Nepaprastas pasakų pasaulis: nuo teatrinės magijos iki literatūros klasikų vaikams

Vaikų pasaulis pilnas magijos, nuotykių ir netikėtų posūkių. Nuo interaktyvių spektaklių, leidžiančių patiems tapti pasakos dalimi, iki gausybės knygų, parašytų talentingų kūrėjų iš Lietuvos ir viso pasaulio - vaikų literatūra ir pramogos nuolat stebina savo įvairove. Šiame straipsnyje pasinersime į „pašėlusių“ pasakų ir įtraukiančių renginių informacijos lobyną, atskleisdami, kaip kūrėjai padeda vaikams atrasti fantazijos ir nuotykių kupiną pasaulį.

„Pašėlę“ nuotykiai ir interaktyvi magija Raganiukės teatre

Kas gali būti geriau nei švęsti Heloviną tikrame Raganiukės teatre? Čia magijos, burtų, vaiduoklių netrūksta, o šventė virsta jaukiu, žaismingu ir kūrybišku įvykiu visai šeimai. Vienas iš išskirtinių renginių yra Vaikų Helovinas Raganiukės teatre, kurio metu vaikai kviečiami ne tik stebėti, bet ir aktyviai dalyvauti.

Programoje siūlomas legendinis interaktyvus spektaklis žaidimas „Raudonkepurė ir vilkas“. Tai - nepaprasta šventė, o tikra Helovino pasaka teatre, apkeliavusi beveik pusę pasaulio, sulaukusi plojimų Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Čekijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Šiame spektaklyje vaikams atskleidžiamos didžiausios teatro paslaptys - jie savo akimis gali pamatyti, kaip kuriamas teatras, scenoje pasirodo su teatro kostiumais ir teatriniu grimu. Raganiukės teatro aktoriai skirtingais balsais šmaikščiai įgarsina vaidinančius vaikus, kurie įkūnija žymiosios pasakos herojus ir tampa tikromis teatro žvaigždėmis.

Be spektaklio, Helovino šventė siūlo daugybę pramogų: susitikimus su Raganiukės teatro personažais, linksmiausius Helovino žaidimus ir net „crazy“ fotosesiją. Vaikai skatinami ateiti pasipuošę karnavaliniais kostiumais - tapti raganaitėmis, superherojais, gyvūnėliais, velniukais ar kitais mylimais personažais. Kūrybiškumas lavinamas per moliūgų konkursą, kur kiekvienas atsineša savo šventinį moliūgą - baisų, gražų ar gerą - ir dalyvauja gražiausio ar baisiausio moliūgo rinkimuose. Šventės dress kodas - karnavaliniai kostiumai, o tai garantuoja nepamirštamus prisiminimus ir stebuklingus kadrus iš „crazy“ fotosesijos.

Įžymūs kūrėjai ir jų išskirtiniai pasakojimai vaikams

Lietuvos ir pasaulio vaikų literatūra yra gausi talentingų rašytojų, poetų ir iliustratorių, kurie savo kūryba formuoja jaunųjų skaitytojų vaizduotę. Daugelis jų yra palikę ryškų pėdsaką, sukūrę nepamirštamų istorijų, kurios lavina kūrybiškumą ir supažindina su įvairiomis „išdykusiomis“ bei pamokomomis pasakomis.

Vaikų literatūros kritikai ir teoretikai

Vaikų literatūros raidai svarbūs ne tik kūrėjai, bet ir tie, kurie analizuoja bei vertina jų darbus. Pavyzdžiui, 1927 m. sausio 1 d. gimė literatūrologas, vaikų literatūros kritikas Jonas Linkevičius. Jis išleido knygas „Vaikų poezijos dešimtmečiai“ (1972), „Prie žalių krantų“ (1988), „Po girią vaikščiojo poetas“ (2001) ir „Iš gintarų vėrinio“ (2002). Taip pat sudarė grožinės literatūros, literatūros kritikos ir pedagogikos rinkinių, tarp kurių - „Šiuolaikinės vaikų literatūros problemos“ (1979).

Rašytojai, palikę ryškų pėdsaką

Vaikų literatūroje gausu autorių, kurių kūriniai tapo klasika ir toliau žavi jaunas širdis. Čia pateikiame keletą iš jų:

• 1907 m. vasario 2 d. gimė poetas Bernardas Brazdžionis, žinomas Vytės Nemunėlio slapyvardžiu. Jis išleido per dešimt eilėraščių knygų vaikams, tarp kurių - „Mažųjų pasaulis“ (1931), „Drugeliai“ (1934), „Kiškio kopūstai“ (1936), „Dėdė rudenėlis“ (1941) ir ypač populiari poemėlė „Meškiukas Rudnosiukas“ (1939).
• 1937 m. sausio 29 d. gimė kraštotyrininkas, rašytojas Vytautas Gasiūnas.
• 1957 m. sausio 30 d. gimė rašytoja, eseistė ir žurnalistė Gintarė Adomaitytė. Ji dirbo „Lietuvos pionieriaus“, „Genio“ redakcijose ir vaikams bei paaugliams išleido pasakų knygas „Debesėlis ieško vardo“ (1999), „Pasaka apie liūdną arklį“ (2000), „Vėjų miesto pasakos“ (2003), „Avis artistė“ (2005) bei apysaką „Laumžirgių namai“ (2001).
• 1947 m. sausio 13 d. gimė rašytojas ir vertėjas Jurgis Kunčinas. Vaikams ir paaugliams jis parašė eilėraščių knygą „Labas, sraige, kur eini?“ (1989), apysakas „Baltųjų sūrių naktis“ (1996) ir „Didžiosios Žiurkės šešėlis“ (1996).
• 1897 m. sausio 23 d. gimė rašytoja Ieva Simonaitytė. Mokyklinio amžiaus skaitytojams rekomenduotas romanas „Aukštujų Šimonių likimas“ (1957), „Gretimos istorijėlės“ (1968), atskira knygele vaikams išleistas apsakymas „Meilutis ir Gužiukas“ (1967).
• 1927 m. kovo 10 d. gimė rašytojas Vladas Dautartas. Vaikams ir paaugliams parašė apysakas „Teka upė pro šalį“ (1959), „Mano tėtis partizanas“ (1964), „Jis - Kapitonas Pramuštgalvis“ (1970) ir „Žydrieji jungos“ (1972). Taip pat išleido pasakų „Auksinio lyno vaišės“ (1965) ir „Pasaka nepasaka apie lydekutį Kikutį“ (1984).
• 1957 m. gegužės 1 d. gimė rašytoja Nijolė Kepenienė. Vaikams parašė pasakų „Labanakt“ (1992), „Šunų valsas“ (1994), „Madingiausias krokodilas“ (1998) ir „Džiovintas debesėlis“ (1999).
• 1937 m. liepos 12 d. gimė poetė Judita Vaičiūnaitė. Vaikams parašė eilėraščių knygas „Spalvoti piešiniai“ (1971), „Balkonas penktame aukšte“ (1976), „Karuselės elnias“ (1981) ir pjesių-pasakų rinkinį „Mėnulio gėlė“ (1979).
• 1897 m. rugpjūčio 11 d. gimė populiari anglų rašytoja Enid Blyton, kuri parašė apie 600 kūrinių vaikams. Lietuvoje išleista pasaka „Ančiukas Timas“ (1948) ir keturios detektyvų ciklo „Šaunusis penketukas“ knygos (1999).
• 1887 m. sausio 7 d. gimė estų literatūros klasikas Oskaras Lutsas, kuriam populiarumą pelnė apysaka iš moksleivių gyvenimo „Pavasaris“ (1912-1913, liet. 1957).
• 1737 m. sausio 19 d. gimė prancūzų rašytojas Jacques-Henri Bernardin de Saint-Pierre, kurio knyga „Paulius ir Virginija“ (1789, liet. 1935) laikoma vaikų literatūros klasika.
• 1867 m. vasario 7 d. gimė amerikiečių rašytoja Laura Ingels Wilder, išpopuliarėjusi 12 knygų ciklu „Mažas namelis“ (1932-1943).
• 1937 m. kovo 20 d. gimė amerikiečių rašytoja Lois Lowry, parašiusi apie 30 knygų vaikams ir paaugliams, įskaitant „Siuntėjas“ (1993, liet. 2005).

Pasaulio literatūros lobiai vaikams: vertimai

Lietuvos skaitytojai gali mėgautis ir gausybe pasaulinės vaikų literatūros kūrinių, išverstų į lietuvių kalbą. Vertėjai atlieka itin svarbų darbą, atveriančius duris į kitų kultūrų „crazy“ pasakas ir nuotykius.

• Jurgis Kunčinas iš vokiečių kalbos išvertė Siegfriedo Lenzo „Cirko nutikimus“, albanų pasakas „Žemės gražuolė“, W. Disney’aus „Mikį ir tris pupas“, Benjamino Leberto romaną „Crazy“ ir kt. kūrinius.
• 1947 m. rugpjūčio 7 d. gimė vertėjas, IBBY Lietuvos skyriaus narys Virgilijus Čepliejus. Iš anglų kalbos išvertė apie 30 vaikų ir jaunimo knygų, tarp jų - Meinderto DeJongo, E. B. White’o, Roaldo Dahlo, Sue Townsend, Louiso Sacharo „Duobės“ (1998, liet. 2004), už kurį pelnė IBBY Lietuvos skyriaus premiją.

