Žaidimai yra neatsiejama vaiko vystymosi dalis. Jie ne tik teikia džiaugsmo, bet ir padeda vaikams atrasti pasaulį, lavinti įgūdžius, gerinti koordinaciją, mokytis bendrauti ir bendradarbiauti. Kadangi skirtingos žaidimų aplinkos suteikia vaikams įvairius patyrimus ir naudą, svarbu nepamiršti aktyvių žaidimų lauke. Lauko žaidimai skatina fizinį aktyvumą, padeda gerinti stambiosios motorikos įgūdžius, tyrinėti gamtą ir patirti daugiau judėjimo laisvės. Jie suburia bendraminčius, sukuria smagią nuotaiką, plečia akiratį, lavina atmintį, mąstymą ir reakciją. Žaisdami vaikai mokosi laikytis nustatytų taisyklių, priimti sprendimus, lavina vaizduotę, juda ir sportuoja. Didelę reikšmę taip pat turi ir emocinis pasitenkinimas, kuris sukuria bendrystės jausmą žaidžiant komandoje.
Šiame straipsnyje rasite įvairių idėjų aktyviems žaidimams lauke, kurie padės užimti jūsų mažylius, skatins jų fizinį aktyvumą ir suteiks daug smagių akimirkų.
Judrieji žaidimai yra puikus pasirinkimas sportiškiems ir vikriems vaikams, nes jie suteikia galimybę pajudėti ir patirti puikių emocinių išgyvenimų. Žaidžiant šiuos žaidimus reikia greitai reaguoti, perbėgti iš vienos vietos į kitą, atlikti nesudėtingus judesius, gaudyti kamuolį, šokinėti, aktyviai ir kūrybingai prisitaikyti prie žaidimo taisyklių sukurtos situacijos. Šie žaidimai itin patinka smalsiems, judriems ir greitiems vaikams.
Šiam žaidimui reikia maišų nuo bulvių ar cukraus ir tvarkingos vejos. Žaisti paprasta: vaikai iki pusės sulindę į maišus stovi prie starto linijos. Išgirdę komandą jie turi bėgti/šokinėti, stengdamiesi pirmi pasiekti finišo liniją. Žaidimą rekomenduojama žaisti lauke ant pievos, nes vaikai gali nukristi, todėl pasirūpinkite vaikų saugumu.

Tai vienas įdomiausių gaudynių žaidimų. Gaudyti galima tik tuos, kurie yra ant žemės, o užšokusių aukščiau gaudyti nevalia.
Klasikinis iš kartos į kartą žaidžiamas linksmas gaudynių žaidimas. Vienam žaidėjui lengvu šalikėliu užrišamos akys, jis apsukamas tris kartus ir paleidžiamas gaudyti kitų vaikų. Pagavęs turi apčiuopomis atpažinti tą, kurį pagavo. Jei atpažįsta - akla višta tampa pagautasis, jei ne - žaidžiama toliau.
Žaidėjai išsirenka greičiausią dalyvį. Jis pasako žaidime dalyvaujančio žmogaus vardą, kurį norėtų pagauti. Jis (arba kitaip - gaudomasis) yra „kiškis“. Jei gaudant „kiškį“ kuris nors žaidėjas perbėga kelią tarp „šuns“ ir „kiškio“, „šuo“ turi mesti pirmąjį gaudomą žaidėją ir gaudyti naująjį.
Žaidžiama erdvioje vietoje, priešingose pusėse ant žemės brėžiama linija - pažymima, kurioje vietoje yra „dvaras“. Visi žaidėjai sustoja viename gale arba kitame linijos gale. „Vilkas“ stovi viduryje ir šaukia „kas vilko bijo?“ Visi atsako - „niekas“ ir bėga pro „vilką“ į kitoje pusėje esantį „dvarą“. „Vilkas“ gaudo bėgančius žaidėjus, jei pavyksta pagauti, tai šis tampa pagalbininku ir jau kartu su „vilku“ gaudo kitus žaidėjus.
