Aborto Komplikacijos ir Giluminės Psichologinės Pasekmės

Abortas (lot. abortus, aborior - „sunykstu“, „apmirštu“) - savaiminis ar dirbtinis nėštumo nutraukimas ankstesnėje nėštumo stadijoje, kurio pasekmė yra negimusios gyvybės (gemalo, vaisiaus) žūtis. Moterų nėštumo nutraukimas iki 12 savaitės laikomas ankstyvuoju, iki 24 - vėlyvuoju. Abortas taip pat apibrėžiamas kaip nėštumo nutrūkimas per pirmąsias 28 savaites.

Sprendimo Priėmimo Kelias ir Jo Sudėtingumas

Daugybė veiksnių gali lemti sprendimą nutraukti nėštumą, o pats procesas dažnai yra kupinas prieštaringų jausmų ir išorinio spaudimo. Besivystančius konfliktus prieš abortą, aborto metu ir po jo geriausiai galima suprasti, kai stebimas dinamiškas procesas, vedantis prie pastojimo ir prie aborto.

Nėštumo Priežastys ir Prieštaringi Jausmai

Su tokiais pat prieštaringais jausmais pradedama ir nauja gyvybė. Jūs tikitės, kad žmogaus gyvybė žemėje bus pratęsta prisidedant jūsų genams ir taip bus užtikrintas jūsų giminės pratęsimas. Tai prasideda nuo palankumo vienas kitam, paskui apima didžiulė palaima ir džiaugsmas - jūs džiaugiatės vienas kitu. Nėštumo priežastimi gali būti lytiniai santykiai iš meilės ar noro sujaudinti partnerį, iš baimės, kad negalėsi atsispirti aistrai, dėl partnerio spaudimo, arba išprievartavimas. Kartais pastojama dėl to, kad norima išgelbėti santykius su partneriu. Pastojama ir iš jėgos ar įsiūčio sukelto santykiavimo.

Kadangi dabar motinos įsčiose yra nuo jos priklausantis vaikelis, ji tampa pretenzinga ir reikalauja paramos. Jos elgesys sukelia atitinkamus pokyčius pas atsakomybės jausmą turintį, rūpestingą vyrą. Nors instinktai ir jausmai dažniausiai yra nulemti organiškai, vis dėlto veikia spaudimas iš išorės. Todėl jausmai, susiję su nėštumu, labai dažnai yra persipynę. Jie yra prieštaringi ir dažnai svyruoja. Visas apvaisinimo procesas yra apsuptas dvilypumo (prieštaringumo). Praktiškai niekas absoliučiai užtikrintai negali pasakyti, kad jis pageidauja tik vieno nėštumo rezultato - negyvo vaisiaus ar gražaus kūdikio.

Aborto Sprendimo Veiksniai

Nėštumas gali būti tėvų teigiamų arba neigiamų pokyčių priežastimi. Štai keletas priežasčių, kodėl moterys apsisprendžia nutraukti nėštumą:

• Neišspręsti asmeniniai ir tarpasmeniniai konfliktai: „Mano motina manęs tikrai nemylėjo, kaipgi aš galėčiau mylėti savo kūdikį?“, arba: „Mūsų santykiai vis tiek jau įtempti.“
• Vystymosi metu patirtas materialinio ir emocinio nepakankamumo jausmas, kuris paaštrėja nėštumo metu: „Aš negalėsiu ir maitinti kūdikį, ir jį prižiūrėti. Aš pati ne visuomet gaudavau sočiai pavalgyti“, arba: „Galbūt, kai aš maitinsiu kūdikį, būsiu laiminga, nes nebesijausiu tokia vieniša ir palikta.“
• Meilės praradimo grėsmė veda prie antipatijos: „Atsikratyk vaisiaus.“
• Prieš gyvybę nukreipta retorika visuomenėje: „Moteris turi pasirinkimo teisę. Pilvas priklauso jai. Neleisk, kad tave išnaudotų vyrai. Tai vis tiek ne kūdikis.“
• Materializmas: „Man būtinai dar reikia suremontuoti šį namą, o paskui nusipirkti automobilį.“
• Egoizmas: „Visų pirma man reikia padaryti karjerą, o paskui gauti gerą darbą.“
• Nėštumo nutraukimo legalumas: „Aš manau, abortas yra OK.“
• Neplanuotas nėštumas: Pagrindinė priežastis, dėl kurios moterys darosi abortus, yra neplanuotas nėštumas.
• Socio-ekonominės problemos: Antrasis dažniausiai pasitaikantis motyvas, dėl kurio moterys nutraukia nėštumą.
• Moraliniai motyvai: Apima moters rūpestį, kad jos vaikas turėtų geriausias galimybes geram gyvenimui, o ne gyvenimui be tėvo, su netinkamu tėvu arba gyvenimui skurde.

