Vaikų, turinčių klausos sutrikimų, ugdymas ir integracija Lietuvos mokyklose
Integracija į visuomenę suprantama kaip natūralus ir negrįžtamas reiškinys. Šis mokinių dalis rodo švietimo prieinamumo, sutrikusios klausos vaikams, užtikrinimo laipsnį bei sąlygas socialinei jų integracijai. Sėkmingesnį specialiųjų poreikių vaikų integracijos procesą užtikrina mokytojų pasirengimas ugdyti įvairaus amžiaus specialiųjų poreikių vaikus, bei sėkmingas specialistų, ugdymo įstaigų, tėvų ir vaiko bendradarbiavimas.
Šiame darbe pristatomas sutrikusios klausos vaikų integruoto ugdymo specifiškumas. Integruotas ugdymas dažnai suprantama tik kaip formalus sutrikusios klausos vaikų perkėlimas iš vienos įstaigos į kitą, nesuteikiant kvalifikuotos specialistų pagalbos. Nepakankamas dėmesys ugdant sutrikusios klausos vaikus bendrojo lavinimo mokykloje sudaro šio darbo problematiką. Tyrimo objektu pasirinktas integruotas ugdymas. Tyrimas atliktas pasitelkus kokybinio tyrimo metodą - ekspertų apklausą. Tyrimas atliktas 2008 metais balandžio mėnesį. Atliktas tyrimas parodė, kad atsiradus nesėkmingo mokymosi padariniams pagrindinis asmuo, nustatantis sutrikusios klausos vaiko problemas, jo mokymosi sunkumus ir tenkinantis jo specialiuosius poreikius bendrojo lavinimo mokykloje yra pradinių klasių mokytojas. Socialinio pedagogo ar logopedo pagalba veikiant mokymosi nesėkmes yra labai nepakankama.
Klausos sutrikimų samprata ir jų įtaka ugdymui
Klausos sutrikimai - tai girdimojo jutimo ir suvokimo trūkumai, trukdantys išmokti sakytinės kalbos ir bendrauti ja. Klausos sutrikimais vadinami santykinai nuolatiniai pastebimi, trukdantys bendrauti girdimojo jutimo ir suvokimo nesklandumai, kurie trukdo savarankiškai išmokti sakytinės kalbos ir bendrauti ja su aplinkiniais.
Ališauskas (1983) teigia, kad kurtumo atsiradimas gali būti dvejopas: įgimtas ir įgytas. Įgimtas kurtumas gali atsirasti dėl genų mutacijos, vaisiaus apsigimimų ar gimdymo traumos. Įgytas kurtumas gali atsirasti dėl ligų, traumų, ar kitų išorinių veiksnių. Apibūdinant sutrikusios klausos vaikus, orientuojamasi ne tik į klausos sutrikimo laipsnį, bet ir kiek klausos sutrikimai trukdo arba leidžia vaikui savarankiškai išmokti kalbėti.
Skiriami du pagrindiniai klausos sutrikimų tipai pagal tai, ar vaikas jau yra išmokęs kalbėti: ikikalbinis ir pokalbinis kurtumas. Ikikalbinis kurtumas atsiranda prieš vaikui išmokus sakytinės kalbos. Tai nekalbantys kurtieji, kuriems kurtumas dažniausiai atsiranda ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu (gimsta kurti arba apkursta iki 3m., t.y. iki susiformavus kalbai ir kalbėjimui). Ikikalbiniu laikotarpiu apkurtusiam vaikui daug sunkiau išmokti sakytinės kalbos todėl, kad jis negauna grįžtamojo ryšio savo tariamiems garsams, nėra girdėjęs sakytinės kalbos ir negauna pastiprinimo iš aplinkos. Grįžtamojo ryšio nebuvimas sąlygoja sutrikusios klausos vaiko netaisyklingai tariamus garsus, dėl ko formuojasi ir netaisyklinga kalbėsenos forma.
