Aitriaus Kvapo Augalai: Nuo Vaistažolių Iki Darželio Puošmenų
Gamta mums dovanoja daugybę augalų, kurie ne tik džiugina akį, bet ir skleidžia nuostabius aromatus, turinčius gydomųjų savybių ar atbaidančius kenkėjus. L. Razmuvienė, biologė, pabrėžia, jog vaistažolių gydomąja galia visų pirma turi patikėti pats žmogus.
Anot jos, Botanikos sodo kolekcijos paskirtis yra pažintinė ir edukacinė, todėl jai labai norisi paskatinti žmones domėtis ne svetimų kraštų vaistiniais augalais bei prieskoniais, bet priminti, kuo gydėsi mūsų protėviai, ir atgaivinti senovės liaudies žolių rinkimo tradicijas. Lietuviškose pievose ir darželiuose galime rasti daugybę kvapių augalų, kurie yra vertinami dėl savo unikalių savybių.
Kvapnūs Prieskoniai Virtuvėje ir Arbatos Ritualuose
Kvapnieji augalai nuo seno naudojami kulinarijoje ir arbatoms gaminti, suteikiant patiekalams ir gėrimams išskirtinį skonį bei aromatą. Daugelis jų pasižymi ir gydomosiomis savybėmis.
Čiobreliai - Saulės ir Smėlio Vaikai
Čiobrelis, liaudiškai vadinamas šambruku, čepronėliu ar šilažole, yra lūpažiedžių šeimos augalas, vešintis laukuose, saulėtose pievose ir šlaituose, pamiškėse, tarp akmenų ir prie skruzdėlynų. Čiobreliai mėgsta šviesą ir šilumą, o dėl žemo ūgio ir glaudaus sąlyčio su dirva jie gauna šilumos iš jos. Iš pažeme besidriekiančių sumedėjusių stiebų išauga statūs iki 30 cm aukščio ūgliai. Stiebai apaugę mažais ovaliais lapeliais, kurie pereina į dar smulkesnius kvapnius šviesius ir tamsiai violetinius žiedus. Čiobreliai žydi nuo birželio iki rugpjūčio, žiedai gaiviai kvepia. Renkamos visos žydinčio augalo dalys. Čiobrelis - saulės ir smėlio vaikas, sugeriantis visą jų dovanojamą energiją, todėl yra nepakartojama arbatžolė ir vaistas nuo peršalimo.
Gaivinančios Mėtų ir Melisų Arbatos
Labiausiai mėgstamos mūsų krašte nuo seno yra mėtų ir melisų arbatos. Mėta ir melisa ramina ir atpalaiduoja. Tačiau tam reikia nusiteikti: jeigu arbatą gersi irzlus ar susinervinęs - efekto nebus. Reikėtų susikurti ir savo ritualą: susirasti mėgstamą vietą, užidegti žvakę, pasiklausyti muzikos, ir stabtelti savo gyvenimo tempe. Ne veltui per arbatos gėrimo ceremoniją aukščiausio lygio ramybės ir atsipalaidavimo pasiekia Rytų kraštų žmonės. Biologė L. Razmuvienė, aprodydama 17 rūšių mėtų kolekciją, kurioje - pipirmėtė, meksikietiškoji, kalninė, itališkoji, garbanotoji ir kt., įspėja, kad pačiam maišyti žoleles tikrai nereikėtų, nes augalai turi stiprių savybių, kurių sąveika gali sukelti nepageidaujamą poveikį sveikatai.
Meškinis Česnakas - Pavasario Gerybė
Česnãkas (Allium) yra česnakinių (Alliaceae) šeimos daugiamečių augalų gentis, paplitusi visame pasaulyje ir apimanti apie 400 rūšių. Lietuvoje savaime auga 6 rūšys, tarp jų - meškinis česnakas (Allium ursinum), dar vadinamas platėniu, žalčio česnaku ar miškiniu česnaku. Šis augalas mėgsta pavėsį, veši drėgnose lankose, pavėsingose upokšnių pakrantėse ir pomiškiuose. Pirmoji pavasarinė meškinių česnakų žaluma it šviesiai žalias kilimas nukloja žemę. Lapai panašūs į nuodingųjų pakalnučių arba nuodingųjų rudeninių vėlyvių. Tačiau dėl rafinuoto česnakui būdingo kvapo meškinio česnako su minėtais augalais supainioti neįmanoma. Tik balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje iš česnaką primenančio šakniagumbio išauga gražus aukštas stiebas su baltu skėčiu, panašiu į apskritą teptuką. Meškiniame česnake slypi didžiulės galios. Pasakojama, esą meškos po žiemos įmygio ėda meškinius česnakus ir taip išsivalo savo kraują bei skrandį.