Gavę jums pateiktą medžiagą, jūs turite priimti sunkų sprendimą. Jums reikia patarimo, geriausia iš to žmogaus, kurį jūs pažįstate ir kuriuo pasitikite. Vis dėlto labai dažnai jūs nežinote, kaip paklausti. Labai daug kas priklauso nuo asmens, į kurį jūs kreipiatės. Jums dažnai sakoma, kad abortas yra legalus ir visiškai nepavojingas, jam pritaria draugai, konsultantai ir visuomenė. Kažkada jūs vis dėlto apsisprendžiate. Nuo sprendimo priėmimo momento išsivaduojama iš baimę keliančio spaudimo apsispręsti, ir tai atrodo kaip įrodymas, kad sprendimas buvo teisingas. Kai sprendimas „palankus abortui“, ateina nuožmus ryžtingumas. Jis pasireiškia tuo, kad nebesiklausoma jokio kito patarimo. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad 60 % visų aborto atvejų moteris nutraukia nėštumą ne laisva valia.

Aborto Procedūros ir Jų Ypatumai

Yra keletas dirbtinio aborto rūšių, priklausomai nuo nėštumo stadijos:

1. Vaikas supjaustomas į gabalus ir išgramdomas. Tai atliekama, kol kūdikis būna ne vyresnis nei 12 savaičių.
2. Vakuuminis išsiurbimas. Atliekamas iki 12 savaičių. Pirmiausia paralyžiuojami gimdos kaklelio raumenys, po to ištempiami. Vėliau į gimdą įkišamas vamzdelis su peiliu antgalyje. Siurblys suplėšo kūdikį į gabalus, nuo gimdos sienelės nupjauna giliai priaugusią placentą.
3. Mikroadsorbcija. Moteriai, nesulaukusiai mėnesinių, atliekamas siurbimas. Nors žinoma, kad kūdikio širdis po 4 dienų nuo neįvykusių mėnesinių jau plaka. Ne viena moteris tvirtina, kad darant adsorbciją reikia iškęsti kur kas didesnį skausmą negu gimdant.
4. Po 16 savaičių plačiausiai naudojama druskos injekcija. Injekcijos metu ištraukiama 200 ml vaisiaus vandenų ir įšvirkščiama 20 ml 20% druskos tirpalo. Po 1-1,5 val. vaiko širdis nusilpsta ir sustoja. Tarp 12-72 val. po injekcijos motina pagimdo negyvą kūdikį.
5. Prostoglandino abortai. Specialūs vaistai sukelia bet kuriame nėštumo mėnesyje gimdymą. Jei vaikas pakankamai užaugęs iškęsti gimdymo traumą, jis paprastai gimsta gyvas, bet dažnai esti per mažas išgyventi.
6. Ru-486. Tai vaistai, kurie sukelia abortą. Jie sukliudo gyvybinėms maitinančioms medžiagoms pasiekti kūdikį, ir jis miršta.
7. Dalinio gimimo. Atliekami vėliausiame nėštumo laikotarpyje. Ištraukiamos vaiko kojos ir liemuo. Tuomet iš galvos išsiurbiamos smegenys. Kaušas subliūkšta ir visas kūnelis ištraukiamas.

Tiesioginė Aborto Patirtis: Nuo Sutrikimo Iki Abejingumo

Kai tik sprendimas priimtas, viskas paklūsta aborto procedūrų eigai klinikoje. Dabar aš jau nieko nekontroliuoju. Moterys ateina į kliniką lyg apsvaigusios ir visiškai pasyvios. Šis pasyvumas panašus į pasidavimą lytinių santykių metu ir kai kuriais atvejais yra tarsi jų aidas. Jeigu jos pasiduoda su neapykanta širdyje ir tuos santykius buvo patyrusios kaip kažką šlykštaus, dabar jos ima niršti. Jeigu jos tai priima kaip bausmę, jos dar labiau padidina savo skausmą ir netgi tikisi, kad bus sužeistos.