Pokalbinis kurtumas atsiranda bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Tai kalbantys kurtieji, kurie jau išmoko kalbėti bei įvaldę sakytinę kalbą. Jiems, gali savarankiškai, bent minimaliai, įgyti kalbos pradinį pagrindą tiesiogiai bendraudami. Jų kalbos lygis lemia klausos susilpnėjimo laipsnis, laikas bei specialus pedagoginis darbas, palaikant jau turimus kalbėjimo įgūdžius ir toliau juos tobulinant padedant kalbos mokytojams - surdopedagogams. Kuo mažiau klausa susilpnėjusi, tuo mažiau neigiamai ji veikia kalbos raidą.
Klausos sutrikimai pasireiškia ne tik fiziniais, bet ir suvokimo požymiais. Laiku nepastebėjus esamų klausos sutrikimų, kartais neteisingai nustatomi vaiko gebėjimai suvokti ir protauti. Sutrikus klausai vaiko psichika vystosi nepilnavertės klausos ir kalbos pagrindais. Klausos sutrikimai trukdo formuotis motoriniams įgūdžiams, kalbėsenai, aplinkinio pasaulio suvokimas kompensuojamas regėjimu, akims tenka didelis krūvis. Atkreiptinas dėmesys, jog sudėtingesni pažintiniai procesai (pvz.: atminties, mąstymo) raida yra įmanoma tik esant pilnavertei kalbai. Apibendrinant galima teigti, jog sutrikusios klausos vaiko kalbos lygį ir kokybę lemia klausos sutrikimo laikas bei laipsnis, vaiko ugdymo(si) sąlygos bei ugdytinio individualios asmenybės savybės. Vaikai, kuriems klausa sutriko pokalbiniu laikotarpiu, turi didesnes galimybes, padedant specialistams, lavinti klausos, kalbėjimo, klausymo, bei bendravimo įgūdžius.
Vaikų, turinčių klausos sutrikimų, ugdymas Lietuvos Respublikoje
Lietuvos Respublikos švietimo sistemoje didelis dėmesys skiriamas vaikų su įvairiomis negalėmis integracijai visuomenėje. Visuomenės požiūris į neįgaliuosius istorijos raidoje, tėvų ir pedagogų požiūris į specialiųjų poreikių vaikus įvairiais aspektais nagrinėjo A. Ališauskas, J. Ambrukaitis, A. Galkienė, J. Ruškus, ir kiti.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis (Lietuva. Švietimas regionuose. Vaikai, 2007) specialiųjų poreikių mokiniai bendrojo lavinimo mokyklose 2005/2006 m.m. iš viso mokėsi 51968. Jiems sudaryta galimybė mokytis kartu su kitais bendruomenės nariais bendrojo lavinimo mokyklose specialiosiose, lavinamosiose klasėse ir bendrojo ugdymo klasėse visiško integracijos forma. 51103 mokiniai buvo ugdomi visiško integracijos forma, t.y. drauge su bendraamžiais: 574 specialiųjų poreikių vaikai turėjo klausos sutrikimus, 24681 - kalbos ir komunikacijos, 674 - regos, kompleksinius - 5113, kitus raidos sutrikimus - 4101. 2006-2007 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose specialiosiose, išlyginamosiose ir lavinamosiose klasėse, skirtoms mokytis dalinės integracijos forma, mokėsi 797 mokiniai, t.y. 1,4 procento visų specialiųjų poreikių mokinių. Šiame skaičiuje sudaro apie 1%. Tai vaikai, kuriuos tėvai pageidauja, kad jie būtų ugdomi kartu su bendraamžiais bendrojo lavinimo įstaigose.