Lietuviški Prieskonių Pakaitalai
Prieskonių auginimas daržuose, o ypač balkonuose, anot L. Razmuvienės, - tai mados, bet ir naudos reikalas. Nors populiarūs Rytų kraštų prieskoniai, tokie kaip rozmarinas ir bazilikas, turi savo vietą, Lietuvoje turime puikių vietinių pakaitalų. Biologė rekomenduoja rinktis čiobrelį, raudonėlį, šalaviją, dašį, juozažolę, krapus ir laiškinį česnaką.
Vaistiniai Augalai su Išskirtiniais Aromatais
Daugelis laukinių augalų pasižymi ne tik stipriu, maloniu ar specifiniu kvapu, bet ir didžiule gydomąja galia, kurią mūsų protėviai sėkmingai naudojo šimtmečiais.
Balinis Ajeras - Aromatas Nervams ir Virškinimui
Balinis ajeras, liaudyje žinomas kaip airas, kalavijas, vokiškasis imbieras ar skrandžiašaknė, yra nendrinis vandens augalas, vešintis tvenkinių, ežerų, balų pakraščiuose ir stovinčio vandens telkinių krantuose, pelkėtose, nesausėjančiose vietose. Augalo šaknys yra vandenyje, jos baltos, šviežios būna nykščio storio, dažnai ištįsta aukštyn iki 1 m. Šaknys malonaus kvapo, kuris tonizuoja nervus. Balinis ajeras turi kvapiųjų ir karčiųjų medžiagų, jis dar vadinamas vokišku imbieru, nes seniau kaip imbieras buvo valgomas su cukrumi. Ajero šaknų milteliai naudojami ir kaip priedas vonoms. Naudojamos tik šaknys. Jos kasamos ankstyvą pavasarį arba rudenį, nuplaunamos, nuvalomos, pašalinamos šalutinės šaknys, susmulkinamos ir džiovinamos.
Arnika - Neprilygstamo Aromato Kalnų Gėlė
Arnikų žiedai sodriai geltoni, išorinis taurėlapių apdangalas apaugęs švelniais šilkiniais plaukeliais, o jų aromatas yra neprilygstamas. Oranžiškai geltonų liežuviškų, švelniais šilkiniais plaukeliais apaugusių kvapių žiedų dar galima aptikti neužterštose kalnų vietovėse, miškų ir kalnų bei drėgnose pievose, taip pat durpingose pelkėse. Žieduose yra karčiosios medžiagos arnicino, eterinio aliejaus, taip pat dervų ir rauginių medžiagų.
Vingiorykštės - Saldus Migdolų Kvapas
Vingiorykštės, liaudyje vadinamos bitžole ar pievų karaliene, veši drėgnose, pelkėtose pievose ir pamiškėse, upelių pakrantėse, drėgnose daubose, meldais apaugusiose pelkėse, tačiau mėgsta įsikurti ir avietynuose, jei šie auga drėgnose vietose. Augalas gali siekti 200 cm aukštį, žydi nuo liepos iki rugpjūčio, dažnai ir iki rugsėjo. Žiedai yra gelsvai balti, kvapas saldokas, kone užburiantis, kartais primena migdolų aromatą, kuris juntamas iš tolo. Žiedų ir šaknų gydomoji galia lygiavertė, arbata dažniausiai ruošiama iš maloniai kvepiančių žiedų.
Raktažolė - Stiprus Kvapas su Gydomąja Galia
Šveicarų šventikas Kunzle labai mylėjo savo raktelius ir manė, kad „visi jie gydo, nesvarbu, augtų pievose, miškuose ar kalnuose, būtų balkšvi ar geltoni, tačiau tamsiai geltoni stipriai kvepiantieji turi daugiausiai gydomosios galios“. Geltonžiedė raktažolė, kaip ir ankstyvasis šalpusnis bei našlaitė, yra pirmoji pavasario pranašė, teikianti mums, žmonėms, džiaugsmą, nes skelbia gamtos atbudimą, žada saulę ir gražias dienas.
Paprastosios Rykštenės - Švelnus Aromatas Kraštovaizdyje
Paprastosios rykštenės tankiai aukso geltonumo žiedais aplipusios žiedvarpės siekia 80 cm. Jų švelnus aromatas skiriasi nuo laukinių kanadinių rykštenių (Solidago canadiensis), kurios gerokai aukštesnės ir nukloja pamiškes, ežerų pakrantes bei neužstatytas vietas.
