Netaisyklinga kūdikio galvos forma: priežastys, diagnostika ir korekcija

Vos tik gimusio kūdikio galvytės kaukolė yra minkšta ir judri, ji nuolatos bei greitai auga, nes kaukolė nėra vientisa, ji sudaryta iš plokštelių, kurios sujungtos paslankiomis siūlėmis. Tokia ji išlieka keletą mėnesių. Dėl šios priežasties kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Naujagimį supa ne vienas pavojus, galintis sukelti galvytės deformaciją. Tėveliams pastebėjus galvytės pakitimus būtina kreiptis į specialistus, siekiant nustatyti deformacijos tipą, aptarti galimus gydymo/korekcijos variantus, prevenciją.

Pagrindiniai kūdikio galvytės deformacijų tipai

Plokščios galvos sindromas - šis terminas apibūdina kūdikių sveikatos būklę, kuri gali būti įtakota įvairių priežasčių ir turėti skirtingą įtaką vaiko galvos formavimuisi.

Plagiocefalija

Plagiocefalija yra dažniausiai pasitaikanti kaukolės deformacija. Plagiocefalija (arba galvos suplokštėjimas vienoje pusėje) - tai kūdikio galvytės deformacija, kuriai būdinga galvos deformacija, kuomet viena galvos dalis yra plokštesnė, pastebima galvos ir (kartais) veido asimetrija. Pažvelgus iš viršaus vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė).

Pastaraisiais metais plagiocefalija buvo labai dažnai diagnozuota. Daugelis tai sieja su migdymo tik ant nugaros kampanija, nors šios kompanijos tikslas yra visuotinai pripažįstamas naudingu mažinant SIDS (staigaus kūdikio mirties sindromą). Deja, kartu pastebėtas šalutinis poveikis: 40% padidėjęs pozicinės plagiocefalijos atvejų skaičius. Plagiocefalijos atvejų padaugėjo po to, kai 1990-aisiais buvo paskelbta rekomendacija kūdikius migdyti tik ant nugaros, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS, angl. SIDS).

Kūdikio galvytės deformacija vizualiai sukurianti platesnės, apvalesnės ir trumpesnės galvos formos santykį.

Brachicefalija

Brachicefalija - tai kūdikio galvytės deformacija, kuriai būdingas platus, plokščias, maždaug vienodai simetriškas pakaušis ir praplatėjimas šonuose. Brachiocefalijos atveju kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Pakaušis tolygiai suplokštėjęs, platus. Brachicefalijos deformacija dažniausiai pasireiškia pirmųjų trijų mėnesių kūdikio gyvenimo metu po gimimo, jos kilmė klinikinėje praktikoje traktuojama kaip pozicinė brachicefalija. Ji gali išsivystyti, jei jūsų kūdikis daug laiko praleidžia gulėdamas ant nugaros. Tėvai ir globėjai turėtų visada guldyti kūdikius miegoti ant nugaros, kad būtų išvengta staigaus kūdikių mirties sindromo. Spaudimas gulėjimo metu kūdikio kaukolės gale sukelia šią būklę. Tai nutinka, nes kūdikių kaukolės yra minkštos ir formuojamos. Tai leidžia kūdikio smegenims augti.

Skafocefalija

Skafocefalija yra galvos suplokštėjimas iš šonų. Tokiai kūdikio galvytės deformacijai būdingas suplokštėjimas iš abiejų šonų, todėl galvytė atrodo siauresnė ir ilgesnė. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę.

