Agnė Zuokienė, gimusi 1971 m. liepos 31 d., yra žinoma Lietuvos visuomenės veikėja, buvusi Seimo narė ir projekto „Nedelsk“ koordinatorė. Jos gyvenimo kelias paženklintas tiek politine ir visuomenine veikla, tiek asmeniniais iššūkiais ir atsidavimu šeimai, ypač vaikams. Šioje straipsnio dalyje gilinamės į Agnės Zuokienės biografiją, jos motinystės patirtis, išbandymus, su kuriais teko susidurti, ir jos pastangas gerinant vaikų gerovę Lietuvoje.
Agnė Zuokienė 1994 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos studijas. Šį kelią ji pasirinko neatsitiktinai, kadangi jau nuo 13 metų aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos radiju, ruošdama ir skaitydama laidas moksleiviams. Nuo 1998 m. ji dirbo ir vadovavo bendrovėms BNA ir BNA ERGO, o nuo 1997 m. vykdė įvairius projektus. Ypač reikšminga jos veikla buvo nuo 2005 m., kai Agnė vadovavo viešajai įstaigai „Azzara“. Ši įstaiga rengė projektus ligoninėms, besilaukiančioms moterims, organizavo pagalbą Afganistano gimdyvėms bei kūdikiams.
Agnė Zuokienė taip pat aktyviai koordinavo projektą „Nedelsk“, kuris startavo 2008 m. ir buvo skirtas moterų sveikatai. Jos visuomeninė veikla atspindėjo gilų rūpestį ir norą prisidėti prie socialinių problemų sprendimo.

Agnė Zuokienė buvo ištekėjusi už politiko Artūro Zuoko. Pora kartu praleido daugiau nei 25 metus (kituose šaltiniuose minimi 27 metai) ir susilaukė trijų vaikų. „Mes su vyru turim tris vaikus ir abiem tai pirma santuoka ir mūsų vaikai yra mūsų“, - yra rašiusi Agnė. Jos santykis su motinyste ir šeima visada buvo itin svarbus. „Žinau, kad nieko nėra svarbiau nei būti mama“, - yra teigusi Agnė, pridurdama, kad džiaugiasi savo vaikais, kurie jau yra suaugę, turintys didelių ambicijų.
Vaikai užėmė centrinę vietą jos gyvenime. Du iš jų jau suaugę ir palikę tėvų namus: vyresnioji dukra dirba finansų srityje, sūnus savo ateitį sieja su jūra, Anglijoje baigęs jūrų akademiją. Jauniausiai poros dukrai yra 15 metų, ji dar mokosi mokykloje.

Agnės Zuokienės šeima ne kartą susidūrė su sunkiais išbandymais, kurie paliko gilų pėdsaką. Vienas iš labiausiai sukrėtusių įvykių buvo sūnaus patirta avarija. Šešiolikmetis vaikinas, važiuodamas motoroleriu, netikėtai buvo partrenktas automobilio. „Maniau, kad jis ilgai gulės lovoje, bet, nepaisant to, kad daug metų dirbau su ligoniais ir medicina, nemaniau, kad taip ilgai gulės. Šešiolikos metų vaikas pragulėjo metus laiko ant patalo“, - dalijosi Agnė Zuokienė. Sūnus patyrė sunkius sužalojimus, praktiškai neteko kojos, turėjo septynis atvirus ir dešimt uždarų lūžių. Agnė dėkoja Dievui už sūnų ir išsaugotą šalmą, kuris, jos teigimu, išgelbėjo gyvybę. „Jei ne jis, tikrai neturėčiau vaiko. Jis praktiškai neteko kojos ir patyrė septynis atvirus lūžius bei dešimt uždarų. Praktiškai turėjome surinkti iš gabaliukų...“, - neslėpdama emocijų pasakojo A. Zuokienė.