Įvairūs kūrėjai ir jų indėlis

Vaikų literatūra yra plati ir apima daugybę žanrų bei stilių. Štai dar keletas žymių kūrėjų ir jų indėlio:

• 1907 m. vasario 22 d. gimė Motiejus Lukšys. Išleido knygas vaikams „Aukso trupiniai“ (1935), „Gailestingoji sesutė“ (1937) ir „Voverėlė Rudapūkė“ (2003).
• 1937 m. kovo 31 d. gimė prozininkas Pulgis Andriušis, vaikams ir jaunimui skirtos jo knygos „Tipelis“ (1951) ir „Vabalų vestuvės“ (1948).
• 1937 m. kovo 4 d. gimė austrų rašytojas Ernst A. Ekker, parašęs per 50 knygų vaikams. Lietuvių kalba išleistos „Šokliukliukas“ (1995) ir „Skrajojanti vyšnių pardavėja“ (1997).
• 1917 m. vasario 22 d. gimė čekų rašytojas, H. Ch. Anderseno premijos laureatas (1980) Bogumil Řiha. Jis parašė knygas vaikams „Gonziko kelionės į kaimą“ (1954), „Mūsų Vitekas“ (1961) ir „Adomas ir Otilė“ (1970, liet. 1975).
• 1917 m. sausio 28 d. gimė rusų rašytojas Valentinas Katajevas, žinomas apysakų „Baltuoja burė tolumoje“ (1936), „Pulko sūnus“ (1945) ir pasakų knygos „Dūdelė ir ąsotėlis“ (1951) autorius.
• 1837 m. kovo 1 d. gimė rumunų prozininkas Ion Creanga, „Vaikystės atsiminimų“ (1980-1983) ir literatūrinių pasakų „Kapšiukas su dviem skatikais“ (liet. 1962) kūrėjas.
• 1867 m. sausio 21 d. gimė vokiečių rašytojas Ludwig Thoma, parašęs dvi knygas paaugliams: romaną „Iš vieno varliamušio gyvenimo“ (1905, liet. 1999) ir jo tęsinį „Teta Frida“ (1907).
• 1877 m. kovo 8 d. gimė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, parašiusi pirmąją lietuvišką vaikų pjesę „Nepasisekė Marytei“ (1906), apysakas „Vincas Stonis“ (1906) ir „Į šviesą“ (1908), taip pat „Lietuvos senovės istorijos pasakas“ (1920) bei nemažai apsakymų vaikams ir apie vaikus.
• 1807 m. vasario 27 d. gimė amerikiečių poetas Henry Wadsworth Longfellow, poemos apie indėnų gyvenimą „Hiavatos giesmė“ (1855) autorius.
• 1787 m. liepos 9 d. gimė rusų romantizmo atstovas Anatolijus Pogorelskis, kurio apysaka-pasaka „Juodoji višta, arba Požemio gyventojai“ (1829, liet. 1984) labai svarbi vaikų literatūros istorijai.
• 1907 m. birželio 22 d. gimė rusų rašytojas Andrejus Nekrasovas, „Kapitono Vrungelio nuotykių“ (1939), Lietuvoje žinomų kaip „Kapitono Pagyrūngelio nuotykiai“ (liet. 1966), kūrėjas.
• 1877 m. liepos 18 d. gimė garsiausias bulgarų rašytojas Elin Pelin, lietuvių kalba išleista apysaka „Janas Bebijanas“ (1933, liet. 1979) ir apsakymų rinkinys „Gandralizdžiai“ (liet. 1970).
• 1917 m. rugpjūčio 4 d. gimė baltarusių rašytojas Janka Brylis, keletą savo knygų adresavęs vaikams: „Žalioji mokykla“ (1951, liet. 1963).
• 1917 m. rugpjūčio 6 d. gimė lietuvių poetas Jonas Minelga. Išleido knygas vaikams „Labas rytas, vovere“ (1964), „Kiškio pyragai“ (1973) ir „Žiogas muzikantas“ (1982).
• 1927 m. rugpjūčio 22 d. gimė vokiečių rašytojas Alfred Wellm, vaikams parašęs 13 knygų, lietuvių kalba išleistos apysakos „Dručkis“ (1962, liet. 1966) ir „Labutis“ (1977, liet. 1981).
• 1927 m. balandžio 23 d. gimė latvių rašytoja Ilze Indrane, kurios romanuose „Lazdynų lieptas“ (1963), „Kepurė kaštonų“ (1966) gvildenamos jaunimo, brendimo problemos.
• 1927 m. birželio 4 d. gimė Kanados rašytoja Constance Horne, iš septynių jos knygų populiariausia „Atsitiktinė našlaitė“ (1998, liet. 2005).
• 1827 m. birželio 12 d. gimė šveicarų rašytoja Johanna Spyri. Pasaulyje plačiausiai žinoma jos apysaka „Heida“ (1881, liet. 1935, 1978).
• 1887 m. birželio 18 d. gimė literatūrologas, rašytojas Vladas Dubas. Vaikų literatūrai reikšminga jo psichologinė apysaka „Vytukas“ (1934).
• 1937 m. vasario 19 d. gimė slovėnų rašytoja Polonca Kovač, parašiusi apysakų ir pasakų vaikams ir paaugliams knygą „Mažosios burtininkės vaistažolės“ (liet. 2004).
• 1927 m. kovo 27 d. gimė danų rašytoja, H. Ch. Anderseno premijos laureatė (1976) Cecil Bødker. Žinomiausias jos 13 knygų ciklas apie Silą (1967-1998), kurio pirmoji - „Silas ir juodoji kumelė“ - išversta ir į lietuvių kalbą (liet. 1999).
• 1957 m. kovo 29 d. gimė norvegų rašytoja Anne Grete Hollup. Parašė keturias knygas vaikams, iš kurių romanas paaugliams „Myli… Nemyli?“ (1997, liet. 2002).
• 1967 m. vasario 1 d. gimė amerikiečių rašytoja Meg Cabot. Populiarumo sulaukė 13 dalių „Princesės“ ciklas: „Princesės dienoraštis“ (2000, liet. 2001).
• 1947 m. rugsėjo 21 d. gimė prancūzų rašytoja Evelyne Brisou-Pellen, parašiusi per 70 knygų. Lietuvių kalba išleistos nuotykinės apysakos „Vilkų žiema“ (1998, liet. 2004) ir „Perverta kaukolė“ (1998, liet. 2005).