Įgimta plagiocefalija (kaukolės asimetrija)

Įgimta plagiocefalija, dar vadinama kaukolės asimetrija, yra būklė, kurios metu kūdikio galva yra netaisyklingos formos arba viena galvos pusė yra plokštesnė nei kita. Tai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant spaudimą kūdikio galvai gimdoje arba tam tikrus gyvenimo būdo veiksnius po gimimo, pvz., per daug laiko praleidimą gulint ant vienos pusės. Įgimta plagiocefalija dažniausiai susijusi su ankstyvu kaukolės sąnarių (sutvarų), kurie turėtų leisti kaukolei teisingai augti, suaugimu. Tai gali sukelti ribotą galvos augimą tam tikrose srityse, dėl ko ir atsiranda asimetrija. Įgimtos plagiocefalijos, arba kaukolės asimetrijos, rizikos veiksniai gali būti susiję su įvairiais nėštumo, gimdymo ir ankstyvojo kūdikio gyvenimo etapais. Nors šie simptomai dažniausiai yra estetinio pobūdžio ir retai daro įtaką vaiko vystymuisi, svarbu kreiptis į gydytoją diagnozei patvirtinti ir reikiamam gydymui ar intervencijai pradėti.

Dažniausiai įgimta plagiocefalija laikoma estetine problema, kuri neturi didelio poveikio vaiko smegenų vystymuisi ar funkcijai. Diagnozę dažniausiai nustato pediatras ar vaikų neurologas, atlikdamas fizinį patikrinimą ir vertindamas galvos formą. Kadangi įgimta plagiocefalija yra susijusi su kaukolės vystymusi ankstyvoje vaikystėje, ji paprastai nepasikartoja, jei būklė sėkmingai ištaisyta. Reikia pabrėžti, kad dauguma įgimtos plagiocefalijos atvejų sėkmingai gydomi be ilgalaikių pasekmių, ypač jei būklė nustatoma ir gydoma ankstyvoje kūdikystėje.

Priežastys, sukeliančios kūdikių galvos deformacijas

Kūdikio galvytės deformacija yra kompleksinė problema, kurią gali lemti daugybė veiksnių. Daugumoje atvejų, nugulėta galvytė yra keletos veiksnių kombinacija. Sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys.

Kontroliuojamos priežastys (pozicinės deformacijos)

Plagiocefalija ir kitos kūdikių galvytės deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių ir kt. kūdikių „įrangos“ naudojimo. Šie veiksniai yra kontroliuojami.

• Ilgas gulėjimas vienoje padėtyje: Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos.
• Netinkamas tėvų elgesys: Tai ypač pasitaiko tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.
• Perteklinis pagalbinių priemonių naudojimas: Įvairių gultukų, automobilinių kėdučių, netinkamų vežimėlių, maitinimo kėdučių, nešioklių, šokliukų, vaikštynių ir stumdukų naudojimas siejamas su vadinamuoju kūdikių konteinerio sindromu.

Nekontroliuojamos priežastys (įgimtos ir kitos)

Deja, tam tikrą deformacijų dalį tėveliai negali kontroliuoti. Šių veiksnių negalime kontroliuoti, tačiau žinodami apie juos tėvai gali atkreipti dėmesį į kūdikio galvytės formą ir imtis savalaikių priemonių jai koreguoti.

