gera emocinė sveikata svarbi absoliučiai visiems vaikams, nepriklausomai kokioje šeimoje ar aplinkoje jie auga.
Suaugusiųjų elgesys lemia vaikų emocinę sveikatą
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologės Silvestros Markuckienės teigimu, dauguma tėvų tikisi, kad jų vaikai patys išmoks valdyti savo emocijas, tačiau mokymasis jas kontroliuoti yra sudėtingas procesas, kuriam reikia skirtingų įgūdžių - dėmesio išlaikymo, planavimo, išvystytų pažintinių gebėjimų ir kalbos. Vaikams šie įgūdžiai formuojasi skirtingu metu ir tempu. Be to, gebėjimas valdyti neigiamus jausmus priklauso nuo temperamento, aplinkos, kurioje vaikas auga, vidinių būsenų, pavyzdžiui, nuovargio ar alkio. Todėl tėvai, mokytojai ar globėjai išlieka pačiais svarbiausiais žmonėmis, vaikams mokantis valdyti savo jausmus.
Pašnekovė pabrėžia, kad emocijų valdymo įgūdžių tėvai arba globėjai turėtų mokyti nuo mažens. Pirmiausia reikėtų padėti vaikui išmokti atpažinti ir įvardinti patiriamus jausmus: laimę, liūdesį, pyktį, baimę ar smalsumą. Šiame procese padeda įvairūs knygų personažai, žaislai.
„Vaikai nori būti mylimi, todėl kiekvieną kartą, kai parodote, koks vaiko elgesys jums patinka, tikėtina, kad jis taip elgsis ir toliau. Tyrimai rodo, kad įvairios bausmės ir rėkimas ar demonstratyvus ignoravimas tik pablogina vaiko elgesį bei emocinę sveikatą. Visuomet geriau mokyti per pozityvius pavyzdžius“, - pataria psichologė.
Taip pat svarbu suvokti, kad vaikai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį, todėl patys turime būti pavyzdžiu. Pasak S. Markuckienės, sunku išmokyti ar išreikalauti iš vaiko to, ko nemokame patys, tad supratimas apie vaiko raidos ypatumus labai padėtų. Pavyzdžiui, dvimetis tikrai turės stipraus pykčio momentų. Tokiame amžiaus tarpsnyje vaikas dar neturės gebėjimų valdyti emocijas, net jei liepsime ar nubausime, tad jį nuraminti pačiam nesupykstant būtų geriausias sprendimas.
Kasmetinės vaikų sveikatos patikros
Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą.
SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų. Kasmetinės sveikatos patikros nemokamai atliekamos visiems vaikams iki 18 metų amžiaus ir pilnamečiams mokiniams. Patikra susideda iš dviejų dalių: šeimos ar vaikų ligų gydytojo ir gydytojo odontologo ar burnos higienisto patikros. Po jų el. būdu išrašomas Mokinio sveikatos pažymėjimas. Sveikatos patikros yra privalomos visiems mokiniams.
Remiantis jomis stebimi vaikų sveikatos pokyčiai, bet ne tik. „Pirmiausia, kasmetinė vaikų sveikatos patikra skirta įvertinti pagrindinius vaiko sveikatos rodiklius visapusiškai. Tai nėra tas pats, kai kreipiamės dėl vieno ar kito susirgimo per mokslo metus. Kasmetinės patikros metu įvertinamas vaiko ūgis, svoris, vaiko psichomotorinė raida (iki 4 metų), regėjimas, klausa, atramos judamasis aparatas, psichikos sveikatos būklė, mitybos ir higienos įgūdžiai, burnos sveikata, arterinis kraujo spaudimas, atliekami kiti reikalingi tyrimai“, - sakė Kristina Jokimaitė, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyriausioji specialistė.
Specialistė atkreipia dėmesį, jog beveik pusė kasmetinių mokinių sveikatos patikrų atliekama prieš pat naujus mokslo metus, per kelis - liepos ir rugpjūčio - mėnesius. Dėl to kyla tam tikrų nepatogumų: pailgėja eilės pas gydytojus, patiriamas bereikalingas stresas. Ministerija ragina sveikatos patikrinimus atlikti anksčiau, - taip bus išvengiama streso, liks laiko koreguoti įpročius ir apsilankyti pas paskirtus gydytojus specialistus per vasarą nepraleidžiant pamokų.