Žaidėjai pasirenka erdvę, kurioje galėtų judėti. Žaidėjai pasiskirsto į dvi lygias dalis. Vieni yra „žuvys“, kiti - „žvejai“. „Žuvys“ plaukioja, t. y. bėgioja po pasirinktą teritoriją. „Žvejai“ tvirtai susikimba rankomis, gaudo „žuvis“. Pakliuvę į žvejų glėbį žuvys gabenamos į „žvejų namą“. Sugaudžius visas „žuvis“, jos tampa „žvejais“, o „žvejai“ - „žuvimis“.
Ant žemės nubrėžiamas ratas - gūžta karveliams. Žaidėjai išsirenka „šeimininką“ ir „vanagą“. Visi kiti likusieji žaidėjai atlieka karvelių vaidmenį. „Karveliai“ subėga į ant žemės nubrėžtą ratą. Leidus „šeimininkui“ skraidyti, „karveliai“ gali išeiti iš rato ir bėgioti po nustatytą teritoriją. Kai „šeimininkas“ sušunka: „karveliai, gūžton, vanagas atskrenda!“, visi skuba sugrįžti, o „vanagas“ juos tuo metu gaudo. Jei kuris nors „karvelis“ sugaunamas, tęsiant žaidimą, jis taip pat tampa „vanagu“.
Vienas žaidėjas paskiriamas šviesoforu ir stovi prieš visus kitus žaidėjus, palaikydamas atstumą. Šviesoforas iš pradžių yra atsukęs kitiems žaidėjams nugarą ir šaukia „žalia šviesa!“. Tai reiškia, kad kiti žaidėjai gali bėgti link šviesoforo. Kai šviesoforas apsisuka veidu į žaidėjus, pasako „raudona šviesa!“ ir visi bėgę žaidėjai turi sustoti. Ir taip kartojasi žaidimas. Jei vaikai nepaklūsta raudonam šviesoforo signalui ir toliau bent šiek tiek juda, iškrenta iš žaidimo. Žaidimo tikslas - vaikams pasiekti šviesoforą. Kai žaidėjas paliečia šviesoforą, kitame žaidime jis perima šią rolę.
Žaidimo taisyklės: komanda išsirikiuoja šalia starto linijos vienas greta kito ir suglaudžia pėdas su šalia stovinčių kolegų pėdomis. Užduotis - nueiti visiems kartu iki finišo linijos, neatitraukiant savo pėdų nuo kaimyno (reikia žygiuoti koja kojon su kaimyno suglausta koja). Komanda gali išsirinkti „vadovus“, kurie komanduos, kaip eiti.
Tam tikroje zonoje išdėliojamos „minos“ (kamuoliukai, kėgliai, plastikiniai stulpeliai ir pan.). Dalyviai veikia poromis, vienas iš jų yra užrišti akys. Užduotis yra kuo greičiau kirsti „minų“ lauką, neužkliudant nė vienos. Nematantis kalbėti negali, o matantis turi tik žodžių pagalba išvesti akląjį. Prieš šią rungtį poros trumpai apsitaria, kaip komunikuos tarpusavyje.

Tinka ir vaikams, ir tėveliams. Nubrėžkite erdvų stačiakampį, kuriame du žaidėjai, susikibę rankomis - „tinklas“, gaudys likusius žaidėjus - „žuvis“. Sugautieji tampa „tinklo“ dalimi. „Žuvys“ gaudomos tol, kol lieka tik vienas žaidėjas - jis ir paskelbiamas nugalėtoju.
Žaidėjai sustoja į eilę, vienas šalia kito. Kiekvienas už savęs pasideda kepurę. Žaidimo vedėjas vaikšto už žaidėjų ir kalba: „ugnis dega, derva verda, kam žiužį įdėti?“ Žaidimo vedėjas pasilenkia prie vienos kepurės, prie kitos ir vaidina, kad įdeda žiužį. Pagaliau jis iš tikrųjų į vieną kepurę įdeda žiužį ir sušunka „Žiužis įdėtas!“. Tada visi žaidėjai stveria savo kepures ir bėga, o tas, kurio kepurėje yra žiužis - muša bėgančius žaidėjus. Žaidėjams sustojus kitoje paskirtoje vietoje, žaidimas tęsiamas. O žiužį neša tas, kuriam jis buvo įdėtas į kepurę.
