Vyrauja nuomonė, kad vaikų muzikinį lavinimą reikia pradėti kuo anksčiau. Egzistuoja daugybė teorijų, mokslinių studijų, metodinių straipsnių, taikomųjų mokymo metodų, tokių, kaip „Suzuki“, „Orff“, „Codaly“, akcentuojančių muzikinio ugdymo efektyvumą pagal vaiko amžiaus raidos tarpsnius.

Dabartiniai mokslo tyrimai atskleidžia vis daugiau žmogaus vystymosi ypatumų, parodančių, kad pirmieji gyvenimo metai turi didelės įtakos vaiko intelektinių, kūrybinių bei komunikacinių gebėjimų vystymuisi. Žinoma, jog jau nuo trejų-ketverių metų vaikas gali mokytis muzikos dainų, įvairių žaidimų pavidalais, o smegenyse vykstantys sensoriniai procesai penktais-septintais augimo metais leidžia organizuoti labiau struktūruotus muzikinius užsiėmimus.
Populiariausias specialistų požiūris - pradėti individualaus instrumento mokymąsi šeštais-devintais augimo metais. Mokinys tuomet jau pakankamai socialiai subrendęs ir pasiruošęs įsisavinti konkrečią metodinę informaciją. Dešimties ir vyresniems vaikams muzikos instrumentų mokymosi spektras dar paplatėja - dabar sparčiai populiarėja mušamųjų instrumentų užsiėmimai, kuriuos vis dažniau renkasi ne tik berniukai.
Dėl teigiamo muzikos poveikio asmenybės ugdymui, manau, niekas nesiims ginčytis. Gebėjimas muzikuoti glaudžiai susijęs su specifinėmis smegenų neuroninėmis dalimis, atsakingomis už skaičiavimo (matematikos), judesio motorikos, lingvistiniais (kalbinės raiškos) gebėjimais.
| Veiklos forma | Privalumai |
|---|---|
| Individualus mokymas | Kokybiškesnis, dėmesys konkrečiam instrumentui ir teorijai. |
| Grupinis muzikavimas (choras, orkestras) | Socialiai aktyviems vaikams, ugdo bendradarbiavimo įgūdžius. |

Muzikos galima mokytis labai įvairiai - lankyti užsiėmimus savo mokykloje, muzikinius būrelius, ansamblius, muzikos mokyklas ar privačias pamokas. Pažymėtina, kad pati savaime mokinių muzikinė veikla ir muzikinių žinių įsisavinimas nelaiduoja efektyvaus ugdymo. Muzikinės kalbos patyrimas susijęs su įvairia veikla: dainavimu, grojimu, judesiu, improvizacija, kūryba, muzikos klausymu.
Šiuolaikinio muzikos mokytojo vaidmuo - aktualu ne tik pateikti žinias, bet ir gebėti kuo įdomiau organizuoti muzikinį lavinimą. Tikslingas judesių, kūno perkusijos panaudojimas - viena esminių šiuolaikinio muzikinio ugdymo tendencijų. Improvizuoti judesiai padeda patirti muzikinės kalbos savybes (tempą, ritmo pobūdį, melodijos kryptį) ir jas perteikti neverbaliniu būdu.