Alvydo Jokubaičio požiūris į filosofiją, visuomenę ir politiką
Profesorius Alvydas Jokubaitis - vienas ryškiausių ir intelektualiai provokuojančių nūdienos Lietuvos mąstytojų. Jo požiūriai į filosofiją, visuomenę, politiką ir žmogaus prigimtį dažnai kelia diskusijas ir skatina giliau pažvelgti į mus supančią tikrovę.
Nors profesorius daug metų gyvena Vilniuje, jo šaknys - Gargžduose. Jis pats save Gargžduose vadina „kolonizatoriumi“, o tikrąja jo filotopija (vieta, kuriai žmogus jaučia ypatingą prisirišimą) išlieka gimtasis kraštas. Palanga, kur gyveno seneliai, taip pat kelia jam sentimentus. Pasak jo, Klaipėda, būdama Gargždų priemiestis, taip pat yra artima, tačiau dėl profesinių priežasčių jis pasirinko sostinę.
Filosofijos prigimtis ir gero filosofo bruožai
Profesorius teigia, kad visi žmonės turi polinkį į filosofiją, nes nori suprasti save ir pasaulį kaip visumą. Jo paties kelias į filosofiją prasidėjo nuo atsitiktinio Fiodoro Dostojevskio romano „Idiotas“ skaitymo. Šis kūrinys paliko gilų įspūdį ir paskatino jį gilintis į filosofijos gelmes.
A. Jokubaitis pabrėžia, kad geras filosofas neturi būti varžomas profesionalumo standartų. Svarbiausia yra asmenybė ir gebėjimas kurti naują pasaulį bei jo supratimą. Jis kritikuoja „meistriškumo“ sampratą filosofijoje, kuri, jo nuomone, labiau tinka pameistriams, rašantiems straipsnius į citavimo indeksą turinčius žurnalus. Filosofui svarbiausia, kad mintis ir forma susijungtų, o „meistriškumo“ klausimas jam savaime atkrenta, kai žmogus turi ką pasakyti ir tai padaro nepaprastai gerai.
Jo nuomone, didieji filosofai iki romantizmo laikų nekalbėjo apie autentiškumą, o tiesiog ieškojo taisyklių „žmonėmis vadinamų pamišėlių namams“. Jis apgailestauja, kad šiandien universitetuose yra daug „nereikalingų“ filosofų, kurių niekas neskaitys, ir jaučia gėdą stovėti šalia klasikų, jausdamasis esąs tik „pigmėjas ant jų pečių“.
Universitetas ir dėstytojo darbas
Profesorius kritiškai vertina dabartinę universiteto padėtį, teigdamas, kad universitetas „pavirto“ biurokratija, kurioje mokslo biurokratai, technologai ir buhalteriai „daromokslą“, ignoruodami filosofijos prigimtį. Jo nuomone, filosofijoje galima ką nors nuveikti tik su asmenybės branda, o reikalauti disertacijos iš jauno, patirties neturinčio žmogaus - kvailystė.
Įdomiausia dėstytojo darbe jam yra susitikimai su studentais. Jis lygina savo darbą su Sokrato metodika, kai per diskusijas su studentais, padėdamas jiems suprasti sudėtingus dalykus, pats gauna naujų impulsų ir tikrumo. Jis prisimena Leszeko Kołakowskio žodžius, kad nesupranta, kam jam reikalinga filosofija, kaip pagrindinį rimto filosofo požymį.
Filosofija ir visuomenės iššūkiai
Profesorius kritiškai vertina aplinkosaugos aktyvistės Gretos Thunberg fenomeną, teigdamas, kad toks vaikų elgesys jo kartai atrodo keistas. Jis primena, kad Aristotelis sakė, jog politika nėra vaikams, nes ji reikalauja ilgo ugdymosi ir buvimo su kitais. Jo nuomone, Greta Thunberg stokojasi šio dėmens ir pateko į suaugusiųjų logikos politikos sistemą, demonstruodama klaidingą filosofiją, kai mano, jog jos žodžiai gali pakeisti pasaulį.