• Gimdymo eiga: Kūdikio galvytės deformaciją gali lemti gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Gimimo metu atsiradusios deformacijos atsistato greitai. Antroji priežastis yra tam tikros fiziologinės gimdyvės problemos ar sutrikimai prieš gimdymą ar gimdymo metu. Siauras gimdyvės dubuo. Ilgas, komplikuotas gimdymas.
• Nėštumo eiga: Pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba kūdikio padėtis gimdoje buvo patologinė, kūdikio galvytė gali deformuotis dėl vietos stokos, per didelio jai tenkančio spaudimo. Kartais gimdoje gali būti per mažai vietos arba sumažėjęs vandens kiekis, kad būtų galima apsaugoti vaisiaus galvą. Tai gali sukelti pozicinę brachicefaliją prieš gimdymą. Daugiavaisis nėštumas - dvynukai, trynukai. Kai nėštumo metu gimdoje yra daugiau nei vienas vaisius, gali padidėti spaudimas ir ribojimas judėjimo erdvėje, ypač vėlesnėse nėštumo stadijose. Gestacinis diabetas gali sukelti kūdikio augimą virš normos, vadinamą makrosomija (sveria daugiau nei 4 kg gimdymo metu).
• Kūdikio savybės: Įgimta kreivakaklystė. Neišnešiotas naujagimis - priešlaikiniams kūdikiams yra didesnė plagiocefalijos rizika, nes kaukolės kaulai sustiprėja ir sutvirtėja per paskutines 10 nėštumo vystimosi savaičių. Tai atsitinka todėl, kad kūdikio kaukolė gimstant anksčiau yra minkštesnė.
• Kraniosinostozė: Tai labai rimta liga, kuri pasireiškia dėl per ankstyvo vienos ar kelių kaukolės siūlų sukaulėjimo. Kaukolė negali normaliai augti ir deformuojasi. Kraniosinostozė - tai kaukolės plokšteles jungiančios siūlės/siūlių sukaulėjimo patologinis procesas, galintis limituoti kaukolės vidinės ertmės formavimąsi ir taip įtakoti smegenų formavimosi fiziologinius procesus. Kaukolės sinostozės gali nulemti ne tik galvos ir veido deformaciją. Šios ligos padariniai taip pat yra: padidėjęs intrakranijinis slėgis, padidėjęs akispūdis ir spaudimas į regos nervą. Kraniosinostozę galima diagnozuoti naudojant kaukolės rentgeną arba kompiuterinę tomografiją.

Biomechaninės ir neurologinės priežastys

Kai kurios galvytės deformacijos gali būti susijusios su sudėtingesniais biomechaniniais ir neurologiniais sutrikimais, paveikiančiais kaklo ir kaukolės struktūras.

• Kreivakaklystė (tortikolis): Viena pagrindinių šios deformacijos priežasčių - kreivakaklystė (tortikolis). Dėl šios raumeninės problemos kūdikio vienos pusės kaklo raumenukai silpnesni, todėl jiems pasidaro sunku pasukti, pakelti galvytę į kitą pusę. Kita plagiocefalijos priežastis yra tortikolis (kaklo raumenų disbalansas), kuris diagnozuojamas 85% kūdikių su plagiocefalija. Kūdikiai, turintys tortikolį, turi silpnesnius vienos pusės kaklo raumenis, todėl jiems sunku perkelti galvytę į kitą pusę. Dėl to jie labiau linkę miegoti tik vienoje padėtyje: jų galva pasukta į vieną pusę. Galvytės asimetrija sukelta Tortikolio - spazminė kreivakaklystė sukelta galvos sukamojo raumens pažeidimo ar aplinkinių kaulinių struktūrų prie kurių tvirtinasi raumuo pažeidimo (raktikaulio lūžio, pakauškaulio krumplių aukščio asimetrijos) ar biomechaninio sutrikimo. Dėl to kaklo raumenys yra labai įsitempę, todėl galva pakreipiama ir/arba pasisuka priešinga kryptimi nei yra susiformavusi kaklinės stuburo dalies raumenų įtampa. Tokiu atveju kreivakaklystė koreliuoja su galvos formos deformacija, nes kūdikis gulėdamas beveik visada išlaiko galvą toje pačioje padėtyje.
• Pakauškaulio plokštelės tarp kaulinių struktūrų torsija (1. Tipas): Neurologinio tipo, esant kaukolės pakauškaulio plokštelės tarpkaulinių struktūrų (pakauškaulio krumplių) padėties pokyčiams, galintiems sukelti vienuolikto kranialinio nervo dirginimą ties jungo anga taip formuojant tos pusės raumens hipertonusą. Naujagimio kaukolė pakaušio srityje skiriasi nuo suaugusio žmogaus kaukolės tuo, kad kūdikių kaukolės pakaušio plokštelė nėra vientisas kaulas. Vėliau kelių metų eigoje vyksta kaulėjimo procesas tarp išvardintų struktūrų, kurios sukaulėja į vientisą kaulinį darinį tam tikro amžiaus ribose. Pakauškaulio krumplio paviršius turi sąnarinę jungtį su pirmuoju (Atlanto) kaklo slanksteliu, jų padėčių pokyčiai gali lemti pirmojo (Atlanto) ir antrojo (Ašinio) kaklo slankstelių adaptacinius padėties pakitimus. Šios deformacijos koregavimosi laiko langas yra pakankamai siauras, iki 6 mėnesių.
• Pleištakaulio-pakauškaulio jungties torsija (2. Tipas): Tai vienas brutaliausių ir reikšmingiausių kūdikių kaukolės defomacijų tipų pasireiškiančių klinikinėje praktikoje. Šio tipo sutrikimo vizualinis aspektas apima visas galimas asimetrijas: veido, akių, kaktos, ausų, viršugalvio, pakaušio. Tokia deformacija yra įtakota dviejų esminių struktūrinių kaukolės plokštelių sukimosi tarpusavyje. Ši kaukolės deformacija gali paveikti smilkinkaulio plokštelės padėtį, to pasekoje kinta vidinės ausies kanalo nuožulnumo kampas, ateityje galintis turėti įtakos ausies kanalo klausos organų drenažui ir fiziologijai. Tai gali koreliuoti su tokiais sutrikimais ir simptomais kaip otitas, tinitas, vestibiuleriniais sutrikimais galinčiais pasireikšti ūžimu ausyse, svaigimu, galvos skausmais. Pleištakaulio-pakauškaulio plokštelių jungtis suformuoja kaukolės pamatą ir jungtį su kaklinės stuburo dalies viršutiniais slanksteliais. Esant didelio ir vidutinio laipsnio plagiocefalijos deformacijai gali vykti šios jungties biomechanikos sutrikimas, kuris paveiks ne tik kaklinę stuburo dalį ir naujagimis gulėdamas turės polinkį sukti galvą į vieną pusę, bet tai paveiks ir žemiau esančius stuburo segmentus ir kryžkaulį. Dėl šio sutrikimo naujagimis gulėdamas turės polinkį suktis/lenktis visu kūnu į vieną pusę.
• Vienos pusės kaukolės plokštelių jungiančių siūlių kompresija/perlipimas (4. Tipas): Šio tipo sutrikimas gali įvykti gimdymo metu dėl dubens fiziologinių niuansų, apsunkinto gimdymo metu taikomų pagalbinių priemonių (vakumo, žnyplių) arba galvytės nugulėjimo po gimdymo atveju.

