Alerginės slogos simptomai, priežastys ir gydymas
Nuolatinis ar epizodinis čiaudulys, nosinės paieškos dėl varvančios nosies, paraudusios akys - tai tik keli alerginės slogos simptomai.
Alerginė sloga, dar vadinama šienlige arba alerginiu rinitu (AR), yra lėtinė imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančius alergenus. Tai nosies ir akių gleivinės uždegimas, kurį dažniausiai sukelia ore tvyrančios žiedadulkės iš medžių, žolių ar piktžolių. Susidūręs su alergenu, organizmas pradeda gaminti histaminą ir kitas uždegimines medžiagas, kurios sukelia būdingus simptomus: nosies užgulimą, sekreto tekėjimą iš nosies, niežėjimą, akių paraudimą ir ašarojimą.
Alerginė sloga prasideda netikėtai - iš nosies bėga bespalvis vanduo. Jeigu taip pasitaikė pirmą kartą, būna sunku atskirti, kad tai ne virusų sukelta, o alergijos nulemta, sloga.
Alerginės slogos tipai
Alerginė sloga yra dviejų tipų: sezoninė ir nuolatinė.
Sezoninė alerginė sloga atskiriama lengviau - pablogėjimas dažniausiai įvyksta pavasarį arba vėlyvą vasarą, tai kartojasi kasmet. Žmogus pradeda sunkiau kvėpuoti, nosies gleivinę veikia žydintys medžiai - pavasarį, žolės - vasarą. Į nosį patekusios žiedadulkės gali sukelti alerginę reakciją.
Kiti žmonės skundžiasi nuolatine sloga: nosis daugiau mažiau, bet tarsi visada užburkusi, kartais bėganti, kartais ne. Šienligė gali būti sezoninė, kai simptomai pasireiškia tam tikru metų laiku (dažniausiai pavasarį ir vasarą, kai ore yra daug augalų žiedadulkių), arba trukti ištisus metus (jei ją sukelia nuolatiniai alergenai, tokie kaip dulkių erkės ar gyvūnų pleiskanos).
Nors alerginis rinitas nėra pavojinga liga, jis gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę, trikdyti miegą ir kasdienę veiklą.
Alerginės slogos priežastys
Alerginę slogą gali sukelti alergenai ir įvairūs ligą paskatinantys veiksniai.
Alergenai yra tie patys, kaip ir sukeliantys bronchų astmą, kurių priežastis dažniausiais būna dulkių erkutės.
- Žiedadulkės: Alerginė sloga dažniausiai kyla nuo žiedadulkių (žolių, medžių, piktžolių), todėl ji dar vadinama šienlige. Liga gali kamuoti nuo ankstyvo pavasario iki pat šalnų, kol baigia žydėti visi augalai, nebesiveisia mikrosporiniai grybai ir pelėsiai.
- Dulkių erkutės: Jei alerginę slogą sukelia namų dulkių erkutės, tada vaikas sloguoja ir čiaudi visus metus.
- Gyvūnų plaukai ir pleiskanos: Vaikas gali būti alergiškas ir gyvūnų plaukams, paukščių plunksnoms, pagalvių pūkams, žuvų maistui (jis labai dulka).
- Kiti dirgikliai: Ligą gali paskatinti dulkės, pelenai, tabakas, aerozoliai, medžio ar metalo drožlės.
Alergiją įprasta sieti su pavasariniu augalų žydėjimu, tad tėvams kelia nuostabą faktas, kad ji vaikams gali pasireikšti ir rudenį, grįžus į mokyklas ir darželius. Gydytoja-alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė įspėja, kad alergijos gali būti įvairių tipų ir jas sukelia ne tik žiedadulkės, bet ir dulkės, pelėsis ar naminiai gyvūnai, taip pat - maisto produktai ar cheminės medžiagos. Aplinkoje esantys įkvepiami alergenai - dulkės, žiedadulkės, naminių gyvūnų oda - dažniausiai sukelia alerginę slogą, o alergija cheminėms medžiagoms ar maistui gali nulemti odos bėrimus, niežulį, virškinimo sistemos sutrikimus.
Tyrimais nustatyta, kad 77% sergančiųjų dėl alerginės slogos simptomų naktį blogai išsimiega, 46% alergine sloga sergančiųjų dieną jaučiasi pavargę.
Alerginės slogos simptomai
Alerginės slogos simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingai, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir alergeno tipo. Dažniausi simptomai:
- Sloga: Iš nosies staiga ima upeliu tekėti baltas, skaidrus skystis.
- Čiaudulys: Vaiką kamuoja dažnas čiaudulys.
- Nosies niežėjimas: Niežti, kutena nosį.
- Nosies užburkimas: Nosis būna užburkusi, tarsi užblokuota („sausa“ sloga).
