Abortai jau ne pirmus metus išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, gerokai aplenkdami kitas ligas ir nelaimingus atsitikimus. Šią nerimą keliančią tendenciją rodo įvairūs statistiniai duomenys, kuriuos renka ir analizuoja tokios organizacijos kaip „Worldometer“ ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
„Worldometer“ - duomenų bazė, kurioje realiuoju laiku stebimi statistiniai duomenys apie sveikatą, pasaulio gyventojų skaičių ir kitus rodiklius, - remdamasi iš Pasaulio sveikatos organizacijos gautais duomenimis, nustato pasaulyje atliktų abortų skaičių. Abortai tapo pagrindine žmonių mirties priežastimi pasaulyje, rodo portalo „Worldometers“ statistika, paremta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis.
Paskutinė turima „Worldometer“ nuotrauka Naujųjų metų išvakarėse, užfiksuota interneto archyvų įrankiu „The Wayback Machine“, atskleidė, kad 2021 m. pasaulyje buvo atlikta maždaug 42,6 mln. abortų. Maždaug 58,7 mln. žmonių mirė 2021 m. Į šį skaičių neįtraukti mirusieji nuo abortų.
2021 m. nėra pirmieji metai, kai abortai buvo pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Iš „Worldometer“ duomenų, gautų 2020 m. Naujųjų metų išvakarėse, paaiškėjo, kad tais metais buvo atlikta daugiau kaip 42,6 mln. abortų. 2020 m. užfiksuotas rekordiškas atliktų abortų skaičius - net 42,7 milijono negimusių kūdikių. „Worldometer“ nustatė, kad 2019 m. buvo atlikta 42,4 mln. abortų.
Statistikos tarnyba „Worldometers“ realiu laiku stebi ir įvertina įvairią statistiką, remdamasi tokiais šaltiniais kaip Jungtinės Tautos, PSO, Tarptautinis valiutos fondas ir kiti. Remiantis statistikos tarnybos „Worldometers“ duomenimis, 2019 m. visame pasaulyje buvo atlikta apie 42,4 mln. abortų. Tai sudaro daugiau nei pusę visų mirčių dėl kitų priežasčių (58,6 mln.).
Šie skaičiai gerokai viršija bendrą mirčių nuo vėžio (10 mln. 2025 metais, 8,2 mln. 2020 m.), rūkymo (beveik 5 mln. žmonių), alkoholio (apie 2,5 mln. žmonių), ŽIV/AIDS (beveik 1,7 mln. žmonių), eismo įvykių (daugiau nei 1,3 mln. žmonių) ir kitų priežasčių. Nuo užkrečiamųjų ligų, kurios praėjusiais metais buvo antra pagal mirčių sukėlimą priežastis, mirė 13 mln. žmonių. Be to, dėl su vandeniu susijusių ligų mirė apie 850 000 žmonių, nuo sezoninio gripo mirė beveik pusė milijono žmonių, beveik 400 000 žmonių žuvo nuo maliarijos, o daugiau kaip 300 000 motinų pernai neteko gyvybės gimdydamos. Koronaviruso statistikos duomenys atskleidė, kad 2021 m. ir 2020 m. visame pasaulyje nuo koronaviruso mirė 1,8 mln. žmonių (Johnsono Hopkinso universiteto duomenimis).
Visame pasaulyje 2020 m. fiksuojama daugiau mirčių dėl aborto, nei visų mirčių nuo vėžio, maliarijos, ŽIV / AIDS, rūkymo, alkoholio ir eismo įvykių kartu sudėjus, rodo „Worldometer“ statistika. Šokiruojantis mirčių dėl abortų skaičius iš tikrųjų paskatino kai kuriuos stebėtojus abortus vadinti „mūsų laikų socialinio teisingumo priežastimi“, nes vien tik šios problemos mastas visiškai užgožia kitas žmogaus teisių problemas.
