Vaikų, augančių šeimose su priklausomybėmis, patiriamos pasekmės

Priklausomybės ligos, tokios kaip alkoholizmas, narkomanija ar lošimai, yra opi visuomenės problema, kuri paveikia ne tik priklausomybę turinčius asmenis, bet ir jų artimuosius, ypač vaikus. Vaikai, augantys šeimose su priklausomybėmis, patiria didelį stresą, įtampą, kaltės ir gėdos jausmus, kurie gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį jų fizinei ir psichinei sveikatai, emocinei raidai, socialiniams santykiams ir ateities perspektyvoms. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai iššūkiai ir pasekmės, su kuriomis susiduria vaikai, augantys tokiose šeimose, bei pateikiamos rekomendacijos, kaip atpažinti problemą ir suteikti vaikams reikiamą pagalbą.

Priklausomybių paplitimas ir poveikis vaikams

Statistiniais duomenimis, Lietuvoje net 1 iš 4 vaikų gyvena šeimose, susijusiose su alkoholio ar narkotikų priklausomybėmis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pastebi, kad vaiko teisių gynėjams vis dažniau tenka padėti šeimoms, kuriose augantys vaikai patys vartoja psichoaktyvias medžiagas. Nerimą kelia ir tai, kad elektroninių cigarečių vartojimas tarp paauglių Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. 2019 m. ESPAD tyrimo duomenimis, net 65 proc. 15-16 m. moksleivių bent kartą gyvenime bandė vartoti elektronines cigaretes.

Šios tendencijos rodo, kad priklausomybės problema Lietuvoje yra giliai įsišaknijusi ir daro didelį poveikį vaikų gerovei. Priklausomybės ligos gali sukelti ne tik finansinių sunkumų šeimai, bet ir turėti įtakos artimųjų fizinei bei psichinei sveikatai. Tokių šeimų nariai dažniau linkę sirgti depresija, nerimo sutrikimais, taip pat didesnė rizika patirti fizinę ar seksualinę prievartą.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Gražina Belian teigia, kad alkoholio vartojimas ir jo žala yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė problema. „Lietuvoje neigiamų pasekmių dėl alkoholio mažėja, bet mastas yra pakankamai didelis. Mūsų duomenimis, Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje turėjo sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu šeimoje. 44 procentai vaikų galvojo, kad vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, o 30 procentų vaikų patys bandė kalbėti, bandė atkalbėti vieną ar abu tėvus, kad jie nevartotų alkoholio“, - sako G. Belian.

NTAKD laikinoji direktorė pastebi, kad 2016 metais Lietuva dalyvavo tyrime su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Šis tyrimas ne tik atskleidė, kad lietuviai turi problemų su gausiu alkoholio vartojimu, lyginant su kitomis ES šalimis, tačiau parodė ir tai, kad 38 procentai vyrų ir daugiau nei 36 procentai moterų savo artimoje aplinkoje turėjo žmonių, kurie vartojo alkoholį. „Statistika nėra gailestinga kalbant ir apie smurtą artimoje aplinkoje. Šeši iš dešimties atvejų yra susijusių su alkoholio vartojimu smurtaujančio asmens. Devyni iš dešimties vaikų, kurie yra socialinėje globoje, buvo iš šeimų, kuriose buvo vartojamas alkoholis. Tos problemos, kurias vaikas patyrė šeimoje, jos niekur nedingsta ir su tomis problemomis jis žengia į gyvenimą. Vaikai, augę tose šeimose, kur buvo vartojamas alkoholis, tris kartus dažniau nusižudo, penkis kartus dažniau patiria valgymo sutrikimų, turi keturis kartus didesnę grėsmę pradėti patiems vartoti alkoholį ir taikyti tą modelį, kurį matė augant šeimoje. Mes raginame tuos žmones, kurie turi atsinešę neigiamą bagažą iš vaikystės, neslėpti problemos ir kreiptis pagalbos. Šią savaitę startuoja mūsų iniciatyva „Aš išdrįsau kreiptis pagalbos, išdrįsk ir tu“, ir raginame nekaupti savyje tų neigiamų patirčių, pasidalyti jomis“, - sako G. Belian.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausos duomenys atkleidžia liūdną tiesą: kas antras lietuvis užaugo šeimoje, kurioje bent vienas jam artimų žmonių kentėjo nuo įvairių priklausomybių, ypač nuo alkoholio. Tai nepraeina be pasekmių: suaugę tokie vaikai jaučia didžiulį nerimą, nepasitikėjimą, kaltės jausmą.