Kiekvienas žaidėjas pasiverčia „mažu drakonu“. Jie turi po uodegą - kiekvienas žaidėjas, ant diržo, arba ant kelnių prisiklijuoja gerai matomą ženklą: nosinę, skarelę, tualetinio popieriaus. Tada pasigirsta drakonų riaumojimai ir jie puola vienas kitą norėdamas nutraukti uodegą. „Drakonai“, kurie nebeturi savo „uodegos“, palieka žaidimo lauką, bet jeigu jie turi kieno nors kito nuplėštą uodegą, tada išeina už lauko ribų, ją užsideda ir gali vėl dalyvauti žaidime. Variacija: vietoj vieno mažo drakono, gali būti sudaromi didesni drakonai nuo 3 iki 5 žaidėjų. Tam tikslui jie turi apsikabinti vieną kitą už juosmens. Pirmas gaudo kito drakono uodegą, o paskutiniam priklijuojama uodega. Mažesniems žaidėjams patartina daryti mažesnius drakonus, nes dideli drakonai lengviau susižeidžia.
Šie žaidimai padeda vaikams lavinti taiklumą, rankų ir akių koordinaciją bei strateginį mąstymą.
Mėgstate žaisti boulingą? Galite jį žaisti ir savo namo galiniame kieme! Nudažykite dešimt plastikinių butelių baltos spalvos dažais, o prie pat kaklelio su teptuku brūkštelkite dvi storas raudonas linijas. Boulingo kamuolį puikiai atstos paprastas teniso kamuoliukas, o kad jis atrodytų efektingiau, nudažykite raudonai. Štai ir viskas - sustatykite plastikinius butelius - kėglius įprasta tvarka ir pradėkite žaidimą. Tai gera galimybė parodyti vaikams, kaip galima perdirbti atliekas ir prisidėti prie aplinkos gerovės.
Šis žaidimas lavina taiklumą ir judesių koordinaciją. Jam reikia nuo 5 iki 15 žaidėjų. Prieš žaidimo pradžią paruošiamas reikalingas inventorius: stabili taburetė ar kilnojama spintelė, didelis kamuolys (galima paplūdimio), kurį reikia padėti ant taburetės, ir mažas, nelabai sunkus kamuoliukas. Kai vedantysis duoda signalą, vaikai stoja vienas šalia kito apie 3 metrus nuo didelio kamuolio ir paeiliui bando numušti didelį kamuolį mažu. Laimi tas, kas numuša kamuolį iš pirmo bandymo (ar mažiausiai bandymų). Kamuolį turintis vaikas pasako kito žaidėjo vardą ir meta jam kamuolį.
Kiekvienas žaidėjas turi turėti po tris plokščius nedidelius akmenėlius. Išrenkamas vienas žaidėjas, kuris meta vieną akmenuką, kuris tampa taikiniu. Vėliau visi iš eilės meta savo akmenukus ir stengiasi numesti kuo arčiau „taikinio“. Kai visi žaidėjai numeta savo akmenukus, pradedamos skaičiuoti „akelės“. Tas akmenukas, kuris nukrito arčiausiai „taikinio“ gauna dvi akeles, visi kiti po vieną.
Padedamas ant žemės akmuo arba kulbė. Į jį įremiama išlinkusi, pusapvalė medžio žievė. Kiaušinis paleidžiamas riedėti aukščiausioje žievės dalyje. Tuos kiaušinius, kuriuos riedėdamas kiaušinis kliudo, pasiima ridentojas. O tada kiaušiniai vėl ridenami. Jei kiaušinis nekliudė kitų kiaušinių, paliekamas gulėti. Laimi tas ridentojas, kuris prisirenka daugiausiai kiaušinių. Prieš pradedant žaidimą visi žaidimo dalyviai išridena po vieną kiaušinį ir tik tada pradeda žaisti.