Tačiau tikrasis abortų skaičius gali būti mažesnis arba didesnis, nes statistikos tarnyba remiasi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri savo ruožtu remiasi abortą skatinančio Guttmacherio instituto įvertinimais. „Iš Guttmacherio instituto kasmet apskaičiuojamų 56,3 mln. abortų pasaulyje oficialiai patvirtinti galima ne daugiau nei 10 proc. ir tik 23 proc. turi kokių nors empirinių įrodymų“, - rašė Michaelis Spielmanas iš organizacijos „Abort73“. „Dėl kitų 77 proc. Praeitais metais statistikos tarnyba „Worldometers“ nustatė panašius skaičius, todėl kairiosios politinės pakraipos atstovai, tokie kaip faktų tikrinimo internetine svetaine prisistatanti „Snopes“, stengėsi sumenkinti naujieną ne ginčydama skaičius, o teigdama, kad abortas neturėtų būti traktuojamas kaip „mirties priežastis“.

| Mirties priežastis | Mirusiųjų skaičius (mln.) |
|---|---|
| Abortai | 42,7 |
| Vėžys | 8,2 |
| Rūkymas | 5 |
| ŽIV/AIDS | 1,7 |
| Koronavirusas | 1,8 |
| Eismo įvykiai | 1,3 |
| Alkoholis | 2,5 |
| Su vandeniu susijusios ligos | 0,85 |
| Maliarija | 0,4 |
| Gimdymo komplikacijos (motinų) | 0,3 |
Be to, kad abortai yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, jie taip pat yra pagrindinė mirties priežastis JAV. Abortus propaguojantis Guttmacherio institutas pranešė, kad 2017 m. JAV buvo atlikta 862 320 abortų. Tais pačiais metais Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, pagrindinė mirties priežastis JAV, be abortų, širdies ligos, nusinešė 647 457 žmonių gyvybes. Iš viso 2017 m. JAV mirė 2 813 503 žmonės, neįskaitant abortų. 2019 m. JAV buvo atlikta 625 346 abortai, tačiau į šią statistiką įtraukti tik 47 iš 50 valstijų ir Niujorko duomenys.
Kasmetinis žygis skirtas liūdnai pagarsėjusio 1973 m. sausio 22 d. Aukščiausiojo Teismo „Roe prieš Wade‘ą” sprendimo atminimui, kuris kartu su 1992 m. „Planned Parenthood prieš Casey“ sprendimu įteisino abortus visoje šalyje.
Viena pirmųjų abortus legalizavusių šalių po Antrojo pasaulinio karo buvo Sovietų Sąjunga. Mat tai buvo ateistinė valstybė, be religinių skrupulų. Tačiau esminė 1955 m. sprendimo priežastis vis dėlto buvo kita. Sovietinei medicinos sistemai daugiau kainavo nelegalių abortų aukų gelbėjimas nei nėštumo nutraukimo su gydytojo priežiūra užtikrinimas. Tiesa, oficialių abortų statistika dar ilgai šiurpino pažangesnes šalis. Sovietų Sąjungoje buvo pasaulyje bene didžiausias fiksuojamas abortų skaičius - 1000 vaisingo amžiaus moterų tekdavo apie 100 abortų. Manoma, kad 1920-1930 m. Lietuvoje per metus buvo padaroma 15 000 abortų. 1985 m. Sovietų Sąjungoje kas trečias kūdikis buvo atliktas aborto metu.
„Tuo metu nėštumo nutraukimas prilygo tokiam paprastam požiūriui: ėjau pro šalį, užsukau į polikliniką ir sureguliavau mėnesines. Tačiau per pastaruosius 20 metų šis supratimas labai pasikeitė“, - pasakojo Kauno klinikų Akušerijos ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė.
