Alvydo Viršilo indėlis į Lietuvos partizanų istorijos tyrimus ir Tauro apygardos vardyną

Šiame straipsnyje apžvelgiama Alvydo Viršilo biografija, jo veikla partizanų judėjime ir indėlis į Tauro apygardos istorijos tyrimus.

Partizanų veikla ir Tauro apygarda pokario Lietuvoje

Lietuvos miškai pokario metais buvo pilni patriotų, pasiryžusių kovoti už laisvę. Iki 1946 m. kovotojai imdavosi ginklo ir kaimyninėje Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. Miroslavas, Leipalingis, Kapčiamiestis taip pat buvo svarbūs partizanų veiklos centrai.

Partizanų rinktinės kariai priklausė Tauro apygardai. Akiratin patekę gyvi ir žuvę Tauro apygardos partizanai buvo svarbūs istorijos šaltiniai. Iki 1946 m. Tauro apygardoje veikė Vytauto rinktinės 4-os kuopa.

Vardyno "Partizanai" sudarymas ir reikšmė

Svarbus Alvydo Viršilo indėlis į Tauro apygardos istorijos tyrimus susijęs su vardyno "Partizanai" sudarymu. Darbas paspartėjo 1993 m. Partizanai Vardyne surašyti abėcėlės tvarka. Surašo plėtotė buvo svarbi, siekiant įamžinti kiekvieno partizano atminimą.

Pradžioje buvo įkurtas apygardos muziejus, kuriam nuo pirmos dienos vadovauja viena Vardynų autorių - A. Vilutienė. Rengiant vardyną, dažnai būdavo nežinoma pavardė, parašytas tik slapyvardis arba vardas. Tokių daug. Apygardoje buvo ir partizanų kitataučius: latviai, pora ukrainiečių, austras, vengras... „internacionalas". Rašėme ir apie tuos, kurių žinoma arba žuvimo vieta, arba žuvimo data. Tas, kuris tikisi lengvatų, nusivils, neradęs jame savo pavardės.

Ko nebuvo rašoma vardyne?

Kurdami vardyną, vadovavomės tam tikrais principais. Nerašėme, pavyzdžiui, A. A. Bieliūno - Variagas, V. Slapyvardžiu pasinaudojo vos vieną kitą kartą. Tik 1945 m. pradėjo rinktis slapyvardžius. Nerašėme slapyvardžio, kuris kilęs nuo pavardės. Teisingiau, slapyvardžiu pasirinkti kitą pavardę.

Partizanų slapyvardžių pasirinkimas ir jų kilmė

Partizanus medžiojusio saugumo darbas buvo žvalgyba, todėl slapyvardžiai buvo itin svarbūs konspiracijos sumetimais. Slapyvardžių pasirinkimas atspindėjo įvairius motyvus. Pavyzdžiui, žvalgais suko K. Stačiokas ir G., kurių vardai: Klemensas ir Gediminas. Dėl tos pačios priežasties A. K. Lapinskas - Birželiu, nes mėnesį išėjo į mišką. Paliekant namus A. jis tapo Šermukšniu. J. koziris, kerta visas kortas.

B. mokyklų, V. o Ašmonas-Sargas karo metais sargavo kalėjime. P. partizanavimą buvo „liaudies gynėju", S. - kalviu, o J. pasirinko J. Medelis-Atas ir S. Melnykas-Portas, pasivadinę A. herojų vardais. Tuo pačiu keliu nuėjo A. Povilaitis-Abneris bei V. V. K.K. į Lietuvą, slapstėsi, paskui išėjo į mišką. Vieno sprogimo metu iš 100 sprogdintojų žuvo 98. V. K. kariuomenę išėjo ne savo noru ir už tai pateko į dalinį, sprogdinusį uolas. Yra žinomas partizano, Tito, slapyvardžio atsiradimas. Todėl ir pats buvo pramintas Titu. Buvęs ulonas J. nešioti numylėto žirgo vardą, o buvę Lietuvos lakūnai K. Liaukus ir J. pasivadino garsaus aviakonstruktoriaus A. Vokietis H. lėktuvu „Storch" - garnys. Štabo darbuotojas M. tapo Plunksna dėl to, kad daug rašė, o girininkas V. Palių partizanas J. labai mėgo kompozitoriaus Štrauso muziką ir prisiėmė garsaus muziko pavardę. 1944 m. išmesto desanto radistas A. rusiška pavarde - Sundukovas, o Birutės rinktinės štabo darbuotojas J. slapyvardį keitė kas mėnesį: koks mėnesis, toks vardas. Tiesa, J. Aukštuoliu, o tylenis jo draugas - Baikininku.