Anot A. Verygos, Lietuvoje 48 proc. vyrų ir 16 proc. moterų vaikystėje patyrė sunkumų dėl tėvų alkoholizmo. Vaikai, augantys šešėlyje: kai tėvai geria, o vaikai tyli.

Kaip priklausomybė veikia šeimos dinamiką

Priklausomybė sergantis žmogus nekontroliuoja savo gyvenimo, atsiranda daug chaoso, o svarbiausia tampa medžiaga, nuo kurios jis yra priklausomas. Toks žmogus pradeda meluoti, manipuliuoti, vogti, apgaudinėti vien tam, kad galėtų toliau vartoti psichoaktyvias medžiagas. Priklausomybės paveiktose šeimose dažnai susiformuoja disfunkciniai vaidmenys, kurie padeda išlaikyti šeimos stabilumą, bet nebūtinai yra naudingi psichologinei sveikatai.

Šeimose, kuriose piknaudžiaujama alkoholiu, gyvenantys vaikai imasi skirtingų vaidmenų. Specialistės teigimu, žalingoje aplinkoje gyvenantys vaikai elgiasi skirtingai. Vieni tampa uždari, liūdni, dirglūs, kartais agresyvūs, vengia artimų emocinių ryšių. „Dažna problema yra socialinė izoliacija: vaikai vengia bendraamžių, nes jaučia gėdą arba nenori, kad kiti sužinotų apie jų šeimos sunkumus. Anot specialistės, socialinė stigma, neva tai yra „vidinė šeimos problema“, slegia vaikus ir vaikystėje, ir suaugus.

Ikimokyklinio amžiaus etape vaikai yra itin priklausomi nuo tėvų emocinio prieinamumo ir fizinio saugumo. Kai šeimoje vyrauja alkoholio vartojimas, vaikai dažnai patiria emocinį nesaugumą dėl nenuspėjamo tėvų elgesio. Jie gali būti apleisti, nesulaukti pakankamos priežiūros, o tai stabdo emocinę bei pažintinę raidą. Vyresnio amžiaus vaikams kyla kitų iššūkių. „Mokyklinio amžiaus, 7-12 metų, vaikams būdingas didėjantis gebėjimas suvokti šeimos dinamiką ir tėvų elgesio ypatumus. Esant priklausomybei nuo alkoholio šeimoje, vaikas gali prisiimti atsakomybę už tėvų elgesį, imtis globėjo vaidmens jaunesniems šeimos nariams ar stengtis kompensuoti tėvų funkcijų trūkumą. Tačiau sudėtingiausiai su šia problema tvarkosi paaugliai. „Tai yra tapatybės formavimosi, savarankiškumo stiprėjimo ir vertybių perorientavimo laikotarpis. Augant šeimoje, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu, paaugliai dažniau patiria emocinius sunkumus, tokius kaip depresiniai simptomai, padidėjęs nerimo lygis, menka savivertė bei pasitikėjimo savimi stoka.

Vaikai mokosi streso valdymo, emocinės raiškos ir konfliktų sprendimo iš aplinkos. Augdami aplinkoje, kurioje alkoholio vartojimas laikomas norma, vaikai dažnai perima tokio elgesio modelį, išmoksta netinkamų emocijų reguliavimo ir streso įveikos modelių. Tačiau nebūtinai vaikai perims tėvų modelį - jie gali remtis kitos šeimos ar žmogaus pavyzdžiais.

Tėvystė nėra apie tobulumą, o apie pastangas kurti ryšį ir būti šalia, kai vaikui to labiausiai reikia. Priklausomybė turi emocinių pasekmių, o emocinė aplinka yra gyvybiškai svarbi. Tylėjimas didina stigmą, o tai didina žalą.

