Kraujospūdis - tai cirkuliuojančio kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Didžioji šio slėgio dalis atsiranda dėl to, kad širdis pumpuoja kraują per kraujotakos sistemą. Vartojant bendrine prasme, terminas „kraujospūdis“ reiškia spaudimą žasto arterijoje, kur jis dažniausiai ir matuojamas. Kraujospūdis paprastai išreiškiamas kaip sistolinis slėgis (maksimalus slėgis per vieną širdies dūžį) ir diastolinis slėgis (minimalus slėgis tarp dviejų širdies dūžių) širdies cikle. Jis matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelyje (mmHg) virš aplinkos atmosferos slėgio arba kilopaskaliais (kPa).
Kraujospūdis yra vienas iš gyvybiškai svarbių požymių, kurį sveikatos priežiūros specialistai naudoja vertindami paciento sveikatą. Kraujo spaudimas nėra vien tik skaičius - tai svarbi informacija apie širdies ir kraujagyslių sveikatą bei organizmo būklę. Per didelis arba per mažas kraujo spaudimas gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi, todėl svarbu žinoti, koks yra normalus kraujo spaudimas pagal amžių. Kraujo spaudimo rodikliai dažnai kinta, o taip pat jie gali kisti pagal amžių.

Kūdikių ir mažų vaikų kraujo spaudimo normos skiriasi nuo suaugusiųjų ir paprastai yra žemesnės. Tai natūralu, nes jų kraujagyslės yra elastingesnės, o širdies sistema - aktyviai besivystanti. Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Kūdikiams būdingas žemiausias kraujospūdis iš visų vaikų grupių, ir šiame amžiuje svarbiausia yra ne skaičiai, o bendras vaiko elgesys.
Vaikų arterinis kraujo spaudimas (AKS) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų. Tam yra sudarytos specialios norminės lentelės, kur AKS vertinamas pagal amžių, ūgį ir lytį. Kraujospūdžio procentilių riba derinama su ūgio procentilėmis. Normaliu vaikų kraujospūdžiu laikomas spaudimas, telpantis į 10-90 procentilių ribas pagal amžių, ūgį ir lytį.
Apibendrinant, normalios kraujospūdžio reikšmės vaikams ir paaugliams yra šios:
Derėtų atsiminti, kad 6 metų amžiaus mergaičių ir berniukų AKS maždaug vienodas, 6-15 m. amžiuje kiek didesnis būna mergaičių, o po 16 m. - berniukų.
Daugelis tėvų kraujo spaudimą sieja tik su suaugusiaisiais ir vyresniu amžiumi, tačiau vaikams jis taip pat yra svarbus rodiklis. Nors spaudimo sutrikimai vaikystėje pasitaiko rečiau, vis daugiau gydytojų rekomenduoja reguliariai stebėti vaikų kraujospūdžio pokyčius - ypač tuomet, kai pastebimi simptomai, susiję su galvos skausmu, silpnumu, nuovargiu ar širdies plakimo pakitimais. Normalus kraujospūdis vaikystėje padeda įvertinti, ar širdies ir kraujagyslių sistema vystosi tinkamai.

Daugelį metų buvo manoma, kad hipertenzija būdinga tik suaugusiesiems. Tačiau šiandien žinoma, kad net ir vaikai gali turėti padidėjusį spaudimą. Didesnis nei 90 procentilės kraujospūdis vaikui laikomas padidėjusiu, o mažesnis nei 10 - sumažėjusiu. Tačiau tai dar ne hipertenzija. Tokią ligą diagnozuoti ar atmesti gali tik gydytojas po išsamių tyrimų.
Vaikų AKS negalima vertinti pagal „šiek tiek mažesnius nei suaugusiųjų“ kriterijus. Pvz., mažam vaikui ar kūdikiui 10 mmHg pokytis gali reikšti labai rimtą ligą. 3 m. vaikui sistolinio spaudimo padidėjimas 10 mmHg nuo 90 procentilės ribos (kas laikoma normaliu spaudimu) gali prilygti sunkiai arterinei hipertenzijai.
