Abortų priežasčių tyrimai pagal amžių ir išsilavinimą Lietuvoje

Vienas iš esminių lyčių lygybės klausimų - požiūris į abortus. Jis gali būti absoliučiai neigiamas, kai reikalaujama besąlygiško uždraudimo ar labai griežto apribojimo, tačiau į abortą gali būti žiūrima ir kaip į tam tikrais atvejais neišvengiamą būtinybę ar kaip į moters teisę priimti sprendimus dėl savo kūno.

Dabar, įteisinus medikamentinį abortą, visuomenėje padaugėjo diskusijų apie tai, kokie bus šio sprendimo padariniai. Labai dažnai tokių dalykų prognozės neišsipildo, ypač jei prognozuotojai remiasi tik savo nuomone, o ne moksliniais tyrimais. Pavyzdžiui, buvo garsiai šaukiama, kad uždraudus abortus Lenkijoje padidės gimstamumas. O kas atsitiko? Gimstamumas sumažėjo ir negrįžta į ankstesnį lygį iki šiol.

2021 m. pradėtas tyrimas Lietuvos gyventojų požiūrio į abortus. Su nuostata, kad nėščia moteris turi turėti teisėtą galimybę padaryti abortą, jeigu dėl kokios nors priežasties nutaria negimdyti, sutiko 60 proc. Lietuvos moterų ir 51 proc. vyrų. Tik 6 proc. moterų ir 4 proc. vyrų tam nepritarė, kiti buvo neapsisprendę.

1994 m. vaisingo amžiaus respondentų buvo klausiama, ką moterys darytų, jei nenumatytai pastotų, ar ką patartų vyrai, jei jų partnerės nenumatytai pastotų. Daugumos gyventojų - ir moterų, ir vyrų - nuomone, reikėtų gimdyti vaiką. Padaryti abortą siūlytų 12 proc. moterų ir 3 proc. vyrų. Apie ketvirtadalį gyventojų - 17 proc. moterų ir 24 proc. vyrų - nežinotų, kaip pasielgti. Vis dėlto daugiau moterų (12 proc.) nei vyrų (3 proc.) siūlytų padaryti abortą, o šiek tiek daugiau vyrų - gimdyti.

Abortai Lietuvoje legalūs, tačiau beveik visą nepriklausomybės laikotarpį buvo siūlymų juos uždrausti arba labai apriboti. Todėl Lietuvos moterų ir vyrų buvo klausiama nuomonės apie abortų draudimą. Šiuo klausimu nuomonės neišreiškė 13 proc. vyrų ir 6 proc. moterų. Didžiausia dalis moterų (42 proc.) ir vyrų (44 proc.) laikosi moters teisės į abortą (feministinės) pozicijos, nemaža dalis moterų (39 proc.) ir vyrų (31 proc.) galvoja, kad abortų uždrausti nereikia, bet reikia šviesti gyventojus, propaguojant įvairius šeimos planavimo būdus. Už besąlygišką abortų draudimą pasisako tik 3 proc. moterų ir 4 proc. vyrų, o už jų griežtą apribojimą - 11 proc. moterų ir 8 proc.

Ankstesniuose tyrimuose pastebėta, kad požiūris į abortų draudimą priklauso nuo žmonių religingumo. Religingais laikyti tie žmonės, kurie bent kartą per mėnesį lanko bažnyčią ar religinius susirinkimus, išskyrus vestuves, laidotuves ar krikštynas. Kaip ir reikėjo tikėtis, tarp religingų žmonių daugiau palaikančių abortų draudimą ar apribojimą nei tarp nereligingų, tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad religingi žmonės palaiko abortų draudimą, o nereligingi - ne. Absoliuti dauguma religingų Lietuvos gyventojų (73 proc.) taip pat nepalaiko abortų draudimo.

Pažvelkime, kaip nuo 1994 m. keitėsi Lietuvos gyventojų požiūris į abortų draudimą.

