Vaisingumo sutrikimai: priežastys, rizikos veiksniai ir simptomai
Vaisingumo sutrikimai yra aktuali ir vis didesnę dalį visuomenės liečianti problema. Remiantis Europos mokslininkų skaičiavimais, vaisingumo sutrikimų turi apie 15 proc. porų, o visame pasaulyje su šia problema susiduria apie 48,5 milijonus gyventojų. Nevaisingumas - tai ne tik medicininė, bet ir psichologinė problema, kelianti iššūkius poroms ir galinti būti susijusi su vidiniais kompleksais, ribojančiais mąstymo stereotipais ar paveldėtais ydingais šeimos modeliais.
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos ir gyvenimo būdo veiksnių neigiamai įtakai žmogaus reprodukcinei sistemai. Nors atlikti tiesioginius tyrimus su žmonėmis yra sudėtinga, mokslininkai jau seniai kalba apie tokių medžiagų kaip ftalatai ir bisfenolis, daugiausiai naudojamų plastmasių gamyboje, poveikį. Kai kurios studijos rodo, kad didesni ftalatų ir bisfenolių kiekiai vyro šlapime dažniau siejami su blogesne spermos kokybe. Įdomu tai, kad net ir neviršijant nustatytų normų, šios cheminės medžiagos vis tiek gali turėti įtakos spermos kokybei. Todėl rekomendacijos vengti plastikinių indų ir butelių turi rimtą pagrindą. Ftalatų randama net motinos piene. Iš viso endokrininę sistemą veikiančių pavojingų medžiagų mūsų aplinkoje priskaičiuojama daugiau kaip 200. Šios cheminės medžiagos linkusios kauptis organizme ir gali nekontroliuojamai paveikti gyvybinius procesus: sutrikdyti endokrininę sistemą, mažinti vaisingumui svarbių hormonų kiekį, sukelti oksidacinį stresą ir turėti įtakos vaisiaus vystymuisi bei nėštumo komplikacijoms.
Kitas reikšmingas teršalų patekimo į žmogaus organizmą šaltinis - kosmetika ir higienos prekės. Bene labiausiai žinomi iš šių medžiagų yra parabenai, kurių neigiamas poveikis vaisingumui aptiktas tiriant nėščias moteris bei bendrą vyrų ir moterų vaisingumą. Taip pat diskutuojama apie plačiai paplitusių sauskelnių įtaką vyrų vaisingumo problemoms. Nors moterų vaisingumui jų poveikis nepatvirtintas, yra pagrindo manyti, kad jos gali turėti įtakos vyrų spermos kokybei. Sėklidės yra nuleistos į kapšelį, kad būtų vėsesnėje aplinkoje, nes aukštesnėje temperatūroje blogėja jų funkcija. Tuo tarpu aplinkos temperatūra sauskelnėse būna pakilusi.
Amžiaus įtaka vaisingumui
Amžius yra vienas svarbiausių vaisingumą lemiančių veiksnių. JAV Akušerių ginekologų asociacija apskaičiavo, kad jei 20-30 metų amžiaus moteris turi vieną šansą pastoti per mėnesinių ciklą, tai keturiasdešimtmetei toks šansas tenka tik 1 iš 10. Moterų vaisingumas ima mažėti po 35 metų, o poros, kuriose vyrui yra daugiau nei 40 metų, taip pat dažniau susiduria su vaisingumo problemomis. Daug moterų vaikų susilaukti ryžtasi vėliau - maždaug 20 % moterų Jungtinėse Valstijose savo pirmagimį gimdo sulaukusios 35 metų. Maždaug 1-3 šeimoms, kuriose moteris vyresnė nei 35 metų, tenka susidurti su vaisingumo sunkumais. Perkopus 40-ąjį gimtadienį, pastojimo tikimybė palaipsniui mažėja.