Buvusi laidų vedėja, rašytoja, pagalbos namų moterims, norinčioms pasveikti nuo alkoholizmo, „Ramunėlė Rehab“ vadovė Gabija Vitkevičiūtė pastebi, kad tam, kad galėtume kalbėti apie bendrą kontekstą Lietuvoje, pirmiausia svarbu suprasti mikropasaulį, kuriame gyvena vaikas alkoholikų šeimoje. „Pirmiausia toks vaikas patiria gėdą, todėl jam skauda išeiti į viešumą. Gėdą lydi kaltė. Paprastai patys tėvai neigia bėdą. Juk retai tėvai pasako: „Susėskime, pakalbėkime apie šeimą ištikusią nelaimę“. Dažniausiai tėvai pasirenka neigti problemą, meluoti, kad viskas šeimoje yra gerai. O vaikas visada pasitiki tėvais ir galvoja, kad jie negali meluoti. Todėl vaikas, pats matydamas, kad šeimoje kažkas vyksta, pradeda galvoti, kad yra dėl to kaltas, nes kažko nesupranta: jam neigiama liga, tačiau jis pats mato problemą. Gėdą ir kaltę lydi baimė. Vaikas jaučia baimę ne tik dėl savęs, kaip išgyventi, prasimaitinti, bet ir bijo dėl savo tėvų, todėl jis netenka savo vaikystės, nes turi rūpintis ir šeima. Gėda baimė ir kaltė - tai didžiosios kolonos, ant kurių stovi vaikas disfunkcinėje šeimoje“, - pastebi G. Vitkevičiūtė.

Kaip teigia „Ramunėlė Rehab“ vadovė, vaikas yra visiškai nekaltas dėl to, kas įvyksta šeimoje. „Aš kviečiu tokius vaikus garsiai įvardyti problemą, susirasti patikimą asmenį ir pranešti apie šeimą ištikusią problemą. Labai svarbu bendrauti, būti kartu ir ieškoti pagalbos“, - sako G. Vitkevičiūtė.

Priklausomybių ligų specialistė B. Peištarė pasakoja, kad jaunesnio amžiaus vaikai daug sunkiau kalba apie patirtus išgyvenimus, jie linkę slėpti šeimos problemas. Sulaukę paauglystės, alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose augantys vaikai kritiškiau vertina tėvų gyvenimo būdą ir elgesį. Jie lygina savo šeimas su kitomis ir jaučia nusivylimą, stiprėja jų nevisavertiškumo jausmas, nusivylimas aplinkiniais ir savimi. Dėl to kai kurie tyrime dalyvavę paaugliai pripažino, jog jie jaučiasi „pastumdėliais“, negražiais, moraliai apleistais. Neretai nuo išgyvenimų dėl tėvų netinkamo elgesio pereinama prie išgyvenimų dėl „netinkamo“ savęs. Tyrimas parodė, kad tokiose šeimose ryškūs vaidmenų apsikeitimai, kada vaikai perima suaugusiųjų roles: tvarko namus, rūpinasi šeimos finansais, prižiūri jaunesnius brolius, seseris, palaiko tvarką namuose. Girtaujančiose šeimose tvyranti nuolatinė įtampa dėl to, ar tėtis, mama grįš girti, o gal blaivūs, yra kiekvieną dieną vaikus kankinančios mintys ir jausmai. Viena mergaitė tokį gyvenimą pavadino „kova, siekiant išlikti dar vieną dieną“.

Emocinės ir psichologinės pasekmės vaikams

Vaikai, augantys šeimose su priklausomybėmis, patiria įvairias emocines ir psichologines pasekmes. Psichologė Simona Cimbalistaitė pabrėžia, kad tokiose šeimose vaikai patiria gėdos ir kaltės jausmus. Jie gali jausti nerimą ir baimę dėl konfliktų, nestabilumo namuose, taip pat dėl galimo paimimo iš šeimos. Nors dauguma vaikų supranta, kad tokia aplinka nėra saugi, vis tiek renkasi likti vartojančioje šeimoje, nes kyla baimė dėl atsiskyrimo, naujos aplinkos, tėvų reakcijos, netikrumas, kada vėl galės pasimatyti su biologine šeima.

Kitos dažnos emocinės pasekmės:

• Stiprus liūdesys, vienišumo jausmas
• Nepakankamas dėmesys iš tėvų
• Pykčio problemos, emocijų slėpimas
• Nuolatinis stresas ir emocinis nepriteklius
• Depresija, nerimo sutrikimai
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSD)
• Elgesio sutrikimai (maištavimas, agresija, uždarumas)

Šios emocinės problemos gali turėti ilgalaikį poveikį vaikų psichologinei būklei, trukdyti jiems mokytis, bendrauti su bendraamžiais ir kurti sveikus santykius ateityje.