Galima konstatuoti, kad požiūris į abortų draudimą labiau keitėsi laikotarpiu nuo 2009 iki 2022 m. Svarbu žinoti aplinkybes, kuriomis Lietuvos gyventojai pateisina abortus, o kuriomis - ne. Remdamiesi respondentų atsakymais galime labai aiškiai atskirti priežastis, dėl kurių Lietuvos gyventojai pateisina abortus, o dėl kurių - ne. Per visą nepriklausomybės laikotarpį absoliuti dauguma (visais atvejais daugiau nei 80 proc.) Lietuvos moterų ir vyrų pateisino abortus tais atvejais, kai motinos sveikatai gresia pavojus, kai moteris pastojo ne savo valia ar yra didelė tikimybė, kad vaikas gims nevisavertis.

O dabar pažiūrėkime, ar šios gyventojų nuostatos siejasi su abortų statistika. Ją išnagrinėję matome, kad nepriklausomybės pradžioje padidėjęs abortų skaičius vėliau nuosekliai mažėjo. Abortų mažėjo absoliučiais skaičiais: nuo 28 tūkst. 1990 m. iki 2,7 tūkst. 2021 m., t. y. daugiau kaip 10 kartų. Per nepriklausomybės laikotarpį abortų skaičius labai smarkiai sumažėjo, o požiūris į abortus - liberalėjo. Taigi matome priešingas tendencijas. Remdamiesi tyrimų duomenimis, galime daryti išvadą, kad ne draudimai ar ribojimai mažina abortų skaičių, tačiau negalime daryti išvadų apie abortų skaičiaus mažėjimo priežastis.

Kokios priežastys lėmė nelegalius abortus XX a.? Dirstelėkime į XX a. abortų istoriją Lietuvoje. Įvertinkime, kiek dabartinė Lietuvos visuomenė tapo modernesnė, palyginti su Pirmąja Lietuvos Respublika. Svarbiausias skirtumas - tarpukariu abortai buvo uždrausti, tačiau daromi nelegaliai neretai baigdavosi moterų mirtimis. Spauda ne tik pasakojo apie nelegalių abortų žalą moteriai, visuomenei, bet ir siūlė priemones, kaip pagerinti sunkią moterų padėtį.

„Abortai, pavainikių gimdymas (…) visai madon įėjo“, - rašė 1925 m. dienraštis „Lietuva“. Mokslinių tyrimų šiuo klausimu tuo metu niekas neatliko, todėl tenka pasikliauti tuometine spauda ir teisės dokumentais.

Pagrindinės nelegalių abortų priežastys tarpukariu:

• Sunki materialinė padėtis. 90 proc. Lietuvos moterų dirbo sunkų fizinį darbą fabrikuose, žemės ūkyje ir buvo pagimdžiusios 3-5 vaikus. Joms „tenka uždirbti duonos kąsnį ir vaikams, ir šeimos galvai. Tokios moterys turėtų pagalvoti apie laukiamo šeimos nario atsiradimą“.
• Gausios šeimos. Spauda rašė: „Juk biednuomenėj, kur dažnos krikštynos, ten dažnos ir laidotuvės. Kokia nauda šeimai ir visuomenei iš tokių krikštynų? Ar ne geriau tokiai moteriai leidus apsisaugoti nuo naujo kūdikio?“
• Tragiška netekėjusių moterų padėtis.
• Ekonominis faktorius. Nėščios moterys buvo nepageidaujamos darbdavių. Nėštumas mažina moters - tarnautojos darbingumą. „Motinystė Lietuvoje neapsaugota“.
• Neišsilavinimas. Į teismus dėl nelegalių abortų patenka „neapsišvietusi visuomenės dalis“.

Žurnalas „Medicina“ mirgėjo žinutėmis apie nelegalius abortus ir jų padarinius moterims. 1924 m. spauda rašė: „Dabar kaimą ir miestą, lietuvį ir Lietuvos kitatautį pagavo vaikų baimė - vienas, antras vaikas dar pakenčiami, o toliau - šeima stengiasi jų apsisaugoti“. 1931-1933 m. Kauno policijoje buvo užregistruoti tokie nelegalių abortų skaičiai: 1931 m. - 70, 1932 m. - 108, 1933 m. - 128.