Žaidėjai sustoja ratu. Kiekvienas išskečia kojas ir pėdas suglaudžia su kaimynų pėdomis. Tarp kojų yra vartai. Rankos saugo vartus nuo kamuolio. Atsitūpti negalima. Jei įmušamas įvartis, žaidėjas toliau gina savo vartus tik viena ranka, jei įmušamas antras įvartis, žaidėjas atsisuka nugara į ratą. Galima žaisti vienu, dviem ar daugiau kamuoliukų.
Šie žaidimai skatina vaikų vaizduotę, problemų sprendimo įgūdžius ir erdvinį mąstymą.
Paslėpkite lobį (tai gali būti dėžutė su prizais dalyviams: pieštukais, saldainiais, mažais kamuoliukais ar balionais, kuriuos reikės prisipūsti). Kaip rasti prizą? 4-5 metų vaikams nupieškite linksmą žemėlapį (jis irgi gali būti paslėptas ir randamas tik įminus mįslę), o jei švenčia vyresni - suruoškite visą mįslių kelią. Vieną mįslę įmeni - randi vietą, kurioje laukia kita užuomina ir taip tol, kol aptinkamas lobis.

Tam tikroje zonoje išdėliojamos „minos“ (kamuoliukai, kėgliai, plastikiniai stulpeliai ir pan.). Dalyviai veikia poromis, vienas iš jų yra užrišti akys. Užduotis yra kuo greičiau kirsti „minų“ lauką, neužkliudant nė vienos. Nematantis kalbėti negali, o matantis turi tik žodžių pagalba išvesti akląjį. Prieš šią rungtį poros trumpai apsitaria, kaip komunikuos tarpusavyje.
Vaikų prašoma surasti ir atnešti kuo daugiau vaivorykštės spalvų daiktų. Priklausomai nuo vaikų įsitraukimo ir erdvės, kurioje žaidžiama, nustatomas konkretus laikas šiai užduočiai. Kuo vaikai labiau įsitraukę į žaidimą arba erdvė yra didelė, rekomenduojama skirti daugiau laiko.
Išsirinkite erdvę, kurioje galima piešti ant žemės arba ant sienos. Pasakykite vaikams temą, kuria jie turėtų piešti kreidelėmis (pvz., povandeninis pasaulis, gamta, mokykla…). Leiskite patiems vaikams pasirinkti spalvas, piešiamus objektus pagal temą, piešinio dydį ir t.t.
Pasirinkite erdvę, kurioje norėsite, kad vaikai žaistų. Sąlyga - ji turi būti pilna augalų ir vabaliukų. Prieš žaidimą apeikite tą erdvę ir bandykite surasti kuo daugiau gamtos objektų, kuriuos vaikai turės užfiksuoti telefonu arba fotoaparatu. Visa tai surašykite į sąrašą. Pavyzdžiui, galite įtraukti klevo lapą, skruzdėlytę, pienę ir t.t. Paruoškite tiek sąrašų, kiek planuojate turėti žaidėjų komandų. Kai suskirstysite vaikus į komandas, išdalinkite sąrašus ir jie turėtų vaikščioti po Jūsų išrinktą erdvę ir nufotografuoti kuo daugiau objektų, esančių sąraše. Komanda, kuri greičiausiai nufotografuos viską iš sąrašo, laimės. Jei nenorite vaikams duoti telefonų ar fotoaparatų, į sąrašą galite įtraukti tokius gamtos objektus, kuriuos galima surinkti į maišelį. Tada analogiškai laimi komanda, kuri greičiausiai į maišelį surinks viską iš sąrašo. Šis žaidimas labiau tinkamas vyresniems vaikams.