Vaikai, augantys su tėvais, kenčiančiais nuo alkoholizmo, patiria pasekmių: jie auga su ligoniais. Jausdami nerimą ir nepasitikėjimą, tokie vaikai užauga nežinodami, kas yra normalu ir natūralu. Jie gyvena „amerikietiškų kalnelių“ principu, nes yra arba labai gerai, arba labai blogai. Žmonės, užaugę tokiose šeimose, arba aklai niekuo nepasitiki, arba aklai viskuo pasitiki. Arba patys visus kontroliuoja, arba leidžiasi kontroliuojami kitų. Ta patirtis įsispaudžia mums visiems - lyg į kietąjį diską, kuriame viskas įrašoma. Suaugę alkoholikų vaikai ateina į konsultacijas, visiškai nepažinę savęs.

Ilgalaikės pasekmės vaikų raidai

Augimas priklausomybių turinčioje šeimoje gali turėti ilgalaikių pasekmių vaikų kognityvinei, emocinei ir socialinei raidai.

Kognityvinė raida:

• Sutrinka atminties ir dėmesio funkcijos, sunkiau prisiminti informaciją, planuoti ateitį, susikaupti ir apdoroti informaciją, todėl galimi mokymosi sunkumai.
• Gali būti silpnesni gebėjimai planuoti, organizuoti veiklas, priimti sprendimus ir kontroliuoti impulsus.
• Sutrinka kritinis mąstymas - gali būti sunkiau analizuoti situacijas, atskirti tiesą nuo manipuliacijų, priimti logiškus sprendimus.

Emocinė raida:

• Kyla emocijų reguliavimo sunkumų, sunku suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus.
• Dėl nuolatinės įtampos gali atsirasti nerimo ar depresijos sutrikimų.
• Padidėja priklausomybės rizika - vaikai patys gali rinktis vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

Socialinė raida:

• Kuriami destruktyvūs santykiai, pasirenkamas partneris, turintis priklausomybę psichoaktyvioms medžiagoms.
• Stebima susilpnėjusi socialinė adaptacija bei tarpasmeninis prisitaikymas, noras kontroliuoti ir valdyti supančią aplinką.

Vaikai, užaugę tokiose šeimose, turi didesnę riziką susirgti priklausomybės ligomis ar susirasti partnerį ar partnerę, priklausomą nuo psichoaktyvių medžiagų.

B. Peištarės teigimu, tėvų alkoholikų šeimoje augantis vaikas susiduria su emocinėmis, pažintinėmis, elgesio ir kitomis problemomis, nes girtaujantys tėvai dažniausiai negeba patenkinti vaiko poreikių. „Jei tėvai ar vienas iš tėvų girtauja, nebūna patenkinti ne tik fiziniai vaiko poreikiai, tokie kaip maistas, drabužiai, sveikas miegas, darbo ir poilsio režimas, savo erdvės namuose turėjimas. Būna nepatenkinami ir svarbiausi vaiko emociniai poreikiai - saugus prisirišimas, poreikis patirti globą, besąlyginį priėmimą ir meilę, saugumo ir stabilumo jausmą, laisvė išreikšti savo jausmus ir norus, nebūti atstumtam ar nubaustam dėl to, poreikis žaisti, būti spontaniškam ir kūrybiškam, galimybė būti laimingu, džiaugsmingu vaiku“, - pabrėžia B. Peištarė.