Asmeninį jautrumą kitiems Agnė Zuokienė sieja ir su savo patirta liga vaikystėje. Būdama vos devynerių, ji susirgo osteomielitu - liga, kurios metu pūliuoja kaulai. Tuomet Agnė ilgus metus praleido ligoninėse, kur matė ne tik savo, bet ir kitų skausmą, neviltį, kovą už sveikatą ir gyvenimą. Ši patirtis, jos teigimu, pažadino gilų jautrumą kitų žmonių nelaimėms.
Po daugiau nei dviejų dešimtmečių santuokos, kalbos apie Agnės ir Artūro Zuokų skyrybas pasitvirtino 2019 metais. Skyrybų iniciatorė buvo A. Zuokienė. Paskutinis skyrybų bylos posėdis Vilniaus miesto apylinkės teisme įvyko pirmadienio vakarą. „Buvo priimtas sprendimas, kuriuo santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta kartu sudaryta taikos sutartis“, - teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Gintarė Vosyliūtė.
Agnė Andriulytė (buvusi Zuokienė) 15min žiniasklaidai plačiau pakomentavo nutrauktą santuoką ir turto pasidalijimo aspektus. Pasak jos, „Artūras išeina iš santuokos ne su 50, o su 90 proc. šeimos turto, o aš ne su 5 proc., o su 10 proc. oficialaus, iki 2000 m., kai jis tapo meru, turėto turto. Visas užbalansinis turtas taip pat liko jam“. Nepaisant to, Agnė teigė, kad jai svarbiausia yra laisvė ir galimybė dirbti bei kurti. Ji taip pat išreiškė apmaudą dėl, jos teigimu, buvusio vyro elgesio skyrybų metu, įvardindama tai kaip „aferą su fiktyviais akcijų ir fiktyviais turto pardavimais, fiktyviomis užbalansinėmis skolomis, šeimos turto su gyvu žmogumi pardavimu.“ Agnė pareiškė, kad taip elgdamasis jis „apgavo ne tik mane, bet ir mūsų vaikus“.
Po skyrybų Agnė Zuokienė nusprendė pakeisti savo pavardę į Andriulytė ir socialinėje erdvėje, taip žymėdama naują gyvenimo etapą.

2019 m. Agnė Zuokienė socialiniame tinkle išplatino žinutę, kurioje, kalbėdama apie Vilniaus mero rinkimus ir Remigijaus Šimašiaus šeimą, pasidalino prieštaringu komentaru. Ji didžiavosi, kad su tuometiniu vyru gyvena pirmoje santuokoje, turi tris vaikus ir kad „mūsų vaikai yra mūsų“. Žinutėje buvo palyginimas su R. Šimašiaus šeima, nurodant, kad „tiek Remigijui, tiek Agnei tai antroji santuoka - o jų vaikai sumaišyti. Duok Dieve, kad jiems viskas gyvenime susiklostytų“. Šis pareiškimas sukėlė didelį pasipiktinimą ir buvo įvertintas kaip nekorektiškas bei įžeidus.
Dėl šio pareiškimo viešai atsiprašė tiek Agnė, tiek Artūras Zuokai. Agnė Zuokienė patikino, kad suklydo „pasirinkdama netikslius žodžius“, o Artūras Zuokas aiškino tai „moterišku jautrumu ir įkarščio akimirka“. R. Šimašiaus žmona, psichologė-psichoterapeutė Agnė Matulaitė, teigė: „Esame normali, mylinti, 3 vaikus auginanti šeima. Visi vaikai mums yra visiškai vienodi. Tai šioje situacijoje mums yra svarbiausia“.
Psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė paaiškino, kad skyrybos yra tik šeimos ir vaikų reikalas, ir pabrėžė, kad „šaipytis ir eskaluoti tokius faktus - nedera“. Specialistė akcentavo, kad „maišyti vaikai“ yra visiškai neetiškas ir nekorektiškas pasisakymas. Ji taip pat įspėjo, kad apie skyrybas, kaip apie „gražias skyrybas su balionais ir šampanais“, kalbėti yra žalinga, nes tai yra „traumos nepripažinimas“, kenkiantis tiek išsiskyrusiems asmenims, tiek vaikams.