Palyginti su Latvija, abortų buvo mažiau. 1929 m. Latvijos sveikatos departamento direktorius Petersonas nurodė, kad šalyje kasmet atliekama apie 10 000 abortų, iš kurių net 9000 nelegalūs. 1931 m. Latvijos moterų judėjimo ir visuomenės veikėja Klara Kalniņa pažymėjo, kad abortų iš tiesų buvo gerokai daugiau, net 27 000.

Tikėtina, kad panaši situacija buvo ir Lietuvoje, nes pramonė vystėsi lėčiau ir skurdo buvo daugiau nei kaimyninėje valstybėje. Visuomenėje vyravo klaidinga nuomonė, kad dažniausiai abortus daro netekėjusios moterys dėl jų „nepavydėtinos padėties visuomenėje“. Tačiau skelbti 1923 m. duomenys byloja priešingai: 1920-1923 m. į Kauno Raudonojo Kryžiaus akušerijos skyrių kreipėsi 354 moterys, iš kurių 323 buvo ištekėjusios ir 31 netekėjusi. 1923 m. Latvijoje buvo užregistruota 1918 abortų, juos pasidarė 1357 ištekėjusios moterys ir 141 netekėjusi.

Dauguma nelegalių abortų baigdavosi mirtimi: 1920-1922 m. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje mirė 9 moterys, o jau 1930 m. spauda rašė, kad „Lietuvoje kasmet gimsta apie 65 000 kūdikių ir padaroma apie 15 000 abortų. Dėl abortų kasmet miršta apie 700 moterų“.

Lietuvos valdžia, norėdama paskatinti gimstamumą, teigė, kad vyrai „turi prievolę tarnauti Tėvynei, o moterys turėtų turėti prievolę gimdyti vaikus“. Tokiu argumentu rėmėsi ne tik valdžios atstovai, bet ir kovos su abortais švelninimo priešininkai. Spaudoje buvo teigiama, kad dėl nelegalių abortų šalyje mažėja gimstamumas. 1930 m. Lietuvoje 1000 gyventojų gimė 12 naujagimių (Lenkijoje - 17, SSRS - 19).

1923 m. Lietuvoje gimė 6 kartus daugiau naujagimių, nei buvo padaryta abortų, o 1928 m. - jau tik 2,3 karto. Iš pateiktų faktų galima daryti prielaidą, kad per 5 metus abortų (legalių ir nelegalių) sparčiai daugėjo. Manytina, kad tai lėmė ne tik ekonominė Lietuvos padėtis, bet ir kitų Europos valstybių įtaka. Vokietijoje buvo reikalaujama švelninti įstatymą, nes kiekvienais metais tiek pat moterų tapdavo nusikaltėlėmis. Lietuvos spauda mirgėjo nerimastingais straipsniais dėl gyventojų prieauglio mažėjimo: „Jei Lietuvos prieauglis mažės, tai yra rimto pavojaus, kad gali mus nušluoti slavai“.

Susirūpinusi demografinės problemos sprendimu, tuometinė spauda apeliavo į moters sąžinę, primindama jai pareigas visuomenei ir valstybei: „Kiekviena jauna moteris turėtų žinoti savo svarbiausią pareigą, būtent gimdyti (…) Deja, mūsų laikais ištekėjusios ir netekėjusios moterys (…) daro nelegalius abortus. Mes matome, kad pavainikiai vaikai daugiausiai gimsta liaudyje. Mūsų inteligentės ir turtingos ponios randa sau pagalbą pas gydytojus, akušeres, bobutes, kurios padaro abortus. Apie nelegalius abortus mes visi gerai žinome“.