Pasak specialistės, geriančių tėvų šeimoje augantis vaikas patiria daugiau įtampos nei laimės. Jis nuo mažens bando prisitaikyti prie esamų nepalankių sąlygų ir tai veikia jo psichiką, žaloja sveikatą.„Vaikas nuo pat mažens sparčiai mokosi iš savo aplinkos. Naujausi moksliniai tyrimai įrodo, kad sveikam vystymuisi nepalankiose sąlygose augantis vaikas patiria toksinį stresą. Toksinis stresas susijęs su pasikartojančiais neigiamais išgyvenimais, stresinėmis situacijomis (pvz. rietenomis, muštynėmis, įtempta namų atmosfera ir pan.), dėl kurių vaiko smegenyse vyksta struktūros ir funkcijos pokyčiai, sutrinka hormoninės sistemos vystymasis. Žala vaiko psichikai, kylanti dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, sunkiai pastebima. Ji neretai išryškėja vaikų emocijų ir elgesio sutrikimų, netinkamo vaiko, o vėliau ir suaugusiojo elgesio, pavidalais. Pagalbos suteikimą alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose augaalkohontiems vaikams apsunkina tai, kad dažnai problemos yra slepiamos. Dėl to šiai žalai apibūdinti naudojamas terminas „paslėpta žala“, - sako B. Peištarė.

Kaip atpažinti, kad vaikui reikia pagalbos

Atpažinti, kad vaikas ėmė vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas, galima iš jo besikeičiančios išvaizdos: papilkėjusios veido odos, patamsėjusių paakių. Keičiasi ir vaiko emocinė būsena - jis gali tapti irzlus, nerimastingas, gali pasireikšti dideli nuotaikų svyravimai, sutrikti koordinacija, miegas bei mityba.

Kiti nerimą keliantys požymiai:

• Dažnas ieškojimas progų trumpam išeiti iš namų
• Negrįžimas namo sutartu laiku
• Dingę pinigai ar kiti daiktai iš namų
• Atitinkamos informacijos ieškojimas ar dalinimasis socialiniuose tinkluose

Pastebėjus šiuos ar kitus nerimą keliančius požymius, labai svarbu kalbėtis su vaikais apie priklausomybę sukeliančių medžiagų daromą žalą, analizuoti situacijas, kas paskatino vaiką išbandyti jas, laiku suteikti vaikams pagalbą.

