Virgilijus Kęstutis Noreika (1935-2018) - viena ryškiausių Lietuvos operos scenos legendų, tenorų aukso fondo narys, daugybės apdovanojimų ir tarptautinio pripažinimo sulaukęs atlikėjas, pedagogas ir ryški asmenybė, palikusi neištrinamą pėdsaką Lietuvos kultūroje.
Jo gyvenimo kelias prasidėjo 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose. Pirmuosius dešimt gyvenimo metų praleidęs gimtajame mieste, nuo 1942 m. jis jau vaidino Šiaulių dramos teatre, o 1945 m. su tėvais persikėlė į Vilnių. Čia 1946 m. pradėjo mokytis 1-ojoje berniukų gimnazijoje, o 1949-1953 m. gilino žinias Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje.
Virgilijaus talentas atsiskleidė dar vaikystėje. Būdamas vos šešerių, jis debiutavo Šiaulių dramos teatre, vaidindamas nykštuką spektaklyje „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. Vėliau, mokydamasis muzikos mokykloje, jis grojo trimita, tačiau jo pašaukimas vis dėlto buvo dainavimas. 1953-1958 m. studijavo solinį dainavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Kipro Petrausko klasėje.
Ankstyvasis jo karjeros etapas prasidėjo dar studijų metais. 1957-1975 m. jis buvo LSSR operos ir baleto teatro solistas, o jau 1958 m. debiutavo legendinėje Eugenijaus Onegino Lenskio partijoje.

Virgilijus Noreika tapo pirmuoju iš pokario Lietuvos solistų, 1965-1966 m. stažavusiu garsiajame Milano teatre „La Scala“. Čia jis paruošė net šešis vaidmenis ir sulaukė ypatingo pripažinimo, vėliau dar keletą kartų dainavo šioje scenoje su Maskvos Didžiojo teatro trupe.
Jo talentas ir profesionalumas sklido toli už Lietuvos ribų. Virgilijus Noreika koncertavo daugiau nei dvidešimtyje šalių įvairiuose žemynuose, tarp jų - Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“. Jis dainavo pagrindines partijas žymiausių užsienio kompozitorių operose, tarp jų Don Chosė (G. Bizet „Karmen“), Verterio (J. Massenet „Verteris“), Edgardo, Nemorino (G. Donizetti „Liučija di Lamermūr“, „Meilės eleksyras“), Lenskio (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Otelo, Alfredo, Hercogo (G. Verdi „Otelas“, „Traviata“, „Rigoleto“), Kavaradosio, Džonsono, Rodolfo (G. Puccini „Toska“, „Manon Lesko“, „Bohema“).
Be vaidmenų lietuvių kompozitorių operose, jis atliko ir solinius koncertus, kurių surengė daugiau kaip 700. Jo tenoro partijos skambėjo G. Verdžio „Requiem“, L. van Beethoveno „IX simfonijoje“, A. Arutuniano kantatose ir kituose svarbiuose kūriniuose.

Virgilijaus Noreikos gyvenimas neatsiejamas nuo jo šeimos. Pirmoji jo žmona buvo pianistė ir koncertmeisterė Žaneta Noreikienė, su kuria susituokė baigęs mokslus. Jų santuoka truko dvidešimt metų.
Po skyrybų Virgilijus Noreika beveik dvejus metus buvo vienišius, daug dirbo ir neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Vėliau jis vedė antrąją žmoną, žinomą baleto solistę ir pedagogę Loretą Bartusevičiūtę-Noreikienę. Jų santuoka buvo ilgalaikė ir laiminga, trukusi daugiau nei trisdešimt metų.
Pirmojoje santuokoje Virgilijui Noreikai gimė dukra Rasa, kuri dabar gyvena Kanadoje ir vadovauja žurnalo dizaino skyriui. Antrojoje santuokoje su Loreta gimė sūnus Virgilijus, kuris baigė vadybos ir vadybos teisės studijas, dirba finansų sektoriuje ir gyvena sėkmingą gyvenimą.
Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė prisimena, kad jos ir Virgilijaus santykiai buvo ypatingi: „Mes vienas kitą labiau palaikėme, nei kritikavome. Niekada nelindome giliai į smulkmenas, skausmingai neanalizavome: gerai pasukai koją ar ne visai...“ Jųdviejų meilė ir pagarba vienas kitam buvo akivaizdi.

Virgilijus Noreika ne tik žavėjo savo vokalu, bet ir aktyviai prisidėjo prie jaunųjų talentų ugdymo. Nuo 1976 m. jis dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau tapo profesoriumi. Nuo 2003 m. vadovavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijai.
Jo mokiniai - daugybė žinomų operos solistų, tarp jų Edgaras Montvidas, Merūnas Vitulskis, Eugenijus Chrebtovas, Liudas Norvaišas, Laimonas Pautienius ir kiti. Už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą jam 2010 m. buvo įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Virgilijus Noreika pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinas, ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius, Estijos „Baltosios žvaigždės“ ordinas ir daugelis kitų.
Jo gyvenimas, kupinas muzikos, meilės ir atsidavimo menui, iki šiol įkvepia daugybę žmonių. Jo balsas ir atlikimas liks gyvas įrašuose, o jo pedagoginis palikimas - jo mokinių kūryboje.
Virgilijus Noreika mirė 2018 m. kovo 3 d., palikdamas gilų ir neištrinamą pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje.
tags: #virgilijus #noreika #vaikai