Algimantas Mikuta: Poeto, Vertėjo ir Redaktoriaus Gyvenimo Kelias
Mikutà Algimantas, lietuvių poetas, vertėjas, gimė Mažeikiuose 1943 m. gegužės 13 d. ir mirė Kaune 2024 m. rugpjūčio 14 d. Jis buvo iškili asmenybė ir išskirtinio talento poetas, savo subtiliu, jautriu braižu ir filosofiniu stiliumi praturtinęs Lietuvos poezijos pasaulį. Trečiadienį, rugpjūčio 14 d., po sunkios ligos mirė poetas, vertėjas Algimantas Mikuta. Jam buvo 81-eri. Liūdna žinia socialiniame tinkle pasidalijo Lietuvos rašytojų sąjunga.
Gyvenimas ir išsilavinimas
Algimantas Mikuta (Algimantas Aleksandras Mikuta) gimė Mažeikiuose 1943 m. gegužės 13 d. Tragiškiausi gyvenimo įvykiai, anot A. Mikutos, nutiko kūdikystėje - 1945 metais mirė jo mama ir kelių dienų broliukas.
1960 m. baigė Mažeikių vidurinę mokyklą. Jaunystėje, mokyklos metais, A. Mikuta žaidė futbolą, tačiau visi sportai nutrūko pabaigus vidurinę.
1960-1964 m. studijavo Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas) pramonės ekonomiką. Kauno politechnikos institutas mokė fizikos, metalų apdirbimo technologijos, medžiagų atsparumo. Išleisti debiutinę knygą jį, Kauno politechnikos instituto pirmakursį, laišku paskatino Justinas Marcinkevičius. 1960-1964 metais A. Mikuta studijavo Kauno politechnikos institute (dabar - Kauno technologijos universitetas) pramonės ekonomiką.
Vėliau įsidarbino Kazachijos statybų mechaninėse dirbtuvėse. 1964-1965 metais dirbo Kazachijos statybų mechaninėse dirbtuvėse. Po metų įstojo į VU, kur studijavo žurnalistiką. 1965-1967 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete.
Profesinė veikla ir indėlis
Nuo 1966 m. A. Mikuta tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1958 m. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1958 metais ir yra išleidęs 23 poezijos rinkinius.
1967-1972 m. dirbo žurnalo „Nemunas“ redakcijoje. 1967-1972 metais A. Mikuta buvo žurnalo „Nemunas“ Literatūros skyriaus vedėju. A. Mikuta buvo tarp pirmųjų, nuo 1967 m. kūrusių legendinį „Nemuno“ žurnalą, kuris tapo kūrybinės laisvės ir iššūkiu tarybinei ideologijai simboliu. Nuo 1991 m. dirbo savaitraščio „Nemunas“ vyr. redaktoriumi. 1991-2004 m. - vyriausiasis redaktorius. Kultūros ir meno žurnale „Nemūnas“ dirbęs A. Mikuta ženkliai prisidėjo prie kultūrinės žiniasklaidos plėtros Lietuvoje.
1972-1982 m. A. Mikuta buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus literatūriniu konsultantu. 1972-1982 m. buvo LRS Kauno skyriaus konsultantas ir pirmininkas. 1982-1988 m. atsakingasis sekretorius ir ilgametis skyriaus pirmininkas. Didžiulį darbą, skatindamas jaunuosius poetus, rūpindamasis pirmųjų knygų bei kauniečių autorių knygų leidimu, A. Mikuta atliko, dirbdamas Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus literatūros konsultantu, vėliau - Kauno skyriaus pirmininku (1972-1990). Būtent A. Mikutos dėka buvo nuolat rengiami naujų rankraščių aptarimai, siūlomi kandidatai į Lietuvos rašytojų sąjungą, atsigavo Kauno jaunųjų rašytojų sekcija. Pasak Rašytojų sąjungos, būtent su A. Mikutos vardu siejama poetinė Kauno mokykla.
Kūrybinis palikimas
Poezijos ir satyros rinkiniai
A. Mikuta debiutavo 1962 m. išleistu poezijos rinkiniu „Gėlės braižykloje“. Išleido eilėraščių rinkinius:
- Gėlės braižykloje (1962)
- Spektras (1965)
- Paukščių žemė (1968)
- Ašmenys (1970)
- Mūsų automobiliai (1972)
- Šiandien piešime žaibus (1973)
- Švytuoklė (1978)
- Žalios vyšnios (1981)
- Apuoko valanda (1984)
- Juodasis pėstininkas (1998)
- Aštuoneiliai (2002)
- Palubinskas ir Pažemeckas (satyra) (2003)
- Šeško šokis (2007)
- Veranda (2010)
- Keltininkas (2013)
- Kelias į Laumes (2017)
- Septynios širšės (2018)
- Paukšteliai laksto pažemiais (2023)
Praėjusiais metais pasirodė didelės apimties dienoraščių knyga „Iš languotų sąsiuvinių: dešimties metų (2011-2020) užrašai“. Šie užrašai, sukurti turtinga, gyva kalba, neapsiriboja vienu dešimtmečiu - išvystame platų ir spalvingą temų spektrą.