A. Jokubaitis Lukiškių aikštės skandalą laiko artėjančia nelaime, rodančia, kad visuomenė nebeturi sutarimo dėl taisyklių ir kriterijų. Jis teigia, kad tikrai liberali visuomenė turi leisti neliberalams gyventi pagal jų įsitikinimus. Vilnius, jo nuomone, jau seniai nėra liberalus miestas senąja prasme, ir ragina žmones, kur stipriai nesutariama, nelipti vieni kitiems per galvas ir neprimesti savo valios.
Kalbant apie tapatybes, profesorius teigia, kad klausimas, ar galima suderinti lietuvio ir europiečio ar pasaulio piliečio tapatybes, yra išgalvotas. Svarbiau klausti, ar galima suderinti Lietuvos suverenitetą su tokia transnacionaline organizacija kaip Europos Sąjunga, kurį jis laiko labai sunkiu ir kol kas nepavykusiu uždaviniu. Britų pavyzdys, pasak jo, įrodo, kad Europos Sąjunga nėra Europos sinonimas.
Asmenvardžių rašybos klausimą jis laiko amžinu, sakydamas, kad santykiai su Lenkija negali būti be įstrigimo, ir tai sukuria intrigą bei pagyvina tarpusavio susidomėjimą. Jis ironiškai pastebi, kad jeigu lenkai gaus teisę rašyti pavardes taip, kaip nori, žemaičiai iškart galės Gargždus pervadinti į „Gargždā“.
Politikos ir moralės santykis
Profesorius kritiškai vertina politikų kasdienybę, teigdamas, kad politika ir moralė dažnai prieštarauja viena kitai. Jis teigia, kad blogio pagrindas yra ne išoriniuose objektuose ar politikų siekiuose, o pačioje žmonių prigimtyje. Anot jo, žmogus iš prigimties yra blogas, ir šio polinkio į blogį neištaisė nei komunizmas, nei liberalizmas.
Savo knygoje „Politinio proto kritika“ jis remiasi Kanto ir Hannah Arendt idėjomis, siekdamas suprasti politikos prigimtį. Jis teigia, kad Kanto kritikos darbuose nėra aiškiai nurodyta politikos vieta, todėl jo knyga drąsiai pavadinta „Politinio proto kritika“. Hannah Arendt padėjo jam suprasti Kanto požiūrį į politiką iš jo „Sprendimo galios kritikos“.
Profesorius teigia, kad dabartinė Lietuva kenčia nuo valdžios ir visuomenės atskirties, nes valdžia turi savo interesus ir nėra vien tik piliečių reprezentantė. Jis pabrėžia, kad nei viena pasaulio valstybė neatsirado vien tik iš žmogaus teisių, bet būtinai reikalauja piliečių pasiaukojimo.
Kultūrinis paveldas ir tautinė tapatybė
A. Jokubaitis kritiškai vertina Lietuvos ir Lenkijos santykius, sakydamas, kad jie „apgailėtini“, ir lenkai lietuviais dabarties perspektyvoje ne itin domisi, ieškodami tik lenkiškojo Vilniaus praeities.
Jis teigia, kad Gargždų tapatybę reikėtų statyti ne ant masinės kultūros, o ant rimtesnio pagrindo - Bažnyčios, mokyklos ir kultūros. Jo nuomone, visa Lietuva šiandien žemę kultivuoja geriau nei žmonių sielas, užmiršdama svarbiausius dalykus ir skubėdama viską skirstyti į seną ir naują.
Profesorius apgailestauja, kad Lietuvoje nepakankamai įvertinamas filosofo egzistencialisto dr. Juozo Girniaus indėlis, nors jis ir buvo vienas iš moderniosios XX a. Lietuvos kultūros simbolių. Pasak jo, J. Girnius atkreipia dėmesį į svarbų šiandienos klausimą - ar išeiti į pasaulį reiškia išeiti iš savo tautos.
Alvydas Jokubaitis: Kodėl mąstymas vertybėmis žudo politiką?
tags: #alvydo #jokubaicio #vaikai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