ES šalis, kuriose draudžiami abortai, galima ant pirštų suskaičiuoti. Tai Lenkija, Airija, Malta ir keletas nykštukinių valstybių. Tuo tarpu Portugalijoje, Ispanijoje, kur abortai draudžiami keletą dešimtmečių, juos legalizavo dėl išaugusių nelegalių abortų skaičiaus ir pavojaus moterų sveikatai bei gyvybei. Pavyzdžiui, draudimo metais Portugalijoje kasmet buvo atliekama per 20 tūkst. nelegalių abortų - moterys nėštumą nutraukdavo pačios arba padedant nekvalifikuotiems specialistams, o vėliau atsidurdavo ligoninėse.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė pasakojo apie Indijos pilietės Savitos Halappanavar mirtį Airijoje. Ši moteris, nors buvo Indijos pilietė, su šeima gyveno Airijoje. Ji susirgo kažkokia lėtine liga, kuri grėsė jos gyvybei. Kai moteris kreipėsi į gydytojus ir buvo paguldyta į ligoninę, ji paprašė nutraukti nėštumą, nes labai blogai jautėsi. Tačiau jai buvo atsakyta, kad Airijoje labai gerbiamos vaisiaus teisės, todėl jie negalintys to padaryti. Tuo metu jos būklė dar buvo visai patenkinama, bet ji sparčiai blogėjo. Kai jau moteris atsidūrė ties agonijos riba, ją perkėlė į reanimaciją ir nutraukė nėštumą. Tačiau po to ji išgyveno parą ar dvi ir mirė nuo kraujo užkrėtimo. Procedūra buvo atlikta pavėluotai - nėštumo nutrauktas jau tada, kai vaisius jos įsčiose buvo žuvęs. Tačiau kol vaisiaus širdelė plakė, medikai gynė jį, o ne pačią moterį. Airijos moterys po šio įvykio išėjo į gatves, primindamos savo teises.

Europos žmogaus teisių teismui tenka narplioti ne vieną bylą, kai moterims buvo neleista pasidaryti abortą. Vieną iš jų yra laimėjusi ir lietuvė, padavusi į teismą Airiją, kurioje gyvena. Kartu su dviem airėmis padavė skundą, kad dėl trukdžių atlikti abortą savo šalyje, jos turėjo vykti į Didžiąją Britaniją, o grįžusios patyrė komplikacijų. Teismas priteisė Airijai atlyginti lietuvei 15 tūkst. eurų žalą.
Reprodukcinės sveikatos ekspertės teigimu, Lenkijoje šiuo metu labai sunku rasti gydytoją, kuris nutrauktų nėštumą, tačiau už labai didelius pinigus tai yra įmanoma. Taigi medikai dar turi kvalifikacijos atlikti abortą. Tačiau dauguma lenkių važiuoja į užsienį - Baltarusiją, Kaliningrado sritį, į Vakarus (Lietuvą, Vokietiją, Olandiją) - kam kuri šalis arčiau. Maltietės taip pat masiškai vyksta į užsienį, kadangi čia galioja itin griežti draudimai. Šioje šalyje net diskusija abortų tema traktuojama kaip įtartina, todėl visuomenės atstovai ir politikai net bijo prasižioti apie tai, kad nebūtų persekiojami.
Opus abortų klausimas palietė ir Lenkiją. Šalyje kilo visuotinis sumišimas po to, kai Aukščiausiasis Teismas nusprendė uždrausti eugeninius abortus, atliekamus kūdikiams, turintiems Dauno sindromą ir kitokią negalią. Spalio pradžioje Lenkijos konstitucinis tribunolas panaikino nuostatą, leidžiančią gydytojams nutraukti vaisiaus gyvybę dėl įgimtų negalių, nusprendęs, kad tokie įstatymai pažeidė nacionalinę Konstituciją, kuri garantuoja teisę į gyvybę. Savo sprendime teismas teigė, kad vaiko abortas dėl galimų apsigimimų yra eugenika, pastangos išlaisvinti visuomenę nuo silpnų ir nepageidaujamų asmenų. Tai nacių sukurta ir prieš žydus bei neįgalius asmenis taikyta žiauri praktika.