Kosminė Paslaptis - dokumentinis filmas
Kūrybos braižas ir filosofija
Algimantas Mikuta - vienas žymiausių Lietuvos poetų, sukūręs ne tik savitą, originalų stilių, bet ir išugdęs, paskatinęs daug dabar žinomų poetų. Kūryboje ryšku filosofiškas, paradoksalus mąstymas, tikėjimas gyvenimo išmintimi, baladei, pasakėčiai būdingi vaizdai. Jam būdinga ekspresyvus dinamiškas stilius, pagrįstas konkrečia detale, netikėti kontrastai, pasitaiko grotesko. Kūryboje ryškus filosofiškas, paradoksalus mąstymas, baladei, pasakėčiai būdingi vaizdai, ryškus ekspresyvus dinamiškas stilius, pagrįstas konkrečia detale, netikėti kontrastai, pasitaiko ironijos, grotesko. Visa A. Mikutos kūryba paženklinta tikrumo gelmės siekiu.
„Algimantas Mikuta atėjo kiek iš kito, mūsų poezijai neįprasto pasaulio, kuris su lyrika mažai kuo susisiekdavo. Tam pasauly gyvena braižytojai, statybininkės mergaitės, boksininkai, skaičiai, motorai, tie patys džiazistai, ten yra šokių salės ir bufetai...“ - 1976 metais rašė Marcelijus Martinaitis („Triptikas apie tris“). „Mikuta kilo, stiprėjo ir iš kažkokio galynėjimosi su pasauliu, iš ryžto nepasiduoti, išsilaikyti“, - priduria literatūrologė Viktorija Daujotytė. „Mikutos lietuvių poezijoje esama daugiau, negu matome“, - teigia Viktorija Daujotytė („Literatūra ir menas“).
Poetas yra sakęs, kad įsimintinų vaikystės vaizdų jam liko nemažai, kartais juos mėgindavęs užrašyti, kad nepasimirštų senatvėje. Šiek tiek jų pažymėjęs užrašų knygoje „Kompostas“, dar kiti nugulė į knygą „Mėnulio peilis“.
„Keisti dabar tie mano poezijos rašymai. Ko gera, ant grafomanijos ribos. Tiesa, ne visi. Bet dauguma eilėraščių atsiranda iš senų užrašų, kažkada galvon šovusių įrašų. Nemažai jų drauge su publicistinėmis pastabomis ir prisiminimais yra minėtuose „languotuose sąsiuviniuose“, dabar juos perkeliu į kompiuterio failą, pavadinęs jį „Nebaigti sumanymai“. Jie ten vėl guli mėnesius, metus, kol nei iš šio, nei iš to prie jų kažkas prilimpa, nebūtinai toliaregė prasmė, dažnai - tik kitas sakinys“, - 2017 metais rašė A. Mikuta (cituojama „Iš languotų sąsiuvinių“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023). „Kitąkart prisimenu pirminę pagavą, tuokart siektą turinį, norimą kryptį, bet nieko iš to neišeina, kalba, besiformuojantis tekstas pasisuka kita linkme.“
„Sumažėjo dėl to, kad retai vaikštau vienas gatvėmis. Kadaise taip nutikdavo, lyg buvo norma - grįždamas iš Senamiesčio arba iš Ąžuolyno galvoje turėdavau kelias skirtingų eilėraščių pradžias arba pabaigas ar šiaip keletą įstrigusių ritmiškų sentencijų. Poetas yra prisipažinęs, kad per kūrybos metus yra susapnavęs ir eilėraščio eilutę, ir atskirus žodžius, net neegzistuojančius. „Esu susapnavęs pavadinimus, temas, bet išbaigto eilėraščio - niekada. Mano kvailu įsitikinimu, pranašų ir taip per daug. Pernelyg gerai manau apie literatūrą, kad suteikčiau jai šią funkciją. Neraganauju ir nepranašauju, rašau apie tai, ką mačiau, girdėjau, jaučiau“, - yra kalbėjęs A. Mikuta.
„Languotuose sąsiuviniuose“ poetas prisipažįsta ne kartą šnektelėjęs, kad laikas padėti tašką. Tačiau tai kažkaip nenutinka. „Kaip ir jaunystės laikais, situacija dabar panaši - atrodo, kad viskas išrašyta, galima negadinti popieriaus, tačiau nei iš šio, nei iš to ima galvoje zvimbti koks nors sakinys, mąsli mintis. O senatvėje tai dar blogiau - nebegaliu užmigti, žodžiai lyg užsispyrę slepiasi, nenori gražiai ir teisingai sugulti. Tokia realybė - norisi šokti, bet kojos linksta“, - 2019 metais rašė A. Mikuta.
