Kūrybiškumo samprata nevienodai interpretuojama įvairių mokslo šakų atstovų. Dažniausiai ši sąvoka apibrėžiama kaip gebėjimas pateikti naujas idėjas, nestandartiškai mąstyti, gebėti spręsti problemas; be to, ji apibrėžiama kaip gebėjimas pasiekti naujų veiklos rezultatų. Rečiau pasitaikantis požiūris yra tas, kai kūrybiškumas tapatinamas su prielaida formuoti teigiamą savęs vertinimą ir skatinti teigiamą asmenybės dvasinį vystymąsi.
Pedagoginės meno terapijos tikslas - ugdyti asmenybę ir skatinti jos socializaciją. Tačiau ši ugdymosi galimybių sritis Lietuvoje dar mažai žinoma, todėl meno terapijos metodų teikiamos galimybės minėtiems tikslams pasiekti nėra išnaudojamos pilnai.
Tyrimo tikslas - įvertinti pedagoginės meno terapijos galimybes ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumui, kaip vidinės harmonijos išraiškai, ir socializacijai ugdyti. Teorinės literatūros analizės ir apibendrinimo metodais išaiškinti kūrybiškumo ugdymo ikimokykliniame amžiuje ypatumai, išskirtos meno terapijos rūšys, tinkančios darbui su ikimokyklinukais, sudarė sąlygas modeliuoti pedagoginio eksperimento programą ir numatyti jos realizavimo principus.
Eksperimentinio ugdymo programa buvo siekiama plėsti pažintinius bei kūrybinius vaiko gebėjimus, sukurti aplinką, kuri sudarytų teigiamą poveikį vaiko asmenybės, kūrybiškumo ir socializacijos ugdymui(si). Eksperimento rezultatams įvertinti pasitelktas pedagoginis stebėjimas natūraliomis sąlygomis ir kūrybinių darbų (žodinių, pieštų, žaidybinių) analizė.

Ikimokyklinukų kūrybingumo ir socializacijos ugdymo pamatinė priemonė - vaikams gerai žinomos pasakos: Ropė, Raudonkepuraitė, Pagrandukas, Trys paršiukai, Pelenė ir kt. Kokybinio tyrimo rezultatų analizė patvirtino hipotezę, kad eksperimentinio ugdymo programa, pagrįsta trimis pedagoginės meno terapijos rūšimis (pasakų, žaidimo ir dailės) bei jas atitinkančiais darbo metodais, sudarė prielaidas kiekvieno vaiko kūrybiškumui atsiskleisti ir jo socializacijos galimybėms puoselėti.
Kūrybinę ikimokyklinukų veiklą būtina sieti su kita veikla, žadinančia vaiko emocijas, stiprinančia pasitikėjimą savimi.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumui ir socializacijai vystyti pedagoginės meno terapijos metodais būtina turėti šių kompetencijų: būti sumaniam, išradingam, numatant veiklos užduotis, skatinant vaikus veikti savarankiškai; t.y. nevaržyti jų laisvės ir laiko, puoselėjant jų išgales fantazuoti.
Emocinio intelekto ugdymas ypatingai aktualiu tampa vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsiranda natūralus poreikis susirasti draugų, bendrauti su mokytojais, rezultatyviai įsitraukti į ugdomąją veiklą, įveikti sunkumus, atpažinti bei valdyti emocijas.
Lauko darželiuose, kurie pripažinti inovatyvia praktika ir neatsiejama ateities švietimo dalimi, gamtinė aplinka išnaudojama maksimaliai. Tai stimuliuoja vaikų sensorinius ir fizinius gebėjimus, pozityviai veikia jų nervų sistemą ir adaptaciją. Vyksta visuminis ir patirtinis vaiko ugdymasis, panaudojant priemones, esančias gamtoje.
Straipsnyje aktualiais tampa šie probleminiai aspektai, t.y. emocinio intelekto ugdymo galimybės (ugdymo priemonės, metodai, aplinkos pritaikymas) Lauko darželiuose, pedagogų, dirbančių Lauko darželiuose, vaidmuo (per asmeninį pavyzdį) ugdant vaiko emocinį intelektą. Tyrime, taikant pusiau struktūruotą interviu, dalyvavo pedagogai, dirbantys Lauko darželiuose.
Tyrimo rezultatai patvirtino, kad vaikų emocinio intelekto ugdymui Lauko daželiuose didžiausią įtaką turi naudojamos funkcionalios erdvės, gamtinės priemonės, natūrali miško aplinka, vaidmeniniai žaidimai, knygų terapija ir specialios programos, orientuotos į emocinio intelekto ugdymą.

Atskiri straipsniai yra skelbiami „Open Access“ pagal „Creative Commons“ licenciją CC-BY 4.0, leidžiančią neribotai naudoti, platinti ir atgaminti betkokioje laikmenoje, su sąlyga, kad nurodytas originalus autorius ir šaltinis.
Literatūra:
tags: #songailiene #ir #braziene #2011 #ikimokyklinio #amziaus