Anot E. Kuliešytės, moterys nėra informuojamos, kad nėštumas kartais kelia kur kas didesnį pavojų sveikatai negu jo nutraukimas. Mat nėštumas taip pakeičia moters organizmą, kad bet kada gali komplikuotis sveikata. Labai dažnai gydytojai su tuo susiduria ir privalo spręsti šiuos klausimus. Jos teigimu, 500 tūkst. moterų pasaulyje kasmet miršta dėl įvairių nėštumo ir gimdymo komplikacijų ir pusė iš jų - dėl nelegalaus, nesaugaus aborto.
Jei moters imuninė sistema silpna ir jai atliekamas nėštumo nutraukimas nesteriliomis sąlygomis, o nelegalaus aborto atveju tai labai tikėtina, prasideda infekcija. Moteris karščiuoja, bet bijo kreiptis į gydytoją, nes ją pradės tardyti, kas jai padarė abortą. Taigi atsėlina tas pats pavojus - kraujo užkrėtimas arba nukraujavimas. Kalbant apie abortų turizmą, tai irgi nėra taip jau nekalta. Po aborto moterys dažnai vyksta namo, nors turėtų kuo mažiau judėti. Komplikacijų atveju jos taip pat nesikreipia į gydytoją. Tikrai yra dėl to atvykstančių iš Airijos. Prieš ir po švenčių visi ginekologai jaučia aktyvesnį emigrančių moterų apsilankymą. Statistikos aiškios neturime, bet, nemoksliškai sakant, esu girdėjusi, taip pat ir iš Lenkijos moterų teisių aktyvisčių, kad ir iš Lenkijos yra atvykstančių moterų, kurios čia nutraukia nėštumą.
Besivystančiose ar labai mažų pajamų šalyse (Afrikoje, Azijoje) yra dar blogiau, kadangi abortai ten visiškai nelegalūs, todėl vyksta siaubingi dalykai. Kadangi kvalifikuotų specialistų nėra, jaunos merginos, be giminių žinios, dažnai kreipiasi į kitas moteris, kurios bando nutraukti nėštumą žalingų žolelių pagalba, su įkišimu į gimdą - pačios merginos bando badytis virbalais arba pakabų galais ir neretai miršta. Į sužeistą vietą įsimeta infekcija ir po truputį ateina mirtis.
Mokslinė ir grožinė literatūra mirga istorijomis apie iki 1973 m. JAV vykdytus nelegalius nėštumo nutraukimus. Minima, kad moterys įsišvirkšdavo sau į gimdą baliklio, bandydavo sukelti persileidimą badydamos vaisių aštriais daiktais, per gimdos kaklelį kišdavo aštrius daiktus ir taip bandydavo išsigramdyti gimdos sieneles. Daugybė moterų mirė dėl vidaus organų pažeidimų, kraujo užkrėtimo, nukraujavimo. Nelegalių abortų ir kovos su jais simboliu tapo atlankstytas vielinės pakabos kablys, kuriuo buvo įprasta daryti abortus. 1968 m. atlikta studija parodė, kad kasmet JAV buvo padaroma apie 1.2 mln. nelegalių abortų.
„Valstybei priskirta pareiga ginti žmogaus teises bei užtikrinti saugų gyvenimą. Tačiau šiuo atveju valstybė nesipriešina tam tikrų visuomenės jėgų norui uždrausti abortus. Kaip ji galėtų tai daryti? Tam tikrais dokumentais, įstatymais, strategijomis, programomis. Tačiau jokių reprodukcinės sveikatos dokumentų mes neturime. Pas mus nėra nei reprodukcinės sveikatos strategijos, nei programos, nei šeimos planavimo programos, nėra jokių kontracepcijos prieinamumo programų, nėra dėmesio jauniems žmonėms, kurie pradeda lytinį gyvenimą ties suaugusiųjų riba, o kontracepciją turi pirkti tomis pačiomis kainomis kaip dirbantys žmonės. Visa tai parodo, kad valstybė neturi pozicijos. Todėl kita pusė turi galimybę savo poziciją ginti labai agresyviai“, - svarstė E. Kuliešytė.