- Akių simptomai: Liga gali išplisti ir į akis. Tada jos peršti, ašaroja.
- Kiti simptomai: Galvos skausmas, bendras nuovargis (dėl deguonies trūkumo esant nosies užgulimui). Tam tikrą dalį mažųjų vargina sloga ir kartu bronchitas. Yra vaikų, kurie nesloguoja ir neašaroja, tačiau labai kasosi išbertą odelę.
Simptomai išties primena ūmios virusinės ligos požymius, tačiau sergantysis nekarščiuoja, o virusas čia tikrai niekuo dėtas.
Svarbu atsiminti, kad alergijų kamuojami žmonės (ypač vaikai) yra labiau linkę sirgti ausų uždegimu, sinusitu, jiems gali išsivystyti astma.
Kaip atskirti alerginę slogą nuo peršalimo?
Alerginę slogą ir peršalimą gali būti sunku atskirti, nes abu sutrikimai pasireiškia panašiais simptomais, tačiau jų priežastys ir trukmė skiriasi.
Alerginė sloga:
- Simptomai kartojasi kasmet tuo pačiu metu.
- Užsitęsia ilgiau nei dvi savaites.
- Nėra karščiavimo ar bendro organizmo nusilpimo.
- Dažnai pasireiškia čiaudulys, niežulys nosyje, akių ašarojimas bei paraudimas.
- Atsiranda dėl kontakto su alergenais, tokiais kaip žiedadulkės, dulkių erkės ar gyvūnų plaukai.
Peršalimas:
- Atsiranda gerklės skausmas, silpnumas.
- Nosies išskyros tampa tirštos.
- Būdingas sezoniškumas - sloguojančių padaugėja rudenį ir žiemą, kai atvėsta orai.
- Gali pakilti temperatūra.
Alerginės slogos diagnostika
Sezoninio alerginio rinito diagnostika prasideda nuo išsamios anamnezės, kurioje atsižvelgiama į paciento simptomus, jų dažnumą, sezoniškumą ir galimus alergenų poveikio veiksnius. Apžiūros metu gydytojas gali pastebėti būdingus alerginio rinito požymius, tokius kaip skersinė nosies raukšlė, patamsėję ratilai po akimis („alergijos ratilai“) ir dažnas nosies trynimas („alergijos saliutas“).
Toliau atliekama priekinė rinoskopija arba, esant nuolatiniam alerginiam rinitui, nosies endoskopija, padedanti diferencijuoti šią būklę nuo kitų galimų nosies uždegimų, polipų ar anatominių pakitimų.
Norint tiksliai nustatyti alergijos sukėlėją ir patvirtinti atopiją, atliekami odos alerginiai mėginiai arba alergenui specifinių IgE antikūnų tyrimai kraujyje. Dažniausiai naudojamas diagnostikos metodas yra odos dūrio mėginys, kurio metu nedidelis alergeno kiekis užlašinamas ant odos, o atsiradusi reakcija leidžia įvertinti organizmo jautrumą tam tikroms medžiagoms. Jei odos mėginiai negali būti atlikti arba jų rezultatai neaiškūs, taikomi in vitro IgE tyrimai, kurie padeda atskirti tikrą įsijautrinimą nuo kryžminio reaktyvumo.
Sezoninio alerginio rinito diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis trimis pagrindiniais simptomais - čiauduliu ir nosies niežuliu, vandeninga rinorėja bei nosies užgulimu - kartu su laboratoriniais tyrimais, patvirtinančiais eozinofilų buvimą nosies gleivinėje ir specifinių IgE antikūnų atsaką į tam tikrus alergenus.
Alerginės slogos gydymas
Alerginio rinito (šienligės) gydymas yra individualus ir priklauso nuo simptomų sunkumo bei paciento organizmo reakcijos. Pagrindinis tikslas - sumažinti arba visiškai pašalinti simptomus, kad būtų galima gyventi visavertį gyvenimą. Gydymo planą visada sudaro gydytojas, atsižvelgdamas į tyrimų rezultatus bei paciento poreikius.
Gydymo būdai:
1. Alergeno vengimas:
Tai pirmas ir svarbiausias žingsnis gydant alerginę slogą. Alerginė sloga įprastai praeina iš aplinkos pašalinus alergijos sukėlėją ar pritaikius tinkamą alergijos gydymo būdą. Deja, ne visada pavyksta išvengti alergenų, ypatingai žiedadulkių: žydėjimo sezono metu jų pilna visur, todėl belieka sėdėti kambaryje ir vengti vėdinti patalpas, ypač rytinėmis valandomis. Jeigu žmogus alergiškas namų dulkių erkėms, naminiams gyvūnams, alergeno vengimas - svarbiausias faktorius, norint jaustis nors truputėlį geriau. Tačiau tai labai sudėtinga ir daugeliu atveju net ir pats alergeno vengimas, įsisenėjus ligai, nepalengvina simptomų.