Ant asfalto nemažu atstumu nupieškite apskritimus ar kitokias formas ir į juos parašykite po skirtingą skaičių. Garsiai pasakykite vieną iš numerių ir vaikas turėtų balansiniu dviratuku, paspirtuku ar panašia transporto priemone nuvažiuoti iki to skaičiaus. Taip kartokite, kol vaikas privažiuos prie visų parašytų skaičių arba kol visiems bus smagu žaisti. Jei vaikai dar per maži ir neatpažįsta skaičių, galite piešti skirtingus daiktus arba geometrines formas nuspalvinti įvairiomis spalvomis. Šis žaidimas skirtas įgūdžių lavinimui - stiprinama vaikų stambioji motorika važiuojant transporto priemonėmis, mokomasi skaičių, geometrinių formų, spalvų ir t.t.
Žaidėjų amžius nėra svarbus, taip pramogauti patogiausia lauke, kai karšta. Žaidėjai sustoja ratu ir meta vienas kitam vandens pripildytus balionus. Po truputį atstumas tarp žaidėjų didinamas. Galiausiai kažkas smarkiai sušlampa.
Praleiskite šiltą pavasario popietę žaisdami viso pasaulio pripažintą ir be galo mėgstamą žaidimą „Twister“. Jo taisyklės itin paprastos: žaidėjai, sukdami rodyklę, išsuka spalvą, kurią turi paliesti ranka arba koja persipindami kūnais su kitais žaidėjais. Nors „Twister“ žaidžiamas ant specialaus kilimėlio, niekas neuždraus perkelti jo ant savo pievutės: tiesiog išsikirpkite skritulio formos trafaretą ir dažais nupurkškite 24 apskritimus (pirmoje eilėje 6 žalius, antroje 6 geltonus, trečioje 6 mėlynus ir ketvirtoje 6 raudonus). Kad nepažeistumėte žolės, naudokite žemės ženklinimo dažus.

Kad žaidimų patirtis būtų maloni ir naudinga, svarbu užtikrinti tiek fizinį saugumą, tiek emocinę gerovę. Pirmiausia, visada pritaikykite žaidimus pagal vaiko amžių ir gebėjimus. Dvimečiui gali būti per sudėtinga sekti taisyklėmis, todėl supaprastinkite jas arba leiskite vaikui žaisti savaip. Prisiminkite, kad taisyklių laikymasis neturėtų užgožti džiaugsmo. Jei matote, kad vaikas nori žaisti kitaip nei planavote, leiskite jam eksperimentuoti. Mažyliai geriausiai mokosi per žaidimą, o ne formalias pamokas. Svarbiausia prisiminti, kad mažyliai mokosi per kartojimą ir patirtį. Neskubinkite proceso ir leiskite vaikui tyrinėti savo tempu. Žaidimai - tai ne tik būdas linksmintis, bet ir esminis mažylių vystymosi įrankis. Nepamirškite, kad žaidžiant svarbiausia procesas, o ne rezultatas. Leiskite vaikui tyrinėti, klysti ir atrasti savitus žaidimo būdus - tai ugdo kūrybiškumą ir savarankiškumą. Kokybiškas laikas, praleistas žaidžiant kartu su vaiku, ne tik teikia džiaugsmą, bet ir kuria tvirtą ryšį.
Daugumai aprašytų žaidimų pakanka kasdienių buities daiktų: popierius, pieštukai, kartoniniai ritinėliai, pagalvės, antklodės, plastikiniai buteliai, kamuoliai. Lauko žaidimams pravers kreidelės, vandens žaislai, akmenėliai ir lapeliai.
Taip, visi aprašyti žaidimai turi ugdomąją vertę. Jie padeda lavinti stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius, gerina koordinaciją, moko bendradarbiavimo, plėtoja žodyną ir kalbos įgūdžius, ugdo kūrybiškumą ir problemų sprendimo gebėjimus. Aktyvūs žaidimai skatina fizinį aktyvumą, o konstrukciniai - erdvinį mąstymą.