Ne tik pulsas, temperatūra ir kraujospūdis gali atskleisti svarbią informaciją apie vaiko sveikatos būklę. Labai informatyvus rodiklis yra kvėpavimo takų judėjimo dažnis. Toks biomarkeris, kaip kvėpavimo judesių dažnis, žinomas nuo seniausių laikų, kai gydytojai pastebėjo, jog šis rodiklis kinta sergančiam asmeniui. Šiandien NPV (kvėpavimo dažnis) nepraranda svarbos diagnozuojant įvairias vaikų ligas.
Kodėl vaikų kvėpavimo dažnis skiriasi nuo suaugusiųjų?
Vaikai dėl anatominių savybių kvėpuoja kitaip: jų kvėpavimas yra seklus, o įkvėpimo bei iškvėpimo dažnis yra daug didesnis nei suaugusiųjų. Deguonies poreikis augančio vaiko kūne yra labai didelis, o plaučių tūris ir krūtinės dydis - nedideli. Kvėpavimo takų judėjimo dažnis, kartu su širdies susitraukimų dažniu, yra ypač svarbus diagnostikos aspektas tiriant naujagimį ir kūdikį, kurie negali pasakyti, kas juos neramina.
Normalus kvėpavimo dažnis vaikams pagal amžių
Kuo jaunesnis vaikas, tuo dažnesnis jo kvėpavimas. Svarbu žinoti, kokie rodikliai laikomi normaliais konkrečiam amžiaus tarpsniui, nors šios ribos yra apytikslės:
- Naujagimiai (0-1 mėn.): 30-60 įkvėpimų per minutę.
- Kūdikiai (1-12 mėn.): 25-50 įkvėpimų per minutę.
- Maži vaikai (1-3 metai): 20-30 įkvėpimų per minutę.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai (3-5 metai): 20-25 įkvėpimai per minutę.
- Mokyklinio amžiaus vaikai (6-12 metų): 15-20 įkvėpimų per minutę.
- Paaugliai (13-18 metų): 12-20 įkvėpimų per minutę.
Kaip teisingai pamatuoti kvėpavimo dažnį?
Kvėpavimo judesių dažnis yra parametras, kurį gali nustatyti kiekvienas tėvas. Geriausia tai atlikti, kai vaikas yra ramus, pavyzdžiui, miego metu. Skaičiavimo algoritmas yra paprastas:
- Mama turėtų uždėti ranką ant vaiko krūtinės ar pilvo ir stebėti, kaip jis kyla ir leidžiasi.
- Viena „įkvėpimo-iškvėpimo“ serija laikoma vienu kvėpavimo judėjimu.
- Skaičiuokite įkvėpimus vieną pilną minutę. Didelė klaida matuoti kvėpavimą 30 sekundžių ir dauginti iš dviejų, nes kvėpavimas nėra toks ritmiškas kaip pulsas.
Testosteronas krenta tyliai – pasekmės jaučiamos kasdien
Veiksniai, įtakojantys rodiklius
Dažnai vaikų kvėpavimas turi suprantamų fiziologinių priežasčių. Fizinio krūvio, jaudulio, baimės ar karščiavimo metu kvėpavimo dažnis natūraliai padidėja. Taip pat reikšmės turi aplinkos oro kokybė, temperatūra ir netgi miego stadija. Jei kvėpavimo dažnis viršija normą dėl fizinio aktyvumo, tai yra laikina ir praeinanti būklė.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kvėpavimo takų judėjimo dažnumo padidėjimas medicinoje vadinamas tachipnėja. Tai ne liga, o simptomas, galintis rodyti patologiją. Nedelsiant kreipkitės į medikus, jei:
- Kvėpavimo dažnis labai skiriasi nuo normos (daugiau nei 20%).
- Vaikas kvėpuoja sunkiai, girdisi švokštimas, plečiasi nosies šnervės.
- Pasireiškia cianozė (mėlyna spalva aplink lūpas, nagus).
- Vaikas yra mieguistas, sunkiai prabudinamas arba sutrikusi jo sąmonė.
Atminkite, kad dėmesingi tėvai visada pastebės nukrypimus nuo individualios vaiko normos. Svarbu išlikti ramiems ir, esant poreikiui, skubiai ieškoti profesionalios medicininės pagalbos.