Alkoholizmą sukeliančių priežasčių yra be galo daug. Viena iš jų gali būti paveldimumas. Jau senovės graikų rašytojas Plutarchas rašė, kad „girtuokliai gimdo girtuoklius“, tačiau tik šiais laikais atsirado galimybė patikrinti šį teiginį. Alkoholizmas yra nevienalytė liga. Už genetinį organizmo neatsparumą alkoholio poveikiui gali būti atsakingas daugiau negu vienas genas. Pats alkoholizmas genetiškai nėra perduodamas, perduodamas tik polinkis į jį. Genai gali daryti įtaką alkoholio metabolizmui organizme taip, kad žmogus taptų greičiau pažeidžiamas alkoholizmo. Pavyzdžiui žinoma, kad veikiant kepenų fermentams, iš alkoholio išsiskiria vandenilis ir acetaldehidas. Po alkoholio išgėrimo alkoholikų ir jų palikuonių kraujyje acetaldehido lygis daug didesnis negu žmonių, kurie nekenčia nuo alkoholizmo ir nėra paveldėję galimo polinkio. Kadangi mūsų genų rinkiniai skirtingi, susiduriame su daugybe žmonių variacijų. Asmenys, turintys genus, lemiančius norą gerti saikingai, vis viena gali turėti genetinį polinkį prarasti gėrimo kontrolę ir galbūt netgi tapti priklausomais nuo alkoholio. Daug ką lemti gali ir paveldėti asmenybės bruožai (pvz., temperamento savybės), o ne polinkis į alkoholizmą. Taip pat reikia nustatyti, kaip galimybę susirgti alkoholizmu veikia genų ir aplinkos sąveika. Gali būti, kad aplinkos veiksniai ne mažiau svarbūs, o greičiausiai dar svarbesni, negu genetinis polinkis. Alkoholikų vaikai keturis kartus dažniau negu kiti vaikai tampa alkoholikais. Vis dar neatsakyta į klausimą, ar taip atsitinka dėl socialinės aplinkos poveikio, ar dėl paveldimo polinkio į alkoholizmą, ar dėl šių abiejų veiksnių.Įvaikinimo tyrimai analizuoja alkoholikų vaikus, įvaikintus asmenų iš negeriančios aplinkos. Jei genetiniai veiksniai vadina svarbų vaidmenį alkoholizmo vystymesi, suaugę tokie vaikai turėtų susirgti šia liga. Itin vertinami dvynių tyrimai. Jei egzistuoja koks nors genetinis komponentas, lemiantis didesnę tikimybę susirgti alkoholizmu, tai identiški dvyniai, turintys identiškus genus, į alkoholizmą turėtų būti linkę panašiai. Tuo tikslu Švedijoje tirti įvaikinti atskirai vienas nuo kito gyvenantys identiški dvyniai. Vieno iš biocheminių tyrimų išvadose teigiama, kad alkoholikų vaikai, net niekada nebandę alkoholio, turi tuos pačius nenormaliai žemus cinko lygius kraujyje, kaip ir jų geriantys tėvai. Manoma, kad cinko stygius didina alkoholio poreikį, o alkoholis naikina šio mikroelemento atsargas. Eksperimentuojant su žiurkėmis - duodant joms alkoholio - cinko lygis organizme nuolatos mažėjo, ypatingai raumenyse ir kraujo plazmoje, ir labai greitai - kepenyse. Tyrimai rodo, kad alkoholikams dažniau gimsta hiperaktyvūs, nekontroliuojami ir agresyvūs sūnūs. Riziką susirgti alkoholizmu didina ir padidėjęs nervų sistemos jautrumas. Nemažai alkoholikų vaikų turi padidėjusį jautrumą skausmui, garsui, šviesai ir kitiems dirgikliams. Vėliau jiems gali pasireikšti potraukis alkoholiui kaip priemonei, bukinančiai per stiprius jutimus. Genetiniai veiksniai turi įtakos tam tikro smegenų regiono dydžio pokyčiams, kurie gali būti iš dalies atsakingi už priklausomybę nuo alkoholio. Paauglių ir jaunų suaugusiųjų dešinė orbitofrontalinės smegenų žievės sritis (ji susijusi su pažintiniais procesais, sprendimų priėmimu, emocijomis, impulsyviu elgesiu), tarp kurių giminaičių yra keletas alkoholikų, yra mažesnė. Mokslininkai dažnai aptinka ryšį tarp elgesio ir įvairių genų, tačiau pats mechanizmas dažniausiai lieka nežinomas. 1990 m. aptiktas ryšys tarp dopamino D2 receptoriaus DRD2 geno ir polinkio į alkoholizmą. Gyvūnų tyrimuose dopamino D2 receptoriai susiję su smegenų funkcijomis, atsakingomis už atlygį ir motyvaciją. DRD2 genas lemia euforijos pajutimą dėl kai kurių narkotikų bei alkoholio vartojimo. Žmonės, neturintys šio geno, patiria mažesnę euforiją, vartodami alkoholį, ir dėl to galbūt geria mažiau. Dopaminas siejamas ir su didesniu vyrų polinkiu į alkoholizmą (lyginant su moterimis, vyrų tikimybė susirgti alkoholine liga dvigubai didesnė). Suvartojus panašų kiekį alkoholio, vyrams smegenų srityje, siejamoje su malonumais bei įpročių formavimusi, išsiskiria daugiau dopamino. Dėl to atsiranda stipresnė asociacija su subjektyviai pozityviu alkoholio poveikiu. Tirdami gyvūnus, mokslininkai gali tiksliai organizuoti veisimąsi, valdyti aplinką ir atlikti matavimus, kas daugeliu atvejų su žmonėmis neįmanoma. Tačiau šių tyrimų trūkumas tas, kad nėra nė vieno gyvūnų alkoholizmo modelio, kuris apimtų visą žmonių elgsenos spektrą. Kalifornijos universiteto mokslininkai tyrė vaisines museles (drozofilas), kurių atsparumas alkoholizmui kontroliuojamas panašių molekulinių mechanizmų kaip ir žmonių. Amerikiečių mokslininkams atlikus tyrimus su beždžionėmis, paaiškėjo, jog ypatinga geno, atsakingo už reakciją į stresą, modifikacija taip pat lemia ir alkoholio poreikį. Noras piktnaudžiauti alkoholiu siejamas ir su genu, kuris išskiria proteiną TLR4 į smegenų darinį, vadinamą migdoliniu kūnu (tai - vadinamasis smegenų malonumo centras, atsakingas už emocijų reguliavimą). Tyrimai parodė, kad glicino receptoriai smegenų atlygio sistemose turi reikšmę alkoholizmo vystymesi. Šie receptoriai veikia kaip smegenų komunikacijos stabdys, yra susiję su epilepsija ir skausmo perdavimu. Genetiniai veiksniai turi įtakos alkoholizmo vystymuisi, tačiau jų galią dar tik bandoma suprasti. Šie genai yra pavojaus signalas, tačiau ne likimas. Specifiniai alkoholio poveikio genetiniai tyrimai leistų identifikuoti asmenis, kuriems gresia didesnė rizika susirgti alkoholizmu, ir skirti jiems specifines ankstyvąsias prevencines priemones. Be to, genetika gali padėti geriau suprasti aplinkos veiksnių vaidmenį alkoholizmo vystymesi. Tai gali padėti aptikti ir geresnius gydymo būdus, naujai suprasti alkoholizmo fiziologinius mechanizmus.

