Aktyvus klausymas: raktas į sėkmingą bendravimą su vaiku
Geras bendravimas yra itin svarbus vaikų auklėjime. Auklėti vaikus gali būti daug maloniau, kai sukuriate teigiamus tėvų ir vaikų santykius. Nesvarbu, ar auklėjate pradedantį vaikščioti kūdikį, ar paauglį, geras bendravimas yra raktas, padėsiantis auginti vaiko savigarbą bei stiprinti abipusę pagarbą. Deja, šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje tėvams dažnai pritrūksta gebėjimų ar laiko išklausyti savo atžalas.
Kodėl svarbu išklausyti iki galo?
Viena pagrindinių klaidų, kurias bendraudami su vaikais daro suaugusieji, yra negebėjimas vaiko pasakojimo išklausyti iki galo. Tokiu atveju vaikai, dar net nebaigę savo pasakojimo, iš tėvų lūpų išgirsta neteisingus apibendrinimus ar išvadas, pavyzdžiui: „Tau visada taip nutinka“, „Nesiteisink, aš tave pažįstu“. Girdint tokias frazes vaikas gauna žinutę, kad tėvai jo nesupranta, ir pasijaučia vienišas su savo stipriais išgyvenimais.
Kai vaikas yra liūdnas, piktas, bijo ar susiduria su problema, labai svarbu parodyti, kad tėvai jį girdi ir juo domisi. Būtent tam padeda aktyvaus klausymosi technikos. Norint tinkamai išklausyti vaiką, svarbiausia į pokalbį sutelkti visą dėmesį ir nutraukti visas kitas veiklas. Kai jūsų vaikas nori pasikalbėti, išjunkite televizorių ir padėkite telefoną į šoną.
Aktyvaus klausymosi principai
Kalbantis su vaiku patariama žiūrėti vienas į kitą, akis išlaikyti viename lygyje. Nežiūrėkite į vaiką iš viršaus - fiziškai nusileiskite iki jo lygio ir tik tada kalbėkite. Aktyvaus klausymo tikslas - padėti vaikui suprasti jo jausmus ir parodyti, kad jūs priimate jį su šiais išgyvenimais.
- Įvardinkite jausmus: Pokalbio metu pakartokite, kaip supratote vaiko jausmus. Tuomet vaikas patvirtins, ar jį supratote teisingai, o jei ne - turės galimybę patikslinti.
- Išlaikykite pauzes: Jei vaikas blogai nusiteikęs, svarbu išlaikyti pauzę, matomus vaiko jausmus pabandyti perteikti lėtai. Pauzės ypač svarbios kalbantis su vyresniais vaikais - jos kuria erdvę apgalvoti ir suformuluoti mintį.
- Būkite atidūs: Klausydami savo susidomėjimą galite patvirtinti trumpais pritariamaisiais žodeliais: „taip“, „aha“, „hm“ ar „oho“.
Taikydami šias technikas, tėvai tampa jautresni savo vaikui ir lengviau priima neigiamus jo išgyvenimus. Tėvai pasidaro kantresni, rečiau susierzina dėl netinkamo elgesio, nes supranta, kokie tikrieji išgyvenimai slepiasi už tokio elgesio.
Dažnos auklėjimo klaidos
Dažnai tėvų elgesys tampa kliūtimi atviram bendravimui. Kai kurie dažni klaidingi metodai pateikti žemiau:
| Klaidos pobūdis | Poveikis vaikui |
|---|---|
| Perdėtas griežtumas | Baimė, paklusnumas tik tėvų akivaizdoje. |
| Neatsakingi grasinimai | Manipuliacijos išmokimas, nesaugumo jausmas. |
| Elgesys pagal nuotaiką | Emocinis nestabilumas, pasitikėjimo stoka. |
| Pernelyg didelė globa | Savarankiškumo stoka, „išlepinto vaiko“ elgesys. |
Išlepinto vaiko požymiai - verksmingumas, nesitvardymas ir nenoras girdėti „ne“. Tai dažnai kyla, kai tėvai nemoka derinti meilės su nustatytomis ribomis. Svarbu atsiminti, kad išlepinimas nesuteiks vaikui nieko gero, o perauklėjimas reikalauja valios pastangų, tvirtumo ir pasitikėjimo savo sprendimais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