Vaistinė Balzamėta - Gaivinančios Savybės
Senovinis augalas - vaistinė balzamėta - nėra išvaizdus, tačiau ypač įdomus tuo, jog tai - vienintelis augalas, kurio sudžiūvę lapai buvo aptikti tarp vyskupo Motiejaus Valančiaus knygų. Šis augalas turi gaivinančių savybių, šalinančių silpnumą, alpulį.
Žolininkystė
Aromatingos Gėlės ir Augalai Buitiniame Naudojime
Aromatingi augalai ne tik praturtina mūsų virtuvę ir vaistinėlę, bet ir puošia aplinką, o kai kurie netgi atlieka praktines funkcijas, pavyzdžiui, atbaido kenkėjus.
Gvazdikinis Serentis - Kenkėjų Atbaidytojas
Gvazdikinis serentis (Tagetes patula) - astrinių (Asteraceae) šeimos augalų rūšis, vienmetis, 30-50 cm aukščio, tvirtu, šakotu stiebu. Lapai tamsiai žali, sudėtiniai. Stiebo viršūnėje susidaro graižai, kurių atspalviai kaitaliojasi nuo oranžinės iki tamsiai rudos. Gvazdikinis serentis plačiai auginamas kaip dekoratyvinis augalas. Dėl aitraus kvapo atbaido kenkėjus (amarus, skruzdėles), grybelį, naudojamas parmuferijoje ir turi vaistinių savybių.
Kvapioji Dracena - Namų Dekoro Akcentas su Stipriu Aromatu
Kvapioji dracena yra lelijinių šeimos augalas, savaime augantis Afrikos ir Azijos tropikuose bei subtropikuose. Gentyje yra apie 50 rūšių. Didesnės dracenos labai panašios į palmes, jukas bei kordilinas, tačiau jos nėra giminingos. Tropinėje Afrikoje kvapioji dracena užauga iki 6 m ir aukštesnė. Lapai tamsiai žali, iki 80 cm ilgio, senų augalų susitelkę tik stiebo viršūnėje. Žiedai nedideli, balti ar rausvi, labai kvapūs, žiedynai gausiažiedžiai. Kvapioji dracena šviesos ir šilumos atžvilgiu ne tokia jautri, todėl tinka ir tamsesnėms bei kiek vėsesnėms patalpoms dekoruoti. Ji išauga didelė, net mediniuose kubiluose sodinama. Aldona, pasigrožėjusi savo dracenos žiedu, sako: „Kvapas malonus, bet gana aštrus, teko net kambario duris uždaryti. O žiedynas tikrai nuostabus, kas į svečius užsuka, grožisi.“
Atsargumas su Augalais
Nors daugelis augalų yra naudingi, svarbu prisiminti, kad kai kurie jų gali būti nuodingi arba turėti stiprų poveikį. Pačiam eksperimentuoti su žolelių mišiniais tikrai nereikėtų, nes augalai turi stiprių savybių, kurių sąveika gali sukelti nepageidaujamą poveikį sveikatai.
Baltasis Diktonas - Ugninės Energijos Krūmas
Itin retas ir nuodingas yra rūtinių šeimos augalas - baltasis diktonas arba Mozės krūmas. Jis - pilnas ugninės energijos, kuri degina kūną. Yra manoma, kad dykumose nuo kaitros augalas savaime užsidega.
Juodasis Čemerys ir Vilkdalgiai
Iš juodojo čemerio gaminamas vaistas liaudišku pavadinimu čemeryčios, vartojamas prieš glindas, utėles, blusas. Prie vaistažolių priskiriamas netgi blyškusis mėlynasis ir gelsvasis vilkdalgis.
Žolelių Rinkimo Tradicijos ir Patarimai
Nuo seno egzistuoja tradicijos, susijusios su vaistažolių rinkimu. Biologė pabrėžia, kad visus pievų ir laukų vaistinius lapinius augalus reikia suskubti suskinti ligi Joninių. Kone visi jie sužydi ligi saulės atogrąžos, sukaupia daugiausiai saulės bei žemės energijos ir džiūva jos neišgarindamos. Tačiau per anksti skinti vaistažoles taip pat nėra gerai, nes jie dar nėra pakankamai prisigėrę saulės ir pasisavinę žemės syvų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