Bendrojo lavinimo mokyklose integruotai ugdomų sutrikusios klausos mokinių dalis rodo švietimo prieinamumo klausos negalią turintiems asmenims užtikrinimo laipsnį bei sąlygas socialinei jų integracijai sudaryti. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas tvirtina, kad specialusis ugdymas yra Lietuvos švietimo dalis. Vienas svarbiausiųjų vaikų ugdymo principų - ugdymo kompleksingumas ir visapusiškumas. Vaikų ugdymas tai veiksmas, darantis didelę įtaką asmenybės formavimuisi (Lelėgienė, 2002).
Integracija į bendrojo ugdymo mokyklą - tai reiškia, kad įvairūs (mokymosi, elgesio, intelekto, fiziniai) sutrikimų vaikai yra įtraukiami į bendrojo ugdymo aplinką ir mokosi kartu su bendraamžiais sveikais vaikais (Ruškus, J., 2003, p. 56). Ugdymo kompleksingumas - tikslų, priemonių, aplinkybių ir rezultatų vienybė (Stulpinas, T., 2003, p. 12). Specialus mokymas - tai specialiai organizuotas mokymas, atitinkantis neįprastus ypatingojo vaiko poreikius (Hallahan, D. P., Kauffman, J. M., 2003, p. 15).
Lietuvos Respublika po Nepriklausomybės atkūrimo vadovaudamasi tarptautiniais susitarimais bei nuostatomis, formuoja pažangią socialinę politiką neįgaliųjų atžvilgiu. 1997m. buvo priimta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo koncepcija, kurioje deklaruojama, kad neįgalieji turi lygias galimybes, kaip ir girdintieji įgyti išsilavinimą. Koncepcijoje įteisintas sutrikusios klausos asmens ugdymas specialiosiose mokyklose arba integruotai bendrojo lavinimo įstaigose. Tai švietimo sistemos kūrimas specialiųjų poreikių asmenims, kurio vaiko ugdymas(is) pagal gebėjimus ir interesus teikiant specialiąją pagalbą. Tai specialiųjų poreikių ugdymas bendrojo ugdymo įstaigoje.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2007 m.) numatyta, kad visi asmenys, turintys specialiųjų poreikių (netgi didelius ir labai didelius) turi teisę būti ugdomi. Šioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir bendrojo lavinimo mokykloje visiško, dalinio integracijos forma arba specialiojo ugdymo mokykloje. Vaiko specialiuosius ugdymo(si) poreikius vertina ir ugdymo formą siūlo mokyklos specialiojo ugdymo komisija arba pedagoginė psichologinė tarnyba. Tokiam asmeniui švietimo prieinamumas užtikrinamas pritaikant mokyklos aplinką, aprūpinant ugdymui skirtą kompensacinę techniką ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę ir socialinę pagalbą ir kitais įstatymų nustatytais būdais.
Lietuvos Respublikos valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatuose deklaruojama "Mokykla visiems" koncepcija. "Mokykla visiems" - tai mokykla, kurioje kiekvienam mokiniui skiriama pakankamai dėmesio ir teikiamos paslaugos, priklausomai nuo jo individualių ugdymosi poreikių. Tokiose mokyklose visų mokinių skirtybės suprantamos kaip norma ir manoma, kad mokiniams mokytis drauge yra naudinga. Mokiniai vienas kitą papildo, nes suvokia, kad yra skirtingi.
Bendradarbiavimo svarba ugdant sutrikusios klausos vaikus
Aktuali tampa bendradarbiavimo problema ugdant neįgalų vaiką, kuriam dėl klausos negalios kyla pažinimo ir bendravimo sunkumai. Viena svarbiausia ugdymo priemone tampa geras bendravimas su bendraamžiais, suaugusiaisiais ir aplinka. Todėl taikomas kompleksinis neįgaliojo vaiko ugdymas, integruojantis kognityvinius, asmenybės ir socialinius elementus, kuriame dalyvauja tėvai, pedagogai ir specialistai. Tokiam vaikui būtina kompleksinė specialioji pagalba veikiant mokymosi procese iškilusioms problemoms. Jo bendravimo ratas plečiamas.