Higienos instituto administruojamoje Vaikų sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje yra renkami ir apibendrinami ugdymo įstaigas lankančių vaikų (0-17 m.) sveikatos rodikliai, kuriuos pateikia šeimos gydytojai ar vaikų ligų gydytojai, gydytojai odontologai ar burnos higienistai, atlikę kasmetinę profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. „Įvertinus visus profilaktinės patikros rodiklius, galime daryti prielaidą, kad vaikų sveikatos rodikliai yra gerėjantys, nors iššūkių turime. Tai ir dantų sveikatos būklė, kuri nors ir nežymiai, per septynerius metus kasmet gerėja“, - sakė Higienos instituto atstovė Indrė Židonienė. Prie nerimą keliančių rodiklių specialistė įvardijo trečius metus stebimą didėjantį vaikų, kuriems sveikatos patikros metu nurodomos specialiosios sveikatos rekomendacijos dėl dalyvavimo ugdymo veikloje, procentą. Skirtingose amžiaus grupėse rekomendacijos skiriasi. Didžiajai daliai 7-17 m. amžiaus vaikų specialios sveikatos rekomendacijos gydytojų įrašomos dėl akių ligų, o 0-6 m. amžiaus grupėje - dėl kalbos išraiškos sutrikimo.
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų gastroenterologas ir Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. dr. Vaidotas Urbonas Lietuvos vaikų sveikatą vertina plačiau - lygina, kokia ji buvo gerokai anksčiau, ir kaip dabar atrodome pažangių šalių kontekste. „Bendrai Lietuvos vaikų sveikatą būtų galima įvertinti kaip gerą. Vejamės Skandinavijos valstybes pagal gerėjančią vaikų mitybą, tačiau dar dideliu iššūkiu išlieka per mažas fizinis aktyvumas ir vaikų praleidžiamas laikas prie ekranų“, - sakė prof. dr. Vaidotas Urbonas. Profesorius akcentavo pirmųjų 1000 gyvenimo dienų svarbą vaiko ateities sveikatai. Šiuo periodu sparčiausiai auga organizmas, todėl jei tuo metu vaikas bus neteisingai maitinamas, tai gali paveikti visa jo likusį gyvenimą. Tarp kitų vardinamų šio gyvenimo tarpsnio akcentų - ir ekologija, greitai įsisavinamų kalorijų žala, atsakingas vaistų ir papildų vartojimas, besilaukiančios motinos emocinė sveikata. Besidomintis pasaulinėmis vaikų sveikatos tendencijomis, profesorius išskyrė vaikų nutukimą dėl gaunamo per didelio kalorijų skaičiaus, alerginių ligų augimą bei autizmo pandemiją.
Smegenų ekspertas: kaip užauginti protiškai atsparius vaikus (remiantis mokslu) | Dr. Danielis Amenas
Nors didžiausia atsakomybė už vaikų sveikatą tenka tėvams, svarbų vaidmenį atlieka ir visuomenės sveikatos biurai, kurie yra jungiamoji grandis tarp tėvų, sveikatos ir ugdymo įstaigų. Viename iš 49 šalyje veikiančių sveikatos biurų, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro, laikinai einanti direktoriaus pareigas Aurelija Šiautkulienė įsitikinusi, kad gerinant vaikų sveikatą gerų rezultatų pasiekiama veikiant kartu - tėvams, ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms bei bendruomenėms. „Vilniaus visuomenės sveikatos biuras aptarnauja 513 ugdymo įstaigų, esančių Vilniaus mieste ir rajone. Šviečiame, vykdome prevenciją bei kuriame bendruomenę, nes būtent ugdymo įstaigų administracijos, pedagogų bei tėvų įtraukimas yra raktas į vaikų sveikatą. Vykdome tęstines visapusiškai vaikų sveikatą stiprinančias veiklas bei, atsižvelgdami į naujausius sveikatos rodiklius, inicijuojame naujas. Vykdome mokinių gyvensenos tyrimą, o nuo šių metų startuojame ir su unifikuotu sveikatos žinių identifikavimo įrankiu, kuriuo naudojantis kiekvienas ugdymo įstaigoje dirbantis visuomenės sveikatos specialistas galės apklausti savo ugdymo įstaigos mokinius. Tokiu būdu specialistas galės tikslingai pasiūlyti veiklas, identifikavęs konkrečios klasės mokinių poreikį”, - sakė A. Šiautkulienė. Per 2023 m. ugdymo įstaigose Vilniaus visuomenės sveikatos biuras suorganizavo 14 937 svarbiausius sveikatos aspektus atliepiančias veiklas. Informacija apie šio ir kitų biurų veiklą pateikiama biurų interneto svetainėse.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