Vaikų arterinė hipertenzija taip pat skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminės AH priežastys nėra aiškios ir ją nulemia genetiniai veiksniai bei gausybė išorinių veiksnių. Antrinė AH yra sukelta tam tikrų organų ar sistemų ligų (inkstų ir kraujagyslių, širdies, endokrininių ligų ir kt.). Jeigu anksčiau buvo manyta, kad vaikai serga tik antrine arterine hipertenzija, o pirminė vaikystėje - beveik egzotiška, tai pastarųjų metų tyrimai vis daugiau reikšmės teikia pirminei vaikų ir paauglių AH. Mažesniems vaikams būdingesnė antrinė, o paaugliams - pirminė AH.
Dažniausios antrinės AH priežastys - lėtinės inkstų ligos ir renovaskulinės anomalijos, aortos koarktacija, endokrininės priežastys, vaistai, didinantys AKS.
Tikslios vaikų anomalinio kraujospūdžio statistikos nėra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tačiau daugelis autorių pažymi šios patologijos dažnėjimo tendencijas. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, JAV beveik 14 proc. visų 5-17 m. amžiaus vaikų kraujospūdis padidėjęs, Graikijoje šis skaičius apie 12-15 proc. tarp 7-15 m. vaikų amžiaus, o Kanadoje - 7,4 proc. 4-17 m. amžiaus vaikų. Tai rodo, kad maždaug kas dešimtam vaikui nustatomas padidėjęs kraujospūdis. Lietuvoje 2009 metais atlikto tyrimo duomenimis, AH serga 5,5 proc., o sunkia AH - 1,7 proc. vaikų ir paauglių.
Arterinė hipertenzija skirtingai pasireiškia skirtingo amžiaus vaikams: naujagimiams ir kūdikiams dažniausiai nustatomas sulėtėjęs psichomotorinis vystymasis, traukuliai, dirglumas, širdies nepakankamumui būdingi požymiai. Vyresnių vaikų nusiskundimai labai panašūs į suaugusiųjų: galvos skausmai, nuovargis, mirgėjimas akyse, kraujavimai iš nosies, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.
Vaikams, kaip ir suaugusiems, būdingas ir vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas, vadinamoji „baltojo chalato“ hipertenzija. Tai būklė, kai AKS gydytojo kabinete išmatuojamas ≥95 procentiliai, tačiau matuojant kitomis aplinkybėmis (pvz., namuose) AKS yra normalus.
Kraujo spaudimas yra per žemas (hipotenzija), kai sistolinis spaudimas mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis - žemesnis nei 60 mmHg. Per mažas spaudimas gali signalizuoti apie dehidrataciją, infekciją ar endokrininius pokyčius. Labai žemas spaudimas gali atsirasti dėl infekcijų, skysčių trūkumo, netoleruojamų vaistų ar staigių hormoninių pokyčių. Dėl to vaikas gali jausti galvos svaigimą, nuovargį, silpnumą ar net sąmonės praradimą.

Didesnė rizika sirgti arterine hipertenzija yra prieš laiką gimusiems arba labai mažo svorio vaikams, arba tiems, kuriems buvo perinatalinių komplikacijų. Taip pat didesnės rizikos grupei priskiriami vaikai, kuriems nustatomas augimo ir vystymosi sulėtėjimas, patyrusiems galvos ir pilvo traumų, taip pat tiems, kurių šeimoje yra sergančiųjų AH ar inkstų ligomis. Spaudimo anomalijos vaikams gali vystytis ir dėl arterinį kraujospūdį didinančių vaistų vartojimo, sergant pielonefritu, miego apnėja, valgantiems daug ir sūraus maisto, nutukusiems.
Rizikos veiksniai skirstomi į neišvengiamus ir išvengiamus. Neišvengiami rizikos veiksniai apima neišnešiotumą, įgimtąją hipotrofiją, psichomotorinio vystymosi sulėtėjimą, pilvo ar galvos traumą anamnezėje, paveldimąsias „kraujospūdžio“ ligas šeimoje bei šeiminę įgimtųjų inkstų ligų anamnezę.
