Alisa Stebuklų šalyje: tarp vaikų vaizduotės ir suaugusiųjų intelekto
Lewiso Carrollio knygos apie Alisą buvo skirtos ir vaikams, ir suaugusiesiems, ir ligi šiol diskutuojama, kam jos iš tikrųjų skirtos. Vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba pabrėžia: „Aš palaikau įžvalgą, kad tokio pobūdžio knygas mėgsta ir priima maži vaikai, kai jiems skaitoma, kai jie nesistengia logiškai visko suprasti ir jomis žaidžia vaizduotėje. O paskui ta knyga jau tampa mėgstama intelektualių žmonių, akademikų, kurie interpretuoja pagal įvairias literatūrines teorijas.“
Kūrybos ištakos ir įkvėpimo šaltiniai
1862 m. liepos 4-ąją Lewisas Carrollis su kolega bei Oksfordo koledžo dekano dukterimis irstėsi Temzės upėje. Mergaitės paprašė pasekti pasaką, taip gimė Alisa ir stebuklingas pasaulis. Pagrindinis vaidmuo atiteko vienai iš dekano dukrų - Alice Liddell. Drovus ir šiek tiek mikčiojantis matematikas iš Oksfordo Čarlzas Latvidžas Dodžsonas 1862 metais sukūrė istoriją apie mergaitę, kuri įkrito į triušio olą. Būdamas su vaikais jis liaudavosi mikčiojęs, mėgo žaidimus, kūrė galvosūkius, mįsles, žodžių žaidimus.
Pats rašytojas vengė interpretuoti ir pasisakė prieš visos savo kūrybos alegorines interpretacijas. Jis yra pabrėžęs, kad tiesiog sukūrė šią knygą konkretaus vaiko džiaugsmui, tad čia nereikia ieškoti kokių nors paslėptų prasmių. L. Carrollis tiesiog norėjo, kad knyga linksmintų, kad būtų džiaugiamasi, o paslėptų prasmių atsiranda dėl stilistikos, dėl to, kad tai viena pirmųjų ryškiausių nonsenso pobūdžio pasakų.
Literatūrinis fenomenas ir nonsenso prigimtis
Nonsensą mes visada labai įvairiai ir individualiai galime suvokti. „Alisa Stebuklų šalyje“ užima trečią vietą pagal citatų vartojimą anglakalbėse šalyse. Knygoje nėra jokios didaktikos, o tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kuriant karalienių paveikslus, kaip tik pasišaipoma iš moralizavimo. L. Carrollis nesiekė vaiko auklėti, mokyti. Bet tokia knyga irgi daro poveikį, tik jis yra sunkiai apčiuopiamas, jis veikia atmosfera, nuotaika, emocijomis ir kitais dalykais.
| Kūrinys | Autorius | Reikšmė |
|---|---|---|
| Alisa Stebuklų šalyje | Lewis Carroll | Nonsenso literatūros klasika |
| Piteris Penas | James Barrie | Nonsenso literatūros atstovas |
| Mikė Pūkuotukas | Alan Alexander Milne | Artimas nonsenso stiliui |
Kodėl knyga išlieka aktuali?
Begalė mokslininkų jau daugiau kaip 150 metų mėgina išsiaiškinti knygų apie Alisą populiarumo paslaptį. Pasak K. Urbos, vienas iš problemų, kodėl knygos apie Alisą suvokiamos skirtingai, ypač kitų kraštų skaitytojų, yra tai, kad ten yra tam tikrų realijų, konkrečių prototipų. Be to, pastebi jis, šiose knygose gana daug žaidimo tautosaka, specifiniu anglų folkloru. Galima sakyti, kad ji nutiesė kelią nonsensiško tipo literatūrai.
Lewiso Carrollo dokumentinis filmas
Šiandien Alisos nuotykiai tęsiasi ne tik knygų puslapiuose, bet ir teatro scenose. Ši Stebuklų šalis laukia jūsų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjeroje, Izraelio kompozitoriaus Davido Sebba‘os operoje vaikams „Alisa stebuklų šalyje“. Kompozitoriaus D. Sebba pasakoja, kad jo opera - apie vaikus, kurie apdovanoti vaizduote, kurie mėgsta svajoti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