Tarpukario visuomenei abortų klausimas buvo skaudi problema. Spaudoje buvo išsakomos įvairios nuomonės dėl bausmių už nelegalius abortus, tačiau ir abortų priešininkai, ir šalininkai sutarė, kad abortą galima daryti, jei moters gyvybei gresia pavojus ar ji serga širdies ligomis, džiova arba jos vyras - sifiliu ir dvasios ligomis. Visuomenėje buvo plačiai diskutuojama apie sunkią moterų padėtį, vyrų nebaudžiamumą ir visuomenės pakantumą jiems. O kaipgi „paskenduolės“, kurios dėl „mergos“ statuso negalėjo pasipriešinti šeimininkui ir labai dažnai būdavo savo šeimos paniekinamos ir išvaromos iš namų - juk ji „namams gėdą užtraukusi“? O drįsusioms gimdyti pavainikius vaikus dedami gėdos lankai bažnyčiose? O kur ūkininkų ir jų sūnų atsakomybės klausimas? Jie buvo turtingi ir todėl įstatymų neliečiami. Ne mažiau sunki padėtis buvo tarnaičių, kurių ne viena parsivežė kūdikį nuo šeimininko. Kokios buvo jų teisės tuometinėje visuomenėje? Tai daugybė klausimų, kurie kyla svarstant abortų problemą tarpukariu.

Tačiau lyginti abiejų visuomenių (tarpukario ir dabartinės) šiuo vertybiniu požiūriu negalima, nes skyrėsi abortų teisinis statusas ir pačios visuomenės. Juk XXI a. visuomenė yra žinių ir informacijos, o tarpukario - mažai raštinga ir teturinti privalomą pradinį švietimą, realiai įgyvendintą valstybėje nuo 1928 m. Negalime lyginti ir statistikos, nes nelegalūs abortai patenka į statistiką tik tada, kai dėl jų pradedamas baudžiamasis procesas. Vis dėlto reikia pažymėti, kad abortų skaičius tarpukariu buvo labai didelis. Negalime lyginti ir su tarybiniu laikotarpiu, kai abortai ne tik buvo legalūs, bet ir nekalbėta apie jų uždraudimą. Iš to laikotarpio paveldėjome labai didelius abortų skaičius, tačiau pagrindinės priežastys buvo, matyt, lytinio ugdymo ir prieinamų moters sveikatai nekenksmingų apsaugos priemonių nuo nėštumo nebuvimas.

Ką reikėtų daryti, kad abortų skaičius toliau mažėtų?

Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai bei jos psichinei būklei. Galimos pasekmės moters fizinei sveikatai:

• Infekcija, gimdos perdūrimas, nukraujavimas, kraujo užkrėtimas, mirtis
• Nevaisingumas
• Krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje
• Priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu

Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje metaanalizėje patvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51-62%.

Mokslinėje erdvėje apstu įvairių tyrimų ryšio tarp aborto ir krūties vėžio srityje. Vieni tyrimai teigia, jog nėra ryšio tarp aborto ir krūties vėžio, kiti tyrimai tą ryšį identifikuoja ir teigia, jog dirbtinis abortas padidina krūties vėžio tikimybę net iki 30%, o jei moteris negimdžiusi - 50%.

2011 metais „British Journal of Psychiatry“ 22 mokslinių tyrimų sisteminės analizės „Abortion and mental health: quantitative synthesis“ rezultatai parodė, kad moterys, kurioms buvo atliktas abortas, patyrė 81% didesnę psichinės sveikatos problemų riziką (nerimas, depresija, rizikingas alkoholio ir marihuanos vartojimas bei savižudiškas elgesys), įrodyta, jog beveik 10% psichinės sveikatos problemų buvo tiesiogiai susijusios su abortu. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.

Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu.

Moterys, patyrusios abortą, gali išgyventi:

• Kaltę dėl neišsaugoto vaikelio
• Pyktį sau bei žmonėms, pastūmėjusiems ją priimti tokį sprendimą
• Neatleidimą
• Gėdą dėl tokio poelgio
• Santykių griūtį
• Vienišumo jausmą
• Savęs nuvertinimą, jaustis neverta laimingo gyvenimo
• Nemigą ir košmarus
• Nerimą
• Depresiją
• Valgymo sutrikimus
• Polinkį svaigintis stimuliuojančiomis arba raminančiomis priemonėmis
• Emocinį nejautrumą supančiai aplinkai
• Intymaus gyvenimo pasikeitimą vengiant arba karštligiškai ieškant lytinių santykių
• Gyvenimo būdo pasikeitimą susiduriant su bedarbyste ar darboholizmu
• Perkėtą rūpestį kitais turimais vaikais
• Pasikartojančius aborto išgyvenimus
• Metinių sindromą, kuomet moters emocinė būklė gali ženkliai pablogėti kasmet aborto atlikimo ar apytikslę vaiko gimimo datą
• Gali kilti mintys apie savižudybę

Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų: kraujospūdžio sutrikimų, neaiškių galvos skausmų, pilvo skausmų ir pan. Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau, visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis - moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis tarytum nematoma. Tačiau ši netektis gali būti labai ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolimesnius lytinius santykius. Aborto pasekmės gali būti jaučiamos ir laukiantis bei auginant vėliau gimusius vaikus.

Seimas po pateikimo pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą 2010 m. birželio 16-23 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrime dalyvavo 1009 respondentai.

Prieš aborto draudimą labiausiai pasisako pačios moterys. Pasak apklausos, visiškai pateisinti abortus dažniau linkusios pačios moterys, taip pat 36-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Griežtai prieš abortus dažniau pasisako vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, mažiausių pajamų, rajonų centrų gyventojai.

Anot Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės, apklausos rezultatai rodo, jog mūsų visuomenė skaidrėja ir pradeda suvokti, kad reprodukcinė sveikata - žmogaus teisių dalis. „Džiaugiuosi, kad žmonės pasisako už moters teisę rinktis ir ima suprasti, kad moters kūnas yra vientisas. Tarptautiniai žmogaus teisių teismai taip pat yra pasakę, kad moteris turi teisę pati spręsti savo likimą ir planuoti savo gyvenimą. Tačiau tai nereiškia, kad abortas tinkama šeimos planavimo forma. Jokia visuomeninė organizacija negalėtų pasisakyti už abortą kaip šeimos planavimo priemonę. Atvirkščiai, pasisakoma už tai, kad moterims nereikėtų daryti abortų, nes jos nepastotų tuomet, kai to nenori. O tai įmanoma tik tuomet, kai žmonės turės pakankamai žinių apie lytinį gyvenimą, be to, atsakomybę už moters nėštumą prisiims ne tik ji pati, bet ir vyras. Nepageidaujamas nėštumas nėra tik moters problema. Tai dviejų partnerių problema“, - įsitikinusi pašnekovė. Tam būtina lytinį švietimą diegti dar mokyklose, tačiau šiuo metu jose diegiamas lytinis ugdymas, skatinantis iki santuokos susilaikyti nuo lytinių santykių. Tuo tarpu tie, kurie šiam auklėjimui nepasiduoda, su apsaugos nuo nėštumo priemonėmis nesupažindinami. Nieko keista, kad Lietuvoje nėštumą kasmet nutraukia beveik 900 paauglių, dar 1000 pagimdo.

Nacionaliniame susitarime dėl šeimai palankios aplinkos, kurį labai kritikuoja opozicijoje esantys socialdemokratai bei moterų visuomeninės organizacijos, teigiama, kad valstybė, siekdama tautos gyvybingumo, nacionalinio saugumo bei visokeriopo ekonominio stabilumo, turi pasirūpinti išlikimu ateityje. Vienas iš išlikimo garantų yra gyvybinga ir jauna visuomenė. Valstybės pareiga - turimomis priemonėmis ir atsižvelgiant į galimybes prisidėti prie žmonių troškimo turėti vaikų. Šių siekių įgyvendinimui keliami tokie uždaviniai: įgyvendinti rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą; visokeriopai remti pastangas, prisidedančias prie asmens vaisingumo išsaugojimo ir puoselėjimo; diegti priešabortinio konsultavimo sistemą bei šviesti visuomenę apie gyvybės vertę ir abortų žalą.