Kalbant apie vaisingumą, vienas svarbiausių veiksnių yra moters amžius. Didžiausias vaisingumas stebimas iki 30 metų, iki 35 metų jis išlieka gana geras, tačiau nuo šios ribos pradeda ryškiau mažėti. Nuo 40 metų pastojimo tikimybė gerokai sumažėja, o persileidimo ir genetinių pakitimų rizika didėja. Nustatyta tiesioginė moters vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus, ypač tarp negimdžiusių moterų. Bendras pastojimo dažnis po 6 mėnesinių ciklų svyruoja nuo 62 proc. (28-30 metų moterų) iki 27,6 proc. (40-45 metų moterų), o po 12 mėnesinių ciklų - nuo 79,3 proc. (25-27 metų moterų) iki 55,5 proc. Su amžiumi kinta ir kiaušialąsčių kokybė.
Gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaka
Gyvenimo būdo pasirinkimai daro didelę įtaką vaisingumui. Tokie veiksniai kaip rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ir narkotikų vartojimas gali pakenkti reprodukcinei sveikatai. Nutukimas ar nepakankamas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, paveikdami ovuliaciją ir spermos gamybą. Netinkama mityba, kurioje trūksta būtinų maistinių medžiagų, taip pat gali prisidėti prie vaisingumo problemų.
Pagrindiniai veiksniai, neigiamai veikiantys vaisingumą, yra susiję su išorine aplinka ir gyvenimo būdu. Tai lemia socialinių bei elgesio modelių pokyčiai visuomenėje, kurie susiję su didesniu kenksmingų veiksnių paplitimu. Pastaraisiais metais padaugėjo tyrimų, rodančių, kad elektromagnetinė spinduliuotė (mobilieji telefonai, navigacinė sistema ir kt.), rūkymas, platus plastmasės naudojimas buityje yra rimti rizikos veiksniai vaisingumui. Pasak Vengrijoje atlikto prospektyvinio tyrimo, vyrų, kurie kelnių kišenėje ar ant diržo nešiojosi mobilųjį telefoną, spermos rodikliai per pusmetį pablogėjo 20-30 proc.
Taip pat jau yra žinoma, kad tiek moterų, tiek vyrų vaisingumą mažina rūkymas. Poveikis vyksta per oksidacinį stresą bei DNR pažeidų sukėlimą. Moterims, kurios rūko, tikimybė pastoti mažesnė net 40 proc., nes tabako dūmai neigiamai veikia kiaušidžių folikulų brendimą bei gimdos gleivinės implantacinę funkciją. Tai pastebėta net moterims, patiriančioms dirbtinio apvaisinimo procedūras. Todėl planuojant nėštumą rekomenduojama bent tris mėnesius nerūkyti ir vengti kitų žalingų veiksnių.
Aplinkos veiksniai, tokie kaip toksinų, teršalų ir tam tikrų cheminių medžiagų poveikis, taip pat gali turėti įtakos vaisingumui. Autoimuninės ligos, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo audinius, taip pat gali turėti įtakos vaisingumui.
Žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, taip pat išlieka viena iš nevaisingumo priežasčių. „Rūkymas mažina estrogeno lygį moterims, todėl gali išsivystyti menstruacinio ciklo sutrikimai, o vyrams blogina spermos judrumą ir kokybę. Alkoholis trikdo hormonų pusiausvyrą, gali sumažinti testosterono gamybą vyrams ir sutrikdyti ovuliacijos ciklą moterims. Net ir saikingas alkoholio vartojimas gali turėti neigiamą poveikį“, - kalba specialistai. Nors bedūmiai tabako gaminiai gali turėti mažiau kenksmingų medžiagų nei įprastos cigaretės, jie vis tiek turi nikotino, kuris neigiamai veikia kraujotaką, hormonų veiklą ir gali pabloginti spermos bei kiaušialąsčių kokybę. Be to, kai kurie šiuose produktuose naudojami cheminiai junginiai dar nėra pakankamai ištirti, todėl jų ilgalaikis poveikis vaisingumui gali būti neprognozuojamas.
Nuolatinis nuovargis ir įtampa mažina lytinį potraukį. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, didėjantis stresas ir psichologinės problemos turi didelę įtaką vaisingumui. Chroniškas stresas skatina organizme kortizolio ir kitų hormonų gamybą, o tai gali sutrikdyti tiek vyrų, tiek moterų reprodukcines funkcijas. Prie hormonų pusiausvyros sutrikimų prisideda dažnas perdegimas darbe, nereguliarus miegas ir nesveika mityba. Kai kurios poros dėl nuolatinio nuovargio ir psichologinės įtampos susiduria su libido sumažėjimu, kuris taip pat gali turėti įtakos pastojimui.