Tyrimo problema - ugdant sutrikusios klausos vaikus bendrojo lavinimo mokykloje ir šeimoje yra būtina kompleksinė specialioji pagalba. Tyrimo tikslas - pateikti kompleksinės specialiosios pagalbos modelį integruotai ugdant sutrikusios klausos vaikus.
Šis (akademinės, socialinės) bendradarbiavimo modelis apima visus vaiko ugdymo(si) proceso dalyvius: tėvus, bendrojo lavinimo mokytojus, specialiuosius pedagogus, logopedus, psichologus, medicinos personalą ir kitus specialistus.
Bendrajam ugdymo mokytojui svarbu bendradarbiauti su specialiaisiais pedagogais, kurie padeda pritaikyti ugdymo turinį, metodus ir priemones, atsižvelgiant į vaiko specialiuosius poreikius. Taip pat svarbus bendradarbiavimas su logopedais, kurie padeda taisyti kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, bei su psichologais, kurie teikia emocinę ir psichologinę pagalbą vaikui ir jo šeimai.
LKD kartu su VRK pasirašė strateginės partnerystės sutartį ir bendradarbiavimo susitarimą
Kalbos mokytojai - surdopedagogai, bendradarbiaudami su bendraisiais klasių mokytojais, padeda taikyti ugdymo strategijas sunkiai besimokantiems vaikams (Hallahan, D. P., Kauffman, J. M., 2003, p. 115).
Visų švietimo proceso dalyvių bendradarbiavimas yra būtinas norint užtikrinti sėkmingą sutrikusios klausos vaikų integraciją ir ugdymą. Tai leidžia vaikui jaustis saugiam, suprastam ir palaikomam, skatina jo socialinę ir akademinę pažangą.
Iššūkiai ir perspektyvos
Nors Lietuvos Respublikoje dedamos pastangos užtikrinti sutrikusios klausos vaikų ugdymo prieinamumą ir integraciją, vis dar išlieka nemažai iššūkių. Nepakankamas dėmesys ugdant sutrikusios klausos vaikus bendrojo lavinimo mokykloje sudaro problemų. Socialinio pedagogo ar logopedo pagalba veikiant mokymosi nesėkmes yra labai nepakankama.
Tačiau svarbu pažymėti, kad mūsų bendrojo lavinimo mokyklose jau priimami ir toleruojami sutrikusios klausos vaikai. Tai jau mažytis poslinkis į tai, ką turime padaryti. Manau, labai gerai, kad universitetuose jau įvestas specialus kursas apie specialiųjų poreikių vaikus, o taip pat ir apie sutrikusios klausos vaikų integraciją. Siūlyčiau tokį kursą įvesti ne tik visuose kituose universitetuose, bet ir aukštesniosiose, profesinėse, o taipogi ir bendrojo lavinimo mokyklose.
Vaikai, nuo mažens jau turėtų žinoti bei suvokti, kad aplink esama kitokių žmonių - su negalia bei išmokti juos toleruoti, jiems padėti nuo mažens. Visuomenė neturėtų laukti to laiko, kai susidurs su tokiais žmonėmis, tik nutiks nelaimė jų artimiesiems ar giminėms bei kaimynams. Žmonės turi apie tai žinoti, būti pasiruošę iš anksto.
Svarbiausia nebijoti svajonių apie būsimą vaiko gyvenimą ir daug su vaiku svajoti apie jo dabartį ir ateitį. Tačiau ir ne tik svajoti, bet ir planuoti, veikti, siekti...
| Negalios tipas | Mokinių skaičius |
|---|---|
| Klausos sutrikimai | 574 |
| Kalbos ir komunikacijos sutrikimai | 24681 |
| Regos sutrikimai | 674 |
| Kompleksiniai sutrikimai | 5113 |
| Kiti raidos sutrikimai | 4101 |
| Iš viso | 51968 |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