Kūdikio kaukolės vystymasis ir korekcijos galimybės

Žmogaus kaukolę sudaro net 29 didesni ir smulkesni kaulai, kurie kūdikiui gimus nėra suaugę ir yra paslankūs. Kaukolė nėra vientisa struktūra, ji sudaryta iš atskirų kaulinių plokštelių, kurios sujungtos paslankiomis siūlėmis. Pirmiausia, kad lengviau praeitų gimdymo takais - gimstant plokštelės gali persidengti, todėl ką tik gimęs kūdikis gali būti „keistesnės“ galvos formos. Paprastai tokia kaukolės deformacija atsistato gana greitai ir neturi įtakos galvos formai, net jei gimdymas buvo tikrai sunkus. Antra, kūdikio smegenys yra bene greičiausiai augantis organas. Tam, kad prisitaikytų prie spartaus augimo, kaukolė turi būti paslanki ir taip pat sparčiai auganti.

„Klinikinėje praktikoje kūdikių kaukolės deformacijos (ne sinostozės tipo) didžioji dalis koreguojamos iki 12-20 mėnesių amžiaus, kol neužsiveria visi šeši kaukolės momenėliai. Nugulėta kūdikio galvytė (plagiocefalija) neretai kaip problema pastebima apie 3-4 mėnesį, kuomet jau būna akivaizdi. Tačiau labai svarbu kuo anksčiau pastebėti galvytės formos pokyčius ir nedelsiant imtis korekcinių veiksmų.“