Anot A. Mikutos, poezija yra nekasdienė kalba. „Netgi teigiama, kad senovėje ji buvo sumanyta pokalbiui su dievais. Tiek giliai nesikasant, man pakanka suvokimo, kad eiliuota kalba lengviau įsimenama ir gali teikti estetinį pasitenkinimą net tiems, kurie apie tai net nėra girdėję, tarkime, vaikams. Kai kurie įsimena pirmuosius posmus ir jų nebepamiršta. Galima sakyti, kad toks mano aiškinimas primityvus, bet jis pamatinis. Autoriai, iš principo atsisakę aiškios eilėdaros, pasilengvina darbą, tačiau bet koks užduoties pasilengvinimas kada nors smogia per galvą. Tą galiu pasakyti kaip pagyvenęs žmogus, kelių vaikaičių senelis. Viskas juk aišku: tie, kurie yra atsisakę rimo ir ritmo, rašo ne eilėraščius, bet tekstus. Beje, džiazuojantys poetai, kalbantys sinkopėmis, man patinka, netgi labai“, - yra sakęs A. Mikuta. A. Mikuta - vienas iš nedaugelio kūrėjų, likęs ištikimas „tradicinei“ eiliavimo formai, rimui ir ritmui.
Pagal A. Mikutos poeziją sukurta daug dainų.
Vertimai
Algimantas Mikuta išvertė Č. Aitmatovo, M. Bulgakovo, R. Gamzatovo, G. Markovo, B. Pasternako, K. Paustovskio, O. Suleimenovo ir kitų kūrinių. Išvertė ne vieną rusų klasikų kūrinį, tarp jų - Michailo Bulgakovo „Moljerą“, „Meistrą ir Margaritą“, Boriso Pasternako „Daktarą Živagą“. Įsimintina jo pagalba Nacionaliniam Kauno dramos teatrui, išverčiant Č. Aitmatovo romaną „Ešafotas“.
Apdovanojimai ir įvertinimai
A. Mikutos kūryba įvertinta įvairiomis literatūros premijomis:
- 1979 m. tapo „Poezijos pavasario“ laureatu.
- 1995 m. Poezijos pavasario metu apdovanotas Kauno dienos prizu už geriausią tikrovės atspindėjimą poezijoje.
- 2003 m. Salomėjos Nėries prizas už poezijos knygą „Aštuoneiliai“.
- 2003 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
- 2011 m. pelnė Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premiją.
- 2013 m. apdovanotas Kauno miesto II laipsnio Santakos garbės ženklu.
- 2013 m. Kauno meno kūrėjų asociacijos premija už eilėraščių rinkinį „Keltininkas“.
- 2015 m. apdovanotas Bernardo Brazdžionio premija.
- 2015 m. pelnė Lietuvos rašytojų sąjungos premiją.
- 2018 m. apdovanotas Dionizo Poškos premija.
- 2022 m. pelnė Kauno miesto kultūros premiją.
Atminimas ir palikimas
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė užuojautą dėl A. Mikutos mirties. „A. Mikuta buvo iškili asmenybė ir išskirtinio talento poetas savo subtiliu, jautriu braižu ir filosofiniu stiliumi praturtinęs Lietuvos poezijos pasaulį“, - rašoma prezidento užuojautoje. Pasak šalies vadovo, A. Mikutą prisiminsime kaip poetą, savo kūryba padariusį didelę įtaką mūsų šalies poezijos raidai ir prisidėjusį prie jaunųjų poetų ugdymo. Prezidentas pažymėjo, kad kultūros ir meno žurnale „Nemūnas“ dirbęs A. Mikuta ženkliai prisidėjo prie kultūrinės žiniasklaidos plėtros Lietuvoje.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė taip pat išreiškė užuojautą dėl poeto mirties. „Šiandien mus paliko taiklaus žodžio meistras - Algimantas Mikuta. Nebijojęs aštrios minties ir gebėjęs filosofiją, paradoksą, konkrečias detales, ironiją ir begalę kitų minties formų surimuoti paprastai nepaprastu būdu A. Mikuta paliko neabejotinai ryškų pėdsaką Lietuvos poezijos, literatūros, kultūros istorijoje.“
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. rugpjūčio 14 d. mirė poetas, vertėjas Algimantas Mikuta. „Algimantas Mikuta - vienas žymiausių Lietuvos poetų, sukūręs ne tik savitą, originalų stilių, bet ir išugdęs, paskatinęs daug dabar žinomų poetų“, - teigia Rašytojų sąjunga.
tags: #poetas #algimantas #mikuta #gime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