Beje, ideologijai, kad moteriai nereikia jokių teisių, kad jos pareiga tik gimdyti, priklauso patys įvairiausi žmonės - tiek pagal specialybę, tiek pagal išsilavinimą. Jie gali turėti aukščiausius mokslinius laipsnius, užimti aukščiausias pareigas, todėl ši ideologija tampa varančiąja, bet negatyvia jėga, kuri griauna kitų žmonių gyvenimus, nepaiso jų interesų, nes jų ideologija jiems atrodo viršesnė. Juk niekas dabar neverčia moterų daryti abortų, vartoti kontraceptikų, jeigu jos to nenori. Tačiau valstybė turi užtikrinti, kad jeigu žmogus turėtų galimybę rinktis. Jei jis žmogus nori planuoti šeimą natūraliais būdais, jis turi turėti tokią galimybę, jei nori šiuolaikinių kontraceptikų, jie taip pat turi būti prieinami.
Prieš keletą metų DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 84 proc. lietuvių pateisintų abortą net dėl materialinių paskatų. Pasak apklausos, visiškai pateisinti abortus dažniau linkusios pačios moterys, taip pat 36-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Griežtai prieš abortus dažniau pasisako vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, mažiausių pajamų, rajonų centrų gyventojai. Šiuo metu Lietuvoje atliekama apie 7 tūkst. abortų per metus, per 100 iš jų - dėl medicininių indikacijų, likę - moters pageidavimu. Kasmet abortų skaičius mažėja. Specialistai šią tendenciją sieja su visuomenės išprusimo reprodukcijos srityje bei kontracepcijos būdų populiarėjimu.
Lietuvoje šiuo metu kuriasi krizinio nėštumo centrai, kuriuos finansuoja valstybinės institucijos. Jie įsteigti tam, kad atkalbėtų moteris nuo nėštumo. Iš tiesų geriau, jei moteris abejoja ir jai tiesiog reikia palaikymo. Tačiau Reprodukcinių teisių centras JAV aprašo liūdną Vengrijos patirtį. Šioje šalyje psichologai konsultuoja tik viena kryptimi - dažniausiai gąsdindami ir įžeidinėdami moteris, sakydami, kad jeigu jos nutrauks nėštumą, bus blogas žmogus, ne motina, o žudikė. Esą jeigu renkiesi šitą kelią, suprask, ką renkiesi. Tada parodo paveiksliukus, kaip atrodo embrionas. Dažniausiai jis parodomas labai didelis - 14-16 savaičių, nors teigiama, kad yra iki 12 savaičių. Taip prigąsdinta moteris arba pasiduoda šitai įtakai, arba, jeigu ji negali išspręsti šios problemos kitaip, pasiryžta savižudybei, nes ji nenori būti žudikė. Tik labai stipri moteris gali tvirtai atlaikyti tokias konsultacijas.
Todėl tiek Reprodukcinių teisių centras, tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad bet kokios privalomos konsultacijos, privalomi laukimai, reikalaujant apgalvoti savo sprendimą, yra žmogaus teisių pažeidimas, kadangi sukuria barjerą pasirinkti tai, dėl ko jau nuspręsta. PSO rekomenduoja imtis reguliavimo priemonių nuo pradžių - per lytinį ugdymą ir švietimą mokykloje, kvalifikuotas gydytojų paslaugas dėl šeimos planavimo ir prieinamą kontracepciją už prieinamą kainą.

tags: #aborto #pasauline #statistika