Pagalbos galimybės vaikams ir šeimoms

Jeigu tėvai mato, kad vaikas jau yra priklausomas, labai svarbu kuo skubiau kreiptis į specialistus. Padėti tokiose situacijose pasiruošę medikai, priklausomybės ligų specialistai, vaiko teisių gynėjai. Pasak psichologės S. Kalbėtis su vaiku atvirai, paaiškinti, kad priklausomybė yra liga ir tai nėra vaiko kaltė. Skatinti vaiką reikšti emocijas, atsakyti į jam kylančius klausimus nieko neslepiant, atsižvelgiant į jo amžių bei galimybę suprasti informaciją. Rodyti vaikui meilę, palaikyti fizinį kontaktą, leisti laiką kartu, geriausia kitoje aplinkoje, kurioje nekyla suvaržymo jausmas. Kreiptis pagalbos į psichologą - ne tik vaikui, tačiau ir nevartojančiam tėvui ar motinai. Pasitelkti kitus artimuosius, kurie gali suteikti saugią ir stabilią aplinką, pasiūlyti vaikui daugiau laiko praleisti pas save, prisidėti prie kasdienės rutinos išlaikymo. Būti žmogumi, kuriuo vaikas gali pasitikėti ir su kuriuo gali atvirai kalbėtis. Pasiūlyti išklausyti be kritikos, leisti vaikui reikšti savo jausmus. Padėti su namų darbais, jei reikia - aprūpinti būtiniausiais daiktais.

Taip pat yra įvairių psichologinės pagalbos metodų, skirtų padėti vaikams, susiduriantiems su tėvų priklausomybėmis:

• Kognityvinė elgesio terapija (padeda atpažinti neigiamas mintis, keisti destruktyvius elgesio modelius).
• Jautrinimo malšinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR) (padeda palengvinti emocinius išgyvenimus, susitaikyti su patirtimis, kurios darė neigiamą įtaką gyvenimui).
• Emocinės paramos grupės (suteikia galimybę sutikti asmenų, turinčių panašią patirtį gyvenant priklausomose šeimose).
• Mindfulness ir streso valdymo technikos (dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos, pavyzdžiui, progresyvus raumenų atpalaidavimas).
• Knygų skaitymas priklausomybių tema (padeda vaikui tyrinėti ligos mechanizmą, pasekmes, pagalbos būdus).

Svarbu suprasti, kad pagalbos reikia visiems šeimos nariams - ir priklausomybę turinčiam asmeniui, ir jo artimiesiems. Vienas iš svarbių pagalbos būdų yra savipagalbos grupės. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka individuali arba grupinė psichoterapija.

Tėvų priklausomybė nuo alkoholio - problema, paveikianti šeimos dinamiką. Alkoholizmas Lietuvos šeimose - nutylėta problema

Alkoholizmas Lietuvos šeimose - problema, apie kurią dažnai vengima kalbėti, tačiau jos pasekmes gali jausti kartos. „Alkoholizmo problema dažnai slepiama arba nepripažįstama šeimoje, tad realybė dažnai neatsispindi oficialioje statistikoje. Anot pašnekovės, ši problema, priešingai nei įprasta manyti, nėra tik regionų gyventojų rūpestis. „Regionuose dėl mažesnio gyventojų skaičiaus šias problemas lengviau pastebėti nei miestuose, kur gyvena didesnis skaičius žmonių, ypač jei šie įpročiai slepiami. Todėl drąsiai sakyti, kad regionuose alkoholio vartojimo problema pasitaiko dažniau nei didmiesčiuose, neskubėčiau“, - teigia R.Kojuševa.