Išvengiami rizikos veiksniai apima mitybos įpročius, antsvorį ar nutukimą, miego sutrikimus, stresą ir žalingus įpročius (rūkymą, alkoholio vartojimą). Vienas svarbiausių rizikos veiksnių išsivystyti antrinei AH yra nutukimas. Nutukę vaikai turi 2 kartus, o esant sunkiam nutukimui - 4 kartus didesnę riziką išsivystyti AH, palyginti su normalaus svorio vaikais. Taip pat, jei vaikas naktį miega mažiau nei 7 valandas, tikimybė, kad išsivystys padidėjęs AKS, svyruoja tarp 3,6 proc. ir 14 proc. Stebimas stiprus ryšys tarp AH ir lėtinių inkstų ligų - net apie 50 proc. vaikų, sergančių lėtinėmis inkstų ligomis, išsivysto hipertenzija.
Jei šeimos gydytojas nenustato kraujo spaudimo nukrypimo, o tėvams atrodo, kad vaiko kraujospūdis linkęs per stipriai didėti ar mažėti, derėtų atsiminti, kad kraujo spaudimą galima pradėti reguliuoti nemedikamentinėmis priemonėmis.
Svarbiausi nemedikamentinio gydymo aspektai:
Šių priemonių galima imtis tik įsitikinus, kad kraujospūdžio anomalija nėra rimtos ligos požymis.
Gydymas pradedamas nuo monoterapijos, vaistas skiriamas mažiausiomis rekomenduojamomis dozėmis. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI), adreno blokatoriai, ilgo veikimo kalcio kanalų blokatoriai ir tiazidiniai diuretikai yra pagrindiniai vaistai, skiriami vaikų AH gydyti. Pirmenybė teikiama medikamentams, kurie yra vartojami 1 kartą per dieną.
Norint tiksliai interpretuoti vaiko spaudimo rodiklius, būtina užtikrinti teisingą matavimo procesą. Vaikams, ypač kūdikiams, labai sunku pamatuoti AKS. Taip yra dėl to, kad trūksta tinkamos aparatūros - norint, kad įvairaus amžiaus vaikams kraujospūdis būtų pamatuotas tinkamai, reikia turėti aparatą bent su penkiomis įvairaus dydžio manžetėmis, nes manžetė turi apimti 2/3 žasto.
Pamatuoti kraujospūdį kūdikiui ar mažam vaikui yra sunku fiziškai, nes mažas vaikas judrus, be to, į rankos užspaudimą jis reaguoja kaip į agresiją, ima verkti, priešintis. Dėl to jį tiesiog sunku išlaikyti, o ir girdimumas būna silpnesnis.

Tiksliai vaiko AKS galima išmatuoti naudojant 2/3 žasto ilgio apimančią manžetę, kai vaiko kūno ir aplinkos temperatūra yra normali ir nekintama, o vaikas nurimęs. Prieš matuojant kraujo spaudimą, svarbu nusiraminti ir atsipalaiduoti. Norint gauti tikslius duomenis, svarbu nusivilkti storus rūbus, pasilikti tik su lengva palaidine, kuri neveržia, ranką laikyti širdies lygyje, nejudėti ir nekalbėti. Jei matavimas rodo padidėjusį spaudimą, siūlyčiau ramiai pasėdėti, pakvėpuoti ir po 10-15 min. pasimatuoti dar kartą - nusiraminus jis gali būti mažesnis.
Vaikams AKS gali būti matuojamas tiek naudojant automatinį kraujo spaudimo matuoklį, tiek sfignomanometrą ir stetoskopą. Iš pradžių matuojama automatiniu kraujo spaudimo matavimo aparatu. Jei pamatavus AKS yra ≥90 procentilių, tuomet spaudimas matuojamas 2-3 min. intervalu dar 2 kartus sfignomanometru ir stetoskopu ir apskaičiuojamas 2 paskutinių matavimų vidurkis. Diagnozuoti per didelio ar per mažo kraujo spaudimo ligą galima tik įvertinus 3 matavimus, atliktus iš eilės su 12 val. pertrauka, arba atlikus ilgalaikę vaiko kraujospūdžio stebėseną specialiu aparatu.