Iliustratorių menas ir vertimų svarba

Kiekviena „pašėlusi“ pasaka vaikams atgyja ne tik per žodį, bet ir per vaizdą. Iliustratoriai suteikia knygoms gyvybės ir padeda jauniesiems skaitytojams pasinerti į magiškus pasaulius.

Vizualinis pasakų pasaulis: dailininkai ir iliustratoriai

Nepakartojamos iliustracijos yra neatsiejama vaikų literatūros dalis, leidžianti pasakoms įgyti vizualinę formą ir sužavėti jaunuosius skaitytojus.

• 1927 m. sausio 12 d. gimė dailininkas, grafikas, knygų iliustruotojas Algirdas Steponavičius. Jis iliustravo Kosto Kubilinsko, Petro Cvirkos, Kazio Borutos, Mykolo Sluckio, Sonės Tomarienės pasakų knygas vaikams. 1965 m. Leipcigo knygų parodoje pelnė aukso medalį, o 1967 m. Bratislavos bienalėje - „Aukso obuolio“ prizą.
• 1887 m. rugpjūčio 25 d. gimė dailininkas Kazys Šimonis, piešęs „Saulutės“ žurnalo (1930-1932) viršelius, iliustravęs nemažai pasakų knygų, parašęs apsakymų knygą „Girių giesmės“ (1936).
• 1947 m. liepos 15 d. gimė nyderlandų dailininkas, paveikslėlių knygų kūrėjas Dieter Schubert, kuris su žmona Ingrida sukūrė ir iliustravo kelias dešimtis vaikų knygų. Lietuvių kalba išleista pasaka „Sriuba iš kirvio“ (2003, liet. 2005).
• 1937 m. rugsėjo 22 d. gimė suomių rašytoja, dailininkė, animacininkė Camilla Mickwitz, knygų ir filmų apie Jasoną, Emiliją ir Vyvi (Emilija ir trys mažos tetulės, liet. 1983) autorė.
• 1877 m. rugpjūčio 25 d. gimė latvių rašytojas ir dailininkas Jānis Jaunsudrabiņš. Vaikų literatūrai svarbūs jo paties iliustruoti vaikystės atsiminimai „Baltoji knyga“ (1914, liet. 1959) ir „Žalioji knyga“ (liet. 1990).

Vaikų literatūros kūrėjai ir jų svarbiausi kūriniai

Kad būtų lengviau orientuotis gausiame vaikų literatūros pasaulyje, parengėme lentelę, kurioje apibendrinami kai kurie iškiliausi autoriai ir jų žymiausi kūriniai, praturtinę „pašėlusių“ pasakų ir apysakų lobyną.

tags: #crazy #pasakos #vaikams

• Nuo pagalvėlių iki ortopedinių šalmų: koreguokite kūdikio galvos formą
• Elektroninis pianinas vaikams: muzikos pasaulio atradimai
• socialinės globos įstaigų užimtumo formų klasifikacija
• Kaip suorganizuoti nepamirštamą vaiko gimtadienį
• Nėštumo testų patikimumas