Abraomas Biblijoje: tikėjimo ir pažadų kelias

Abraomas yra viena svarbiausių figūrų judaizme, krikščionybėje ir islame. Jo istorija, pasakojama Biblijoje, apima tikėjimo, paklusnumo ir Dievo pažadų įgyvendinimo temas. Abraomas laikomas patriarchu, kurio dėka Dievas sudarė sandorą su žmonija, pažadėdamas jam daugybę palikuonių ir žemę, kurią jie paveldės.

Dievas Abraomui liepė palikti savo giminę ir išvykti į Kanaano kraštą. Abromas iškeliavo, kaip Viešpats jam pasakė. Su juo drauge išėjo Lotas. Abromas paėmė savo žmoną Sarają, brolio sūnų Lotą, visą turtą, kurį jie turėjo, žmones, kuriuos buvo įsigijęs Charane, ir išėjo į Kanaano šalį. Abraomas būdamas labai senas, Kanaano krašte susilaukia sūnaus, Izaoko. Per šį sūnų išsipildo Dievo pažadas, kad Abraomas bus didžios tautos protėvis.

Biblijoje minima, kad Dievas pakeitė jo vardą iš Abromo į Abraomą, kas reiškia "daugelio tautų tėvas". Pr 17,5 todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu. Tai simbolizuoja Dievo pažado išplėtimą, apimant ne tik jo tiesioginius palikuonis, bet ir visas tautas, kurios priims tikėjimą.

Abraomo gyvenimo istorija yra kupina išbandymų, kurie atskleidžia jo tvirtą tikėjimą. Vienas iš žymiausių išbandymų yra Dievo liepimas paaukoti savo sūnų Izaoką. Tikėjimu Abraomas aukojo Izaoką, kai buvo mėginamas. Tai buvo kraštutinis Dievo pasitikėjimo ir paklusnumo testas. Abraomas ištiesė savo ranką ir paėmė peilį, kad nužudytų sūnų. Tačiau Dievo angelas jį sustabdė, pažymėdamas, kad Dievas parūpins atpirkimą. Abraomas pavadino tą vietą „Viešpats mato“. Tai parodo, kad Dievas visada yra stebintis ir rūpinasi savo tarnais.

Abraomo tikėjimas neapsiribojo tik jo asmeniniu santykiu su Dievu. Jis buvo pavyzdys ir kitiems. Pr 18,18 Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos. Šis pažadas rodo, kad Abraomo reikšmė peržengia jo paties gyvenimą, apimdama ateities kartas ir tautas.

Abraomo istorija iliustruoja, kaip tikėjimas Dievo pažadais gali vesti į palaiminimą ir įgyvendinimą, net ir sunkiausiomis aplinkybėmis. Tikėjimu Abraomas pakluso, kai buvo pašauktas keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs. Jo pasitikėjimas Dievu buvo jo kelrodžiu.

Abraomo ir jo šeimos santykiai

Abraomo šeimos gyvenimas Biblijoje atskleidžia sudėtingus santykius, ypač susijusius su palikuonių klausimu. Jo pirmoji žmona, Sara, buvo nevaisinga, tačiau Dievas pažadėjo, kad ji pagimdys sūnų. Pr 17,15 Tada Dievas tarė Abraomui: „Nesisielok dėl berniuko ir dėl vergės! Visa, ką Sara tau sako, klausyk jos! Tai rodo Dievo valią ir Saros svarbą Dievo plane.

Dėl Saros nevaisingumo, Abraomas susilaukė sūnaus Izmaelio su jos tarnaitė Hagara. Pr 16,15 Hagara pagimdė Abromui sūnų. Abromas pavadino jį vardu Izmaelis. Tačiau Dievo pažadas buvo susijęs su Izaoku, kuris gimė Abraomui ir Sarai vėliau. Pr 21,5 Abraomas buvo šimto metų, kai jam gimė sūnus Izaokas.

Abraomo santykiai su Izmaeliu taip pat yra svarbūs. Pr 21,14 Abraomas, atsikėlęs anksti rytą, ėmė duonos bei odinę vandens ir davė Hagarai, uždėdamas jai ant pečių, atidavė vaiką ir išleido. Šis įvykis rodo Dievo plano sudėtingumą ir įvairių palikuonių linijų atsiradimą.

Abraomo vaidmuo Naujajame Testamente

Nors Abraomo istorija daugiausia pasakojama Senajame Testamente, jo reikšmė tęsiasi ir Naujajame Testamente. Jėzus dažnai mini Abraomą, kalbėdamas su žydais apie tikėjimą ir Dievo vaikus. Jn 8,39 Jie atsiliepė: „Mūsų tėvas Abraomas!“ Jėzus jiems tarė: „Jei jūs būtumėte Abraomo vaikai, darytumėte Abraomo darbus. Šie žodžiai pabrėžia, kad tikrasis tikėjimas pasireiškia darbais, o ne vien kilme.

Apaštalas Paulius taip pat dažnai remiasi Abraomo tikėjimu, aiškindamas išteisinimo per tikėjimą doktriną. Rom 4,3 Bet ką sako Raštas? „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“. Tai parodo, kad Abraomas buvo teisus ne dėl Įstatymo, bet dėl savo tikėjimo Dievo pažadais.

Gal 3,6 Taip „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“. Ši eilutė dar kartą patvirtina, kad tikėjimas yra svarbiausias elementas santykiuose su Dievu, netgi prieš Įstatymo davimą.

Abraomo palikimas ir reikšmė

Abraomas yra laikomas "tikėjimo tėvu" dėl savo nepalaužiamo pasitikėjimo Dievu. Jo gyvenimas yra liudijimas apie Dievo ištikimybę ir pažadų įvykdymą. Pr 22,17 Aš laiminte tave palaiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus kaip žvaigždžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje. Šis pažadas ne tik įvyko per jo fizinius palikuonis, bet ir per dvasinius palikuonis - visus tikinčiuosius.

Pr 25,8 Abraomas mirė sulaukęs žilos senatvės ir pasisotinęs gyvenimu. Jis susijungė su savo tauta. Jo mirtis nebuvo pabaiga, bet pereinamasis etapas, simbolizuojantis jo vietą Dievo istorijoje.

Pr 23,19 Abraomas palaidojo savo žmoną Sarą Machpelos lauko oloje, esančioje ties Mamre, Hebrone, Kanaano šalyje. Ten palaidotas Abraomas ir jo žmona Sara, Izaokas ir jo žmona Rebeka, ten aš palaidojau ir Lėją. Jo kapavietė tapo svarbia vieta, simbolizuojančia jo ryšį su pažadėtąja žeme.

Abraomo istorija mus moko apie pasitikėjimą Dievu, paklusnumą ir kantrų laukimą. Heb 6,15 Ir Abraomas, kantriai laukdamas, gavo, kas buvo pažadėta. Jo gyvenimas ir toliau įkvepia milijonus žmonių visame pasaulyje.

tags: #abramomas #vaiku #biblija

• tinkamas kūdikio laikymas ir nešiojimas
• Nuotykių ir mokslo džiaugsmas su Princese Elena
• Apie Ilguvos globos namų istoriją ir veiklą
• vaikiška avalynė vandeniui
• Kūrybiniai užsiėmimai vaikams