Kaukolės augimo etapai ir korekcijos efektyvumas

Labai dažnai susiduriama su nuomone, kad neverta jaudintis, nugulėta kūdikio galvytė (plagiocefalija) turėtų išsitiesinti savaime kūdikiui pradėjus sėdėti, ropoti, t.y. kai kūdikis mažiau gulės ir sumažės spaudimas kaukolės kaulams. Tačiau tai bus tik nuo 7 mėnesio. Efektyviausias korekcijos laikas, iki 3-4 mėnesių, bus prarastas, o situacija gali ir pablogėti. Taip pat dažnai rekomenduojama kūdikį guldyti ant pilvo, tačiau vien tik ši priemonė negali pakoreguoti nugulėtos galvytės, nes, pavyzdžiui, 3 mėnesių kūdikis ant nugaros praleidžia apie 18 val., o ant pilvo 40-60 min. Taigi tai puiki prevencinė priemonė sveikam kūdikiui.

Gydymas ir prevencijos priemonės

Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę. Nors įgimtos plagiocefalijos, kuri yra susijusi su kaukolės sutvarų ankstyvu suaugimu, išvengti neįmanoma, tam tikros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti pozicinės plagiocefalijos, pasireiškiančios dėl ilgalaikio slėgio ant kaukolės tam tikroje vietoje, riziką.

Prevencinės priemonės

1. Svarbu keisti padėtis. Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Naujagimis gimsta asimetriškas, jo galva būna pasukta į vieną arba kitą pusę. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros. Reguliariai keiskite kūdikio gulėjimo padėtį miego metu, kad sumažintumėte spaudimą vienai galvos pusei. Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę.
2. Laiko ant pilvo skatinimas. Kai kūdikis yra budrus ir stebimas, skatinkite jį praleisti laiką ant pilvo. Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims. Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti.
3. Teisingas nešiojimas. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.
4. Atsakingas pagalbinių priemonių naudojimas. Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės ar stumdukai. Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kėdutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis. Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą. Maitinimo kėdutėse kojos turi turėti atramą, nekabėti. Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.
5. Klaidingos pagalbinės priemonės. Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai, net kaulų augimo zonos pažeidimai. Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis.

Gydymo metodai

Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys. Remiantis Tarptautinio neurochirurgų kongreso rekomendacijomis, ypač svarbu pastebėti galvytės formos pokyčius ankstyvame amžiuje, kuomet deformacija dar nedidelė, o konservatyvios priemonės - padėčių keitimas, ortopedinės pagalvės, kineziterapija - yra efektyvios.

• Kineziterapija: Pirmiausia atliekamas kineziterapinis įvertinimas (pasyvių ir aktyvių judesių amplitudė, raumenų įtempimas, raumenų jėga ir stambioji motorika). Kineziterapeutas taip pat patikrins ar nėra kitų sutrikimų, kurios gali atsirasti kūdikiams turint kreivakaklystę, pavyzdžiui, plagiocefalija arba brachiocefalija, klubo dispazija ir stuburo problemos. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę. Neatpalaidavus kaklo raumenų gali atsirasti kitos problemos, kai vaikas bus didesnis: stuburo deformacijos, kaklo raumenų sutrumpėjimas, kojos raumenų disbalansas, pėdos deformacija, stambios motorikos sutrikimas.
• Šalmų terapija: Gydymo metodai gali apimti specialių galvos formą koreguojančių šalminių naudojimą. Šis specialus lengvas šalmas dėvimas beveik visą parą, 4-6 mėnesius. Šalmų terapija paprastai siūloma iki 14 mėn.
• Chirurginė intervencija: Retais atvejais, esant sunkiam įgimtos plagiocefalijos atvejui, gali prireikti chirurginės intervencijos.

tags: #netaisyklinga #kudikio #galvos #forma

• Pokyčiai nėštumo metu
• Nepilnamečių savigyna ir dujiniai balionėliai
• Gimtoji Juozo Tumo-Vaižganto vieta
• skaitykite daugiau apie Violetos Mičiulienės asmeninį gyvenimą
• stilingi vaiko ūgio matuokliai