Nėra vieningo sutarimo, kada šeimos gydytojui reikėtų pirmą kartą pamatuoti AKS vaikui, tačiau patariama pradėti nuo 3 metų. Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos tikslais kiekvienam rizikos grupei nepriklausančiam vaikui bent 1 kartą iki 3 metų amžiaus turi būti pamatuotas arterinis kraujospūdis.
Vaikams, kurie priskiriami rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei (neišnešiotumas, hipotrofija ir psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas, pilvo ar galvos trauma anamnezėje, paveldimosios „kraujospūdžio“ ligos šeimoje, žalinga gyvensena ir kt.), AKS turėtų būti matuojamas kiekvieno apsilankymo pas pirmosios grandies gydytoją metu, neatsižvelgiant į amžių, t.y. ir mažesniems nei 3 m. Jei vaikas neturi rizikos veiksnių, AKS reikėtų matuoti kas metus.
Reguliarus kraujo spaudimo matavimas yra būtinas, nes tai gali padėti stebėti sveikatos būklę ir užkirsti kelią galimoms ligoms. Stebėti kraujo spaudimą reikia ne tik gydytojo kabinete, bet ir namuose, ypač tiems, kurie turi riziką susirgti hipertenzija. Jei rutininio patikrinimo metu AKS matavimų rezultatų vidurkis yra 90-95 procentilių, yra nustatomas padidėjęs AKS, pacientui rekomenduojamas nemedikamentinis gydymas, o AKS matavimas kartojamas kas 6 mėnesius.
Jei po 6 mėnesių prehipertenzija išlieka, AKS matuojamas ant dešinės, ant kairės rankos ir vienos kojos, tęsiamas nemedikamentinis gydymas. Jei po dar 6 mėnesių spaudimas išlieka padidėjęs, rekomenduojamas 24 val. ambulatorinis AKS matavimas. Rutininio patikrinimo metu nustačius 1 stadijos AH, rekomenduojamas nemedikamentinis gydymas ir AKS pakartotinai matuojamas po 1-2 savaičių. Išliekant 1 stadijos AH, spaudimas matuojamas ant abiejų rankų ir vienos kojos, tęsiamas nemedikamentinis gydymas, o matavimas kartojamas kas 3 mėnesius. 24 val. ambulatorinis AKS matavimas ir detalesnis ištyrimas rekomenduojamas, jei 1 stadijos AH išlieka po 3 vizitų pas šeimos gydytoją.
Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

Renkantis matuoklį vaikui, reikėtų atsižvelgti į kelis svarbius veiksnius:
Bet kokie neįprasti simptomai, susiję su kraujotaka, turėtų būti įvertinti specialistų. Jei kažkas kelia abejonių, gydytojo konsultacija padės suprasti, ar spaudimo pokyčiai yra laikini, ar reikalaujantys dėmesio. Aukštas kraujo spaudimas gali nesukelti jokių negalavimų, todėl labai svarbu reguliariai matuoti spaudimą, kad jam padidėjus tai būtų užfiksuota laiku. Visgi, jeigu dažnai skauda galvą (ypač pakaušyje), jaučiamas tvinkčiojimas, vargina pykinimas, svaigulys, regėjimo pokyčiai, dusulys ar nuovargis, pirmas dalykas, kurį reikėtų padaryti - pasimatuoti spaudimą ir kreiptis į gydytoją.
Žemo spaudimo simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas, taip pat reikalauja gydytojo apžiūros. Jeigu ryte, ramybės būsenoje širdies susitraukimų rodmuo padidėjo iki 100-120, tai jau yra ritmo sutrikimas, dėl kurio reikėtų pasikonsultuoti su sveikatos specialistais. Jei vaikas nustatyta AH, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir surašyti į tam skirtą lentelę. Pagal tai gydytojas gali tiksliau parinkti vaistų dozes, tinkamiausius medikamentus.