Genetinių veiksnių ir mutacijų vaidmuo
Dalis genetinių pokyčių, kurie įgyjami jau prasidėjus apvaisinimui, žmogui gali pasireikšti tik suaugusiame amžiuje arba tik tuomet, kai pradedama planuoti vaikus. Chromosomų pokyčiai diagnozuojami atliekant žmogaus kariotipo (chromosomų rinkinio) tyrimą iš periferinio kraujo limfocitų.
Nevaisingumo atveju gali būti nustatomos įvairios chromosomų mutacijos. Iš chromosomų skaičiaus anomalijų vyrams dažniausia ir priedinė X chromosoma, lemianti Klinefelterio sindromą. Šiam sindromui būdingas aukštas paciento ūgis, silpniau išreikšti lytiniai požymiai, o spermos tyrime nerandama nei vieno spermatozoido. Kartais šie pacientai neturi jokių išorinių defektų, o vienintelis požymis būna nevaisingumas. Moterims pasitaikanti chromosomų skaičiaus anomalija vadinama Ternerio sindromu, nulemtu X chromosomos trūkumo (be kitų požymių, jis pasireiškia lytinių liaukų funkcijos nepakankamumu). Apskritai, esant nevaisingumui, chromosominiai pokyčiai aptinkami apie 2-3 proc. atvejų. Mutacijų dažniui lytis neturi įtakos - panašus jų skaičius randamas tiek vyruose, tiek moteryse.
Būna geninių pokyčių ir DNR grandinėje. Dėl jų gali didėti kraujo krešumas, o tai lemia nevaisingumą arba besikartojančių persileidimų riziką. Moterų populiacijoje dažniausiai aptinkamos genų mutacijos yra MTHFR geno pakitimai. Jų dažnumas siekia nuo 5 iki 20 proc. Tačiau šie genetiniai pakitimai moters organizme ir koreguojami lengviausiai. Tai reiškia, jog netgi genetiškai nulemtą nevaisingumo priežastį, kuri paprastai turėtų būti suvokiama kaip esama gyvenimo duotybė, vis dėlto galima keisti. Esant chromosomų pokyčiams gydymo nėra, yra tik prognozė.
Nevaisingumo simptomai ir požymiai
Dažna moteris apie nevaisingumą sužino tik po nesėkmingų bandymų pastoti ir pasikonsultavusi su specialistu. Tačiau tam tikri signalai rodo, kad galimas vaisingumo sutrikimas.
Nereguliarios mėnesinės
Pasak akušerės, ginekologės, reprodukcinės endokrinologijos gydytojos Evelyn Mok-Lin, nereguliarus ciklas - gana rimtas vaisingumo sutrikimų signalas. Menstruacijų ciklo sutrikimai būna labai įvairūs, kartais sudėtinga juos užfiksuoti. Dažniausi sutrikimai: mėnesinės būna labai dažnai arba labai retai, ar apskritai dingsta. Tai reiškia, kad nevyksta reguliari ovuliacija, todėl sunku pastoti. Tepimas, kartais būnantis kraujavimas irgi kelia nerimą. Toms, kurių menstruacijų ciklas būna reguliarus, bet tarp menstruacijų ar per lytinį aktą pasitaiko kraujavimų, gali būti polipų, fibromų arba infekcija. Jei buvęs reguliarus ciklas staiga pakito - prasidėjo stipresnis kraujavimas, skausmai, reikia tirtis. Priežastys gali būti įvairios - skydliaukės sutrikimai, hormonų disbalansas, dažniausiai šios problemos išgydomos.
Skausmas dubens srityje
Jei seksualinių santykių metu ar tualete jaučiate skausmą, didelė tikimybė, kad jums - endometriozė, kuri būna 10 proc. vaisingo amžiaus moterų. Skausmas dubens srityje nudiegia staiga, būna aštrus, bukas, gali dilgčioti. Dėl endometriozės menstruacijos būna labai skausmingos. Endometriozės atveju gimdos gleivinė išauga į išorę - aplink kiaušides, kiaušintakius, ji gali turėti įtakos vaisingumui, nes mažina gimdos funkcionalumą. Endometriozės atveju pastoti labai sunku, bet yra nemažai moterų sėkmingai pastojusių ir išnešiojusių kūdikį.