2. Simptominis gydymas:
Diagnozavus alerginį rinitą dažniausiai skiriamas simptominis gydymas, t.y. vaistai, kurie slopina ligos simptomus (čiaudulį, slogą). Atsižvelgiant į ligą, jos sunkumą gali skirtis ir gydymas. Vaistai skiriami, kad būtų greitai pasiektas gydymo poveikis - palengvėtų simptomai, pagerėtų gyvenimo kokybė. Be to, simptominį gydymą gali paskirti ir šeimos gydytojas. Lengvesniais atvejais, jūsų sveikatos specialisto, gali būti skiriami vaistai, kurie padeda sumažinti nosies užgulimą, čiaudulį ir nosies niežėjimą. Jie veikia blokuodami histaminą - cheminę medžiagą, kurią organizmas išskiria reaguodamas į alergenus. Jei simptomai stipresni ar vargina nuolat, gali būti skiriami purškalai mažinantys nosies gleivinės uždegimą.
Šie medikamentai vadinami simptominiais, kadangi jie mažina simptomus, tačiau negydo ligos priežasties. Tyrimais įrodyta, kad apie 35 - 40% gydomų simptomiškai ligonių nėra patenkinti gydymu, o simptomai kontroliuojami prastai. Minėti medikamentai vartotini tik tada, kai atsiranda simptomai. Šiais laikais yra daug kokybiškų, tik vieną kartą dienoje vartojamų alergijos simptomus slopinančių vaistų, kurie užbokuoja putliųjų ląstelių receptorius ir taip slopina alerginį uždegimą, deja, nustojus vartoti šiuos medikamentus, simptomai vėl pradeda kamuoti.
3. Specifinė imunoterapija (SIT) alergenu:
Tai vienintelis gydymo būdas, veikiantis alergijos atsiradimo priežastį. Tai vienintelis gydymo būdas, galintis pakeisti alerginės ligos eigą, apsaugoti nuo ligos progresavimo ir nebeišnykstančių kvėpavimo takų gleivinės pokyčių ir sumažinti vartojamų vaistų poreikį. Specifinės Imunoterapijos tikslas - sumažinti žmogaus jautrumą alergenui, palaipsniui keičiant imuninį atsaką, užtikrinant alergeno toleravimą.
Įvadinio gydymo laikotarpyje alergeno dozės didinamos, po to gydymas tęsiamas ta pačia alergeno doze nuo 3 iki 5 metų. Visame pasaulyje šis gydymo metodas yra paplitęs daugiau kaip du dešimtmečius. Gydymas devintajame dešimtmetyje buvo pradėtas taikant įodinę imunoterapiją, leidžiant alergeno ekstraktą po oda. Nuo 1999 sėkmingai taikoma poliežuvinė imunoterapija, lašinant jį po liežuviu. Lietuvoje šis gydymo metodas skinasi kelią, kelis metus taikomas specializuotuose alergologijos centruose, tame tarpe ir Alergologinių susirgimų diagnostikos ir gydymo centre Vilniuje, Sėlių g.64. Šiame centre taikomas ir pagreitintas įvadinės SIT metodas. Gydymas yra ilgas, tačiau taip užkertamas kelias alergijos plitimui ir ligos stiprėjimui bei bronchinės astmos vystimuisi.
Naujausiu tyrimu, kuriame dalyvavo pacientai nuo 18 iki 65 metų, įrodyta, kad, gydant alerginį rinitą (su ar be astmos) poliežuvine SIT, pacientams, kuriems buvo nustatyta alergija namų dulkų erkėms, optimali gydymo trukmė yra 4 metai. Paminėtina, kad buvo vertinamas simptomų dažnis ir sunkumas bei naujos alergijos atsiradimas. Nustatyta, kad po 4 metų poliežuvinės SIT kurso, rezultatai mažai skiriasi nuo vartojusių poliežuvinę SIT 5 metus, tačiau ženkliai geresni rezultatai, lyginant su vartojusiais SIT 3 metus.
Kai kuriais atvejais, kai vaistai nesuteikia pakankamo palengvėjimo arba pacientas pageidauja ilgalaikio sprendimo, gali būti išduodamas siuntimas alergologui-imunologui dėl alergenui specifinės imunoterapijos (ASIT) galimybių įvertinimo. Tai vienintelis, visame pasaulyje pripažintas, gydymo būdas, kuris ne tik palengvina simptomus, bet ir gali ilgainiui sumažinti alergijos stiprumą. Poliežuvinė imunoterapija (SLIT) - alergeno ekstraktas vartojamas lašais ar tabletėmis po liežuviu, dažniausiai kasdien namuose pagal gydytojo nurodymus. Šis gydymas gali trukti 3-5 metus, o jo poveikis išlieka net 7-12 metų po gydymo pabaigos. Tai reiškia, kad ilgainiui pacientas gali visiškai atsikratyti alergijos ar bent jau žymiai sumažinti jos pasireiškimą.