Suaugę alkoholikų vaikai gali kreiptis į Suaugusių alkoholikų vaikų asociaciją, taip pat yra Lietuvos alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija „Al-Anon“, yra Anoniminių alkoholikų draugija ir šios veiklos yra nemokamos, o pagalbą čia surastų bet kuris besikreipiantis“, - teigia L. Matkevičienė. Kaip pastebi Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, konferencijos tikslas - paskatinti garsiai kalbėti apie problemas ir kreiptis pagalbos.

Alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose augantiems vaikams būtina pagalba ir specializuotos paslaugos. Pasak vaiko teisių gynėjos, Lietuva galėtų remtis užsienio šalių patirtimi - vaikai, augantys alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose, turi būti suvokiami kaip specifinė grupė, verta sukurti alkoholio žalos vaikams mažinimo strategiją, šią žalą apibrėžti įstatymiškai. „Itin svarbu sukurti ankstyvosios intervencijos į šeimą modelį, kuris padėtų sumažinti šeimos problemų gilėjimo ir galimo kraštutinio scenarijaus - vaikų atskyrimo nuo šeimos tikimybę. Savivaldybėse reikia kurti ir plėsti specializuotas paslaugas vaikams, augantiems alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose, - pabrėžia B. Peištarė. Tarnybos direktorė I. Skuodienė akcentuoja, kad labai svarbu stiprinti visų specialistų, tiesiogiai dirbančių su šeimomis, žinias ir gebėjimus identifikuoti galimą tėvų priklausomybę nuo alkoholio, šios ligos simptomus ir jų įtaką šeimos bei vaikų gyvenimui. „Su vaikais ir šeimomis dirbantiems specialistams būtina sudaryti galimybę nuolat kelti kvalifikaciją, susipažinti su šios srities naujovėmis“, - sako I. Skuodienė.

„Priklausomybė - skaudi mūsų visuomenės, mūsų šeimų problema. Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti saugioje aplinkoje, bet ir sužalojama ateitis. Vaizdžiai tariant - pakerpami skrydžiui reikalingi sparnai. Labai kviečiu visus - pedagogus, gydytojus, socialinius darbuotojus, kaimynus - nebūti abejingus kenčiančiam vaikui. Pastebėkite, išklausykite, nukreipkite, kad būtų suteikta pagalba tiek vaikui, tiek visai šeimai. Taip pat labai svarbu, kad savivaldybėse būtų plečiamas paslaugų spektras šeimoms, susiduriančioms su alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo problema, tokių šeimų vaikams skirtas ypatingas dėmesys ir tikslinga pagalba“, - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Kiekviename Tarnybos skyriuje visoje Lietuvoje veikia mobiliosios komandos, kuriose dirba priklausomybės ligų specialistai. Darbo šiems specialistams - daug, nes didelė dalis vaiko teisių pažeidimų vyksta šeimose, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu, rašoma pranešime spaudai. „Vaiko teisių gynėjų tikslas - kad vaikai augtų savo biologinėje šeimoje ir joje jiems būtų užtikrinama saugi aplinka. Aplinka vaikui nebus saugi, kol tėvai dėsningai piktnaudžiauja alkoholiu. Todėl tokioms šeimoms stengiamasi suteikti visokeriopą pagalbą, keičiant gyvenimo būdą. Mes siekiame paskatinti, motyvuoti žmogų gydytis, keisti įpročius, pamatyti blaivybės naudą, nes neužtenka tik praeiti gydymą kažkuriuo metodu, būtina keisti ir netinkamus draugus, laisvalaikio praleidimo būdus, išmokti kaip be cheminių medžiagų susitvarkyti su stresu, atsipalaiduoti“, - teigia I. Skuodienė.

tags: #alkoholiku #seimose #vaikai #patiria

• Sužinokite apie spermatozoidų kelionę
• apie „Šaltinio“ teikiamą pagalbą
• Kūdikio perkaitimo ženklai
• Nuo darželio auklėtojos iki scenos žvaigždės
• Patarimai kuriant tobulą vaiko kambarį mažame bute