Abortų priešininkai teigia, kad ginant moters teisę egoistiškai planuoti savo gyvenimą taip, kaip jai patogiau, pamirštama užsimezgusio vaisiaus teisė į gyvybę. Anot krikščionybės, žmogumi vaisius laikomas nuo jo užsimezgimo akimirkos. Teisės aktuose vartojama ne gyvybės, bet asmens sąvoka, o asmeniu, kuris įgyja visas teisės aktais numatytas teises, laikomas tik gimęs žmogus. Europos žmogaus teisių teismas šiuo klausimu kol kas laikosi neutralios pozicijos. Anot teismo atstovų, situacija bus stebima ir jei bus pastebėta, kad reikia ginti ir vaisių, teisės aktai bus peržiūrėti.

Abortai visiškai uždrausti tik trijose ES valstybėse - Lenkijoje, Airijoje ir Maltoje. Kai kurios valstybės numačiusios tam tikras išimtis, kad aborto daryti neleidžiama. Tuo tarpu daugelyje ES valstybių jie teisės aktais praktiškai nekontroliuojami.

Statistika rodo, kad kasmet abortų Lietuvoje mažėja. Praėjusiais oficialiai buvo atlikti 8024 abortai, 7891 iš jų - dėl moters noro, 133 - dėl medicininių indikacijų. 2008 metais jų atlikta 9031, 2007 metais - 9596.

Nėštumo nutraukimas (lot. abortus) - tai embriono, esančio moters gimdoje (priklausomai nuo vystymosi stadijos, gemalo arba vaisiaus), sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Legalus abortas atliekamas tik medicinos įstaigoje ir gydytojo; kitur atlikus abortą (vadinamasis kriminalinis abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Daugelyje šalių nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu. Lietuvoje, kaip ir ankstesnėje TSRS, iki 1955 m. abortai buvo draudžiami (išskyrus būtinus atvejus), vėliau nustatyta griežta tvarka.

Dirbtinis abortas gali būti pavojingas tiek fizinei, tiek ir dvasinei nėščiosios sveikatai. Apvaisintos kiaušialąstės pašalinimas iš gimdos didina riziką, kad įvyks stiprus kraujavimas, gimdos infekcija ir uždegimas, itin retai pasitaiko kiaušintakių nepraeinamumas (antrinis nevaisingumas) ir kt. Be to, gerokai padidėja priešlaikinių gimdymų rizika. Priešlaikinio gimdymo rizika didėja su abortų skaičiumi. Pirmojo nėštumo metu komplikacijų rizika yra didžiausia; dažniau pažeidžiami audiniai (ypač gimdos kaklelio, gali įplyšti gimda), itin retais atvejais vėlesnių nėštumų metu galimi persileidimai ir kitos komplikacijos. Juo vėlesnėje nėštumo stadijoje atliekamas abortas, juo didesnė komplikacijų rizika. Gali prireikti pakartotinės aborto procedūros. Dėl aborto moteris gali jausti kaltę, dėl ko galimi nerviniai ir psichikos sutrikimai, depresija. Pastarieji sutrikimai gali būti susiję ir su partnerio atstūmimu.

Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija (apvaisinimo, gemalo ar vaisiaus) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo (asmenybės) pradžia, todėl dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste, kiti - mano, kad dar nėra gyvybės tol, kol moters gimdoje neišsivysto individas, galintis natūraliai išgyventi ir abortą vadina kaip logišką sprendimą panaikinti nepageidaujamas užuomazgas, prieš išsivystant gyvybei. Dalis žmonių pasisakančių prieš abortą yra itin religingi ir abortui prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti - dėl moralinių priežasčių. Kita dalis žmonių abortą traktuoja kaip moterų teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.

Galima pastebėti, kad Lietuvoje abortų skaičius mažėja, o visuomenės požiūris į abortus liberalėja. Tačiau paslaugų prieinamumas ir reglamentavimas išlieka sudėtinga problema, ypač kalbant apie medikamentinį abortą ir jo reglamentavimą.

tags: #abortu #priezasciu #tyrimas #pagal #amziu #issilavinima

• Kaip išsirinkti naujagimio sauskelnes
• Nijolės Statkutės biografija
• Vaikų fizinė raida
• Vilniaus arkivyskupijos Caritas
• Birželio 24-osios tradicijos ir istoriniai įvykiai