Neišnešiotumas: raidos ypatumai, kineziterapijos svarba ir priežiūra
Neišnešiotu laikomas naujagimis, gimęs tarp 22-os ir 37-os nėštumo savaitės arba 500 - 2500 g kūno masės. Lietuvoje kasmet gimsta apie 1200 ankstukų, o tai sudaro apie dešimtadalį visų gimdymų. Nors jie gimsta trapūs ir maži, turi didelį norą gyventi. Neišnešioti naujagimiai yra nebrandūs, todėl juos greičiau pažeidžia įvairūs aplinkos veiksniai, dažniau kyla komplikacijos, didesnis mirties ir sunkių centrinės nervų sistemos pažeidimo pavojus.
Ankstukų motorinė raida ir kineziterapijos poveikis
Atlikus mokslinį tyrimą, kurio duomenų analizei taikyta vienfaktorinė dispersinė analizė, nustatyta, kad kineziterapijos užsiėmimai turėjo teigiamos įtakos neišnešiotų naujagimių motoriniam raidos vystymuisi. Lyginant ropojimo, sėdėjimo, šliaužimo ir griebimo raidos duomenis tarp normalaus gestacinio amžiaus ir neišnešiotų kūdikių prieš bei po kineziterapijos, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p<0,05).
Prieš pradedant kineziterapijos užsiėmimus, nešiojimo motorinė raida atsiliko 26 (93 proc.) neišnešiotų kūdikių. Baigus kineziterapiją, ropojimo raidos atsilikimas nustatytas 14 (50 proc.) kūdikių, normali raida - 10 (36 proc.), o 4 (14 proc.) ropojimo raida pralenkė amžiaus normas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek gimimo svoris, tiek gimimo amžius turi įtakos visai motorikos funkcijos raidai. Labai mažo svorio kūdikiai padarė didelę pažangą procedūrų metu.
Gimimo svorio ir amžiaus įtaka raidai
Gimimo svoris ir gimimo amžius yra tarpusavyje priklausomi rodikliai, kurie turėjo įtakos kūdikių raidai. Tyrimas atskleidė šias tendencijas:
- Ropojimas: Normalaus svorio kūdikiai lenkė labai mažo svorio kūdikius (p<0,05).
- Sėdėjimas: Prieš kineziterapiją labai mažo svorio kūdikių raida atsiliko labiau, nei normalaus gimimo svorio kūdikių.
- Griebimas: Labai mažo svorio kūdikių raida atsiliko labiau, nei mažo ir normalaus gimimo svorio kūdikių.
Video kineziterapijos pratimai ant keturiu
Ankstuko amžiaus skaičiavimas: biologinis ir koreguotas amžius
Ankstuko amžius yra skaičiuojamas dviem būdais: biologiniu ir koreguotu amžiumi. Koreguotas amžius parodo, kokio amžiaus būtų naujagimis, jei būtų gimęs laiku. Jis apskaičiuojamas iš biologinio amžiaus atėmus laiką, kurio trūko iki pilno nėštumo laikotarpio pabaigos. Šis skaičiavimas svarbus siekiant:
- Tikslingiau vertinti raidą ir palyginti pasiekimus su bendraamžiais.
- Nustatyti tinkamą stimuliaciją ir ugdymo priemones.
- Išvengti nereikalingo streso bei perdėtų lūkesčių.
Priežiūra ir emocinė parama
Neišnešiotiems naujagimiams reikalinga ypatinga slauga. Pirmąsias gyvenimo savaites jiems naudojama speciali įranga: inkubatoriai, palaikantys kūno temperatūrą, kvėpavimo aparatai ir monitoriai, stebintys gyvybines funkcijas. Grįžus namo, svarbu riboti lankytojus, užtikrinti švarą ir laikytis maitinimo režimo. „Oda prie odos“ metodas (kengūravimas) padeda sukurti artimą ryšį su kūdikiu, nuramina jį ir yra rekomenduojamas tiek ligoninėje, tiek namuose.
Gimdymą anksčiau laiko reikėtų priimti kaip išbandymą, o ne nuosprendį. Tėvams svarbu ne tik rūpintis vaiku, bet ir gauti emocinę paramą, bendrauti su specialistais bei kitomis ankstukų tėvų šeimomis.
tags: #neisnesiotumas #gresiantis #kita #nestuma
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