Alergenų Imunoterapijos nauda:
- Ši terapija - didžiausia pagalba kasdieniniame gyvenime: mažėja ar išnyksta alergijos simptomai, reikia mažiau alergijos simptomus slopinančių vaistų, ženkliai pagerėja gyvenimo kokybė.
- Išlieka ilgalaikis gydymo efektas po gydymo nutraukimo (tyrimais įrodyta, kad efektas išlieka 7 - 10 metų).
- Specifinė imunoterapija užkerta kelią naujoms alergijoms.
- Specifinė imunoterapija - prevencinė priemonė astmos išsivystymui: mažėja rizika sergant alerginiu rinitu susirgti bronchų astma (įrodyta, kad virš aštuoniasdešimt procentų bronchų astma sergančių pacientų prieš tai sirgo alerginiu rinitu.).
- Specifinė imunoterapija - vienintelis gydymo būdas, galintis įtakoti natūralią alerginės ligos eigą (PSO, 1998).
Šį gydymą gali skirti tik gydytojas alergologas, tiksliai odos alerginiais mėginiais ir kraujo tyrimais nustatęs alergijos sukėlėją. Gydymas pats efektyviausias, kai pacientas yra jaunas ir liga nėra įsisenėjusi, o alergija yra pavienėms alergenų grupėms. Pačiais naujausiais tyrimais remiantis galima gydyti ir daugeliui alergenų jautrų žmogų, tačiau tai trunka eilę metų.
Patarimai tėvams, auginantiems vaiką su alergine sloga
- Apsilankykite pas gydytoją alergologą: Gydytojas ne tik paneigs ar patvirtins nuogąstavimus, bet ir padės sudaryti gydymo planą ar suteiks įrankių, kaip palengvinti ligos simptomus. Svarbiausia, neužsiimti savigyda, taip dar apsunkinant vaiko kasdienybę ir nutolinant ligos diagnozavimą. Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė pataria atlikti specializuotus alergologinius tyrimus, kurie gerokai tikslesni nei bendriniai kraujo tyrimai. Tačiau, kokio konkretaus vaikui tyrimo reikia - gali patarti tik patyręs specialistas, aptaręs ligos simptomus ir apžiūrėjęs savo mažąjį pacientą.
- Informuokite aplinkinius: Apie vaiko alergiją turi žinoti ir darželio auklėtojai bei mokyklos mokytojai. Alerginė liga sergantis žmogus turi žinoti, kokie alergenai lemia jo ligos simptomus, suprasti alerginės ligos siunčiamus signalus, mokėti vengti kontakto su tomis medžiagomis - taip jis gali maksimaliai prisidėti prie savo sveikatos saugojimo. Pedagogai mato šeimos gydytojo parengtą vaiko sveikatos kortelę, kurioje atsispindi sveikatos būklė ar rekomendacijos, kaip tas būkles valdyti. Nepaisant to, praktika rodo, jog žodžiu pakartojus svarbiausią informaciją, padidėja šansai užtikrinti saugesnę aplinką vaikui.
- Būkite pasiruošę anafilaksijai: Nepaisant tėvų, auklėtojų ir gydytojų pastangų, kartais stiprios alerginės reakcijos vis tik ištinka. Pati pavojingiausia - anafilaksinis šokas. Tokiais išskirtiniais atvejais tiek tėvai, tiek pedagogai turi mokėti atpažinti grėsmingos alerginės reakcijos simptomus ir žinoti, kaip elgtis, kokią pirmąją pagalbą reikėtų suteikti vaikui. Jei gydytojas alergologas yra išrašęs ir pataręs tėvams turėti epinefrino autoinjektorių dėl galimos sunkios alerginės reakcijos, tai ir ugdymo įstaigoje pedagogai turi būti supažindinti kada ir kaip panaudoti vaistą, kokių imtis veiksmų, kad užtikrinti vaiko saugumą ir gerą savijautą.
Svarbu atsiminti: Nekontroliuojamas alerginis uždegimas bėgant laikui vis giliau pažeidžia odą, gleivines, gali plisti į kitus organus. Todėl norėdami užkirsti kelią alerginio uždegimo progresavimui, būtinai turime jį kontroliuoti, gydyti, laiku pradėti naudoti tinkamus vaistus ir vengti uždegimo aktyvumą skatinančių alergenų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