Būdama Seimo nare (2008-2012 metais), Agnė Zuokienė aktyviai siekė stiprinti vaikų apsaugą ir gerovę. Ji nuosekliai pasisakė už šeimos sąvokos negriežtinimą Konstitucijoje, kad kiekvienas jaustųsi pilnateisiu jos nariu. Jos iniciatyva pradinukų tėveliai rugsėjo 1-osios pusdienį gali nedirbti, taip pat buvo pasisakyta už neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimą vaikus auginantiems tėvams. Kartu su Vaikų išlaikymo fondu ieškota sprendimų dėl alimentų nemokančių tėvų.
Ypatingą dėmesį Agnė Zuokienė skyrė nepilnamečių apsaugai nuo seksualinių nusikaltimų. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje mažamečio vaiko tvirkinimas, lytinės aistros tenkinimas su nepilnamečiu ar išnaudojimas pornografijai nelaikomi sunkiais nusikaltimais, todėl teisėsaugos priemonės tokiems atvejams tirti yra ribotos. „Tokiems nusikaltimams atskleisti būtina imtis visų procesinių prievartos priemonių“, - pabrėžė Seimo narė.
Agnė Zuokienė įregistravo pasiūlymą, kad asmenims, baustiems už seksualinio pobūdžio bei kitus prieš vaiką padarytus nusikaltimus, būtų ribojamos galimybės dirbti su vaikais. Matydama sistemines problemos priežastis, ji pasiūlė pakeisti LR Baudžiamojo proceso kodeksą, kad tirdamos minėtus nusikaltimus teisėsaugos institucijos galėtų imtis visų įmanomų priemonių, įskaitant suėmimą, elektroninių ryšių kontrolę ir tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus. Jos iniciatyva tyrėjams buvo suteikta daugiau teisinių instrumentų tiriant seksualinius nusikaltimus prieš vaikus.
Be to, A. Zuokienė dėjo visokeriopas pastangas, kad teismuose, apklausiant vaikus, kartu dalyvautų ir psichologas. Buvo įsiklausyta į jos siūlymus dėl maitinimo vaikų ugdymo įstaigose maisto kokybės. Jos indėlis į vaikų gerovę ir teisinę apsaugą atspindi nuoširdų rūpestį ir aktyvią poziciją visuomeniniame gyvenime.

Žemiau pateikiama Agnės Zuokienės iniciatyvų vaikų apsaugos ir paramos srityje santrauka:
| Iniciatyva | Aprašymas |
|---|---|
| Nepilnamečių apsauga nuo seksualinių nusikaltimų | Siūlymas riboti galimybes dirbti su vaikais asmenims, baustiems už seksualinius nusikaltimus. Pasiūlymas keisti LR Baudžiamojo proceso kodeksą, leidžiant taikyti visas įmanomas teisinės prievartos priemones tiriant šiuos nusikaltimus (suėmimas, elektroninių ryšių kontrolė ir kt.). Suteikta daugiau teisinių instrumentų tyrėjams. |
| Vaikų apklausa teismuose | Pastangos, kad teismuose apklausiant vaikus kartu dalyvautų ir psichologas. |
| Maitinimo kokybė ugdymo įstaigose | Siūlymai dėl maitinimo vaikų ugdymo įstaigose maisto kokybės gerinimo. |
| Tėvų parama | Iniciatyva pradinukų tėveliams suteikti rugsėjo 1-osios pusdienį nedirbti. Pasiūlymas didinti NPD vaikus auginantiems tėvams. Ieškoti sprendimai dėl alimentus nemokančių tėvų su Vaikų išlaikymo fondu. |