Šiurkštūs plaukeliai, augantys neįprastose vietose
Šiurkštūs, tamsūs plaukeliai ant lūpų, ant smakro, ant kaklo ar ant pilvo gali būti policistinio kiaušidžių sindromo požymis. Dėl šio hormonų sutrikimo gali būti sunku pastoti. Pastebėjus tokių plaukelių, būtinai kreipkitės į gydytoją. Minėto policistinio kiaušidžių sindromo atveju hormonų balansą lengva atstatyti hormoninėmis kontraceptinėmis priemonėmis.
Pieningos išskyros iš krūtų
Jei nesilaukiate, nemaitinate krūtimi, o iš krūtų pastebėjote pieningų išskyrų, galbūt padidėjo hormono prolaktino, kuris duoda organizmui signalą gaminti pieną. Tai gali būti nevaisingumo požymis. Didesnis prolaktino lygis trukdo lytinių hormonų gamybą. Priklausomai nuo prolaktino lygio, moterys gali būti nevaisingos dėl kas savaitę vykstančios ovuliacijos arba dėl ovuliacijos nebuvimo. Pagausėjusios prolaktino gamybos priežastis gali būti skydliaukės sutrikimai arba nepiktybinis auglys. Būtina kreiptis į medikus, kad tinkamu gydymu sureguliuotų ovuliacijas.
Karščio bangos
Jei nuolat jaučiate karščio bangas, tikėtina priešlaikinė menopauzė, priklausomai nuo jūsų amžiaus. Daugumai moterų menopauzė prasideda apie 50 m., bet kai kurioms - gerokai anksčiau. Ankstyva menopauzė žymi vaisingo moters amžiaus pabaigą. Šis vaisingumo sutrikimas - vienas iš sunkiausiai gydomų. Būna kuo greitesnė diagnozė ir intervencija. Dažniausiai tai paveldima - jei jūsų mamai menopauzė prasidėjo anksti, taip gali nutikti ir jums.
Pirminis ir antrinis nevaisingumas
Nevaisingumas apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ir/ar daugiau), kai reguliarių lytinių santykių metu nenaudojamos jokios barjerinės bei kitos kontraceptinės priemonės. Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių. Žinoma, kuo moteris yra vyresnė, tuo jos kiaušidžių rezervas yra mažesnis.
Nevaisingumą gali diagnozuoti gydytojas akušeris-ginekologas, šeimos gydytojas ar kiti gydytojai specialistai. Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, labai dažnai yra nukreipiamos endokrinologo konsultacijai, norint surasti nevaisingumo problemos sprendimą.
Pirminis nevaisingumas reiškia negalėjimą pastoti po vienerių metų neapsaugotų lytinių santykių be ankstesnio nėštumo. Antrinis nevaisingumas yra kitoks iššūkis. Antrinis nevaisingumas apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti po vieno ar daugiau sėkmingų nėštumų. Ši būklė gali būti ypač varginanti poroms, kurios anksčiau patyrė tėvystės džiaugsmą. Jis gali pasireikšti poroms, kurios anksčiau sėkmingai pagimdė kūdikį - gyvas, negyvagimis ar persileidimas. Ši būklė gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, turinčių įtakos bet kurio partnerio reprodukcinei sveikatai. Norint veiksmingai diagnozuoti ir gydyti, būtina suprasti su antriniu nevaisingumu susijusias priežastis ir rizikos veiksnius.
Lietuvoje duomenų apie antrinį nevaisingumą nepateikiama. O, pavyzdžiui, JAV antrinis nevaisingumas paveikia maždaug 11 proc. Kartais vieną konkrečią antrinio nevaisingumo priežastį išskirti sunku: tai lemia daugelis veiksnių, tarp jų amžius, anksčiau atliktų operacijų komplikacijos, įvairios ligos ir joms gydyti vartojami vaistai, lytiniu keliu plintančios ligos, žalingi įpročiai, nesveikas gyvenimo būdas, ankstesnio nėštumo metu patirtos komplikacijos, policistinių kiaušidžių sindromas, nutukimas, mažas kiaušidžių rezervas, suprastėjusi spermos kokybė, sumažėjęs testosterono lygis, sėklidžių varikocelė, prostatos padidėjimas arba pašalinimas, gyvenimo būdo veiksniai bei cheminių medžiagų poveikis.