Partizanų slapyvardžiuose dažnai buvo „užšifruojami" jų fiziniai trūkumai ar privalumai. Ūgio K. A. vadinosi „partizanai". V. daug jovarų, todėl ir pats panoro vadintis Jovaru, prie J. P. kad visą laiką švilpavo ar dainavo, o K. J. slapyvardžiuose „užšifruodavo" savo fizinius trūkumus ar privalumus. Ūgio P. Gumauskas tapo Pipiru, V. partizanas - Žemaičiu. Šviesiaplaukis garbanius B. Šiupšinskas virto Linu, o tamsiaplaukis L. Ramanauskas - Varnu. Rudabarzdis J. Kazakevičius pasivadino Liepsnabarzdžiu, o J. ilgų plaukų - Gorila. A. Kerevičius ir D. dėl savo išvaizdos: vienas buvo plikas, antram veidą darkė tamsi apvali dėmė. Medžiotojas J. Kazlauską, gyvenusį Daukšiagirėje prie revų, K. Reviniu, o kitas vadas, Vėjelis, parinko slapyvardį ryšininkui V. Gumauskui: „Esam netekę jau 13-os draugų, - pasakė vadas. - Būk 14-as". Pasak partizanės V. apygardos vadas Z. Drunga slapyvardžiu pasirinko savo antrą vardą: Jonas. Kadangi rinkosi per Mykolines, pridėjo dar ir arkangelo vardą. Slapyvardžiai, kuriuos pasirinkdavo draugai arba artimi giminės dažnai būdavo susiję su išvaizda, o prie kito asmens slapyvardžio - kuo nors artimi. Antai S. Mačiūta pasivadino Vaidila, o S. - Vaidilute. Broliai Paškai iš Jankų vlsč. kartu vaikščioję ir kartu žuvę A. Jankaitis ir V. Butana - Meška ir Lokiu. Panašiai pasielgė broliai Augustanavičiai - Dženkauskai iš Ožkasvilių. Garsaus JAV boksininko, lietuvio emigranto J. Šarkio-Žukausko pavardę ėmė vadintis Šarkiu, antras - Žukausku. Kiti slapyvardžiai buvo Amerikos atradėjų: Kristupas ir Kolumbas. Kaimo virto medžiais - Klevu, Ąžuolu, Beržu ir Topoliu.

Istorinių šaltinių svarba ir analizė

Toks Vardynas atspindi labai svarbų požiūrį į šaltinius. Kyla klausimas, ar taps dar viena eilute NUMESTINĖS LITERATŪROS sąraše, ar padės atkūrimo? Svarbūs šaltiniai: vadinamieji KGB archyvai, memuarine literatūra ir atsiminimai apie pokarį. Rašytinių atsiminimų nedaug, o jų leidėjų galimybės gauti informacijų buvo ribotos. Svarbūs ir liudininkų prisiminimai, bet ir vėl: žmonių atmintis ne geležinė. Tačiau mums nepriimtinas vieno kurio žinių šaltinio suabsoliutinimas. Svarbu gautas žinias derinti ir analizuoti. Svarbu rašytinius atsiminimus derinti ir analizuoti, kokie informatyvūs jie beatrodytų. Reikalingi veiklumo įrodymų. Dažniausiai dar negirdėtais žuvusiųjų vardais sudaromas laisvės kovotojų sąrašas, fiksuojamos slaptais laisvės kovotojų kapais, nagrinėjami samprotavimai apie išdavystę.

Už pagalbą renkant informaciją vardynui padėka išreiškiama: Andriui Karpavičiui iš Kazlų Rūdos sen. Liudvinavo apyl. Puskelnių, Antaninai Navickienei iš Kauno, M. Marijampolės, Klemensui Tamaliūnui iš Veiverių šen. Petronėlei Zuikienei iš Marijampolės, A. Žilionienei iš Baraginės.

Pavyzdžiai iš vardyno "Partizanai"

Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai, iliustruojantys, kokia informacija yra kaupiama Tauro apygardos partizanų vardyne:

• Juozas- Spindulys, Neptūnas, Naktinis iš Sirvydų k. Keturvalakių vlsč. Gimė 1929 m., žuvo 1950.02.02 Siberijos k. pas Rimšienę.
• Kazys, Juozo s.,- Spalis. Gimė 1923 m. Aukštosios Panemunės vlsč. Kauno raj. Žuvo 1946.01.31 Guogų k.
• Bronius - Spyglys. Gimė 1914 m., žuvo 1945.11.20 Šunkarių k. Jankų vlsč. Buvo Lapės kuopos, vėliau - Stirnos rinktinės vadas.
• Jonas - Šermukšnis iš Žemaitkiemio. Gimė 1920 m., žuvo 1945.05.08 Žiegždrių k. Balbieriškio vlsč.
• Albinas iš Jankų vlsč. Karolis - Karaliukas. Gimė 1915 m. Bridžių k. vlsč. Partizanas nuo 1945.03, 1945.07 pab. legalizavosi. Nuteistas.
• Haris - Haris iš Gibiži k. Valmieros vlsč. ir apskr. Gimė 1921 m. Latvis. Nuo 1939 m. Jaunimo organizacijos Jaunsargi narys. Policijos batalione, saugumo policijoje. 1944 m. Kariuomenę, kovojo fronte Prūsijoje. 1945 m. Pavasarį pateko į rusų nelaisvę. 1947 m. Apygardos Geležinio Vilko rinktinės 55-ąją kuopą. Metų pab. A. partizanais. 1947.12.23 atvyko į Rygą, kurioje 1948 m. pr.
• M. (Adomavičius) Petras iš Poderiškių k. Garliavos vlsč. Žuvo 1945 m. Antrųjų Girininkų k. Veiverių vlsč.
• Albertas - Gaudenis. Gimė 1919 m., žuvo 1950.06.05. 1949 m. įstojo į Geležinio Vilko rinktinės I būrį, o po metų Apušoto k. Prienų raj.
• Antanas. Gimė 1921 m. Šedvygų k. Griškabūdžio vlsč. Partizanuose nuo 1945 m. pr. Buvo Griškabūdžio stribas. Daug kalinių iš Griškabūdžio areštinės ir išėjo partizanauti.
• Justinas, Antano s., iš Bartninkų k. Vilkaviškio raj. Gimė 1912 m.
• Kazys - Plienas. Gimė Šapnagių k. Kruopių vlsč. 1909-1946.07.25. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Rinktinės karys. Užėjus rusams, partizanavo apie Plutiškes. Iš ten 1945 m. paskutinį laišką. Žuvo 1945.05 Lukšių vlsč.
• Vincas - Šnapsas iš Putriškių k. Igliškėlių vlsč. Gimė 1926 m., žuvo 1945.07. Žuvo ties Puskelniais. Šešupę, apvirto valtis.
• Zigmas - Plienas, Vanagas. Dovydų k. Jankų vLsč. Gimė 1914 m., žuvo 1948.02.13 Pavasario. Buvo paskirtas 34-osios kuopos vadu. Žuvo Toliejų k. Jankų vlsč. pas Žalenekienę. Kartu žuvo J. Kvietkauskas-Gaidys.
• Antanas - Kęstutis iš Katiliškių k. Šunskų vlsč. Gimė 1917 m., suimtas 1947.04.24 Gintautų k. pas Butanavičius. Mirė Magadane.
• Jaronimas - Vanagas iš Sangrūdos vlsč. Nuo 1944 m. Partizanavo metus. Vėliau - Pažaislio psichiatrinėse ligoninėse.
• Antanas - Ateitis. Gimė Kirsnos k. Rudaminos vlsč. 1917-1946.10.23. Žuvo Rolių k.
• Juozas - Klaidas. Gimė Adamarinos k. 1922 m., žuvo 1949.11.21. Partizanavo nuo 1945 m. Žuvo Nendrinių k.
• Pranas - Lapinas, Liepsna, Vidmantas. Gimė 1918 m. Girininkų k. Prienų vlsč. Lietuvos kariuomenėje tarnavo artilerijos pulke. 1945 m. būrio vadas. Vėliau vadovavo 4-ajai kuopai.
• Valentinas - Aras. Gimė 1929 m. Šilvienų k. vlsč. Šakių apskr. Buvo Žalgirio rinktinės Vasario 16-osios tėvonijos vadas. Žuvo 1950.08.12 Aukštosios k. Kidulių vlsč.
• Pranas - Pempė iš Rūdninkų k.
• Vincas - Tigras iš Verstaminų k. Lazdijų apskr. Gimė 1917 m. Lakūno būrys.
• Adomas. Gimė 1920 m., žuvo 1945.05.16 Kalniškės mūšyje.
• Antanas. Gimė 1918 m., žuvo 1949.03.09.

tags: #alvydas #virsilas #gimimo #data

• Patogios ir saugios dviračio kėdutės mažyliams
• Kodėl „Blogiausi pasaulio vaikai“ taip patiko skaitytojams?
• Sužinokite, kaip Ievai Gervinskaitei pavyko suderinti grožio konkursus, politiką ir šeimą
• Kaip išsirinkti geriausią kombinezoną vaikui?
• geriausios maitinimo kėdutės jūsų mažyliui