Diagnostika ir gydymas
Infekcijos gali smarkiai paveikti vaisingumą. Tokios ligos kaip dubens uždegiminė liga (PID), lytiškai plintančios infekcijos (LPI) ir endometriozė gali sukelti randus ar užsikimšimus reprodukciniame trakte.
Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judėjimas bei jų morfologija. Šį tyrimą vertina specialistas. Šiek tiek nukrypęs nuo normos ribų tyrimas nereiškia, kad vyras yra nevaisingas.
Moteriai, norinčiai pastoti, būtinos tinkamai funkcionuojančios kiaušidės, kiaušintakiai ir gimda. Moters menstruacinis ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Pirmąją dieną galima apibrėžti kaip „pilno srauto“ menstruacijų dieną. Reguliarūs, nuspėjamieji mėnesinių ciklo periodai, kurie dažniausiai trunka nuo 24 iki 32 dienų, atspindi ir pačią ovuliaciją. Moteris, kuri turi nereguliarius ciklus, dažniausiai neovuliuoja. Sutrikusi kiaušidžių veikla gali būti diagnozuojama pagal tam tikrus simptomus, kuriuos nustato gydytojas. Funkcinė hipotalaminė amenorėja (FHA) atsiranda dėl per didelės veiklos, streso ar per mažo kūno svorio. Netinkamas hipofizės liaukos funkcionavimas, būtent ji smegenyse gamina hormonus, kurie išlaiko normalų kiaušidžių funkcionavimą, taip pat gali lemti vaisingumo sutrikimus. Pagal apibrėžimą, moterys, išgyvenančios menopauzę, nepatiria ciklų visus metus.
Jei įtariate nevaisingumą, kuo skubiau kreipkitės į gydytojus. Gydytojai gali paskirti tam tikrus tyrimus, kurie padės nustatyti priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymo metodą.
Nevaisingumo tyrimai ir gydymas apima dviejų tipų tyrimus: bendruosius (reprodukcinė anamnezė ir apžiūra, ginekologinis ir echoskopinis ištyrimas) ir specialiuosius (spermos tyrimas, ovuliacijos įvertinimas, kiaušintakių ir mažojo dubens patologijų diagnostika bei tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų). Gydymo būdai skirstomi į tris grupes: medikamentinis (pvz., ovuliacijos indukcija), chirurginis (pvz., sąaugų pašalinimas, polipo operacija) ir pagalbinio apvaisinimo būdai (intrauterinė inseminacija ir IVF - apvaisinimas mėgintuvėlyje). Kiekvienu atveju gydymo būdas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, poros nuostatas ir teisės aktus.
Šiandien vis dažniau taikomas vieno embriono perkėlimas, siekiant sumažinti daugiavaisio nėštumo riziką. Gydytojai kalba apie itin tiksliai individualizuotą gydymą, naudojant dirbtinio intelekto (AI) sistemas, kurios analizuoja embrionų vystymąsi ir padeda atrinkti tuos, kurie turi didžiausią implantacijos tikimybę. Taip pat taikomos laiko intervalų (time-lapse) technologijos, leidžiančios nuolat stebėti embrionų vystymąsi. Gali būti taikomi pažangūs spermatozoidų atrankos metodai, pavyzdžiui, mikrofluidinės technologijos, taip pat embrionų šaldymas (vitrifikacija). Naujausi tyrimai nagrinėja galimybes pagerinti kiaušialąsčių kokybę, ypač vyresnio amžiaus moterims - tai ateityje gali dar labiau padidinti IVF sėkmės tikimybę.
Svarbu nepamiršti ir vyro vaidmens, mat nevaisingumas yra poros problema. Todėl net ir esant idealiems moters rodikliams, reikšmingą įtaką gali turėti vyro spermos kokybė. Tad visada tiriami abu partneriai.
tags: #always #paketai #sukelia #nevaisinguma
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