Norint pasidaryti abortą, visų pirma reikia užgesinti savo natūralius jausmus ir instinktus. Tuomet vaikas, kurį norima sunaikinti, yra nužmoginamas. Kai jau tai atlikta, prasideda racionalizacijos procesas prieš vidinę moralę - prieš bet kokį žinojimą ir vidinius prigimties dėsnius. Sąmoningai neklausoma daugelio vidinių balsų, taigi nėra ko stebėtis, kad priimama tik labai maža dalis to, kas vyksta viduje. Aborto metu pateikiamas klausimas: „Ar tai vyksta iš tikrųjų? Ar niekas negali to sustabdyti? Aš negaliu suprasti, ką aš darau!“ Aborto metu labai jautriai įsimenamos visos smulkmenos. Moterys prisimena garsus, patalpų spalvas, iš baldų sklindantį šaltį ir t. Po paaštrėjusių jutimų paskutinėje aborto stadijoje ateina laikas, kai visi, dalyvavę aborto procese, tampa visiškai abejingi. Kiekvienas norėtų pabūti vienas, bet ne visiškoje vienatvėje. Tvyro nuotaika, kad esi nugalėta. Kaip ir kare - kai nužudai, sunku patikėti, kad tai jau padaryta. Vis dėlto nenorima ilgai pasilikti su agresijos, abejonių ir baimės jausmais, kurie apėmė po šio įvykio. Norint išlikti normaliu ir veiksmingu, geriausia visiškai nieko nejausti. Po jausmų sąstingio aborto darytojai visomis priemonėmis stengiasi vėl mėgautis gyvenimu. Šiuo metu neigimas, racionalizacija ir emocijų malšinimas yra pagrindiniai gynybiniai mechanizmai.

Fizinės Aborto Komplikacijos

Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai. Galimos pasekmės moters fizinei sveikatai:

• infekcija, gimdos perdūrimas, nukraujavimas, kraujo užkrėtimas, mirtis;
• nevaisingumas;
• krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje;
• priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu.

Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje metaanalizėje patvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51-62%.

Mokslinėje erdvėje apstu įvairių tyrimų ryšio tarp aborto ir krūties vėžio srityje. Vieni tyrimai teigia, jog nėra ryšio tarp aborto ir krūties vėžio, kiti tyrimai tą ryšį identifikuoja ir teigia, jog dirbtinis abortas padidina krūties vėžio tikimybę net iki 30%, o jei moteris negimdžiusi - 50%. Taip pat, kadangi žmoguje vyksta natūralūs ir besikartojantys ritmai, kurie apima ir visą nėštumą, o aborto metu nutraukiamas natūralus hormonų procesas, yra tikimybė, kad žymiai padidės krūties vėžio rizika.

Psichologinės ir Emocinės Aborto Pasekmės

Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų. Negimusio vaiko praradimas aborto metu daro reikšmingą įtaką ir motinos tėvams, ir jos partneriui, ir kitiems vaikams šeimoje. Paskui seka gydytojai, abortą daręs gydytojas bei konsultantai - visi, dalyvavę aborto procedūroje. Aborto metu nužudyto vaiko broliams bei seserims irgi padaromos realios traumos.

Postabortinis Sindromas (PAS)

Daugelis gydytojų ir konsultantų PAS nepripažįsta, nes jie negali patikėti, kad abortas kažkam gali būti reikšmingas. Daugeliui vaikas yra tik vaisus arba audinių ląstelių sankaupa, kuri labai skiriasi nuo tikro žmogaus. Šiuo požiūriu „nėštumo nutraukimai“ neturėtų kokiu nors būdu ko nors sužeisti. Vis dėlto, Prof. dr. Philipas Ney ir Dr. Marie Peeters atkreipė dėmesį į sąsają tarp smurto prieš vaikus ir abortų, o pastaroji pabrėžia skubų reikalą gydyti aborto ir smurto traumas Europoje. Abu autoriai turi tą patį norą - apsaugoti vaikus, kad jie dėl savo „šakninių problemų“ netaptų atpirkimo ožiais.

Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu.

2011 metais British Journal of Psychiatry, 22 mokslinių tyrimų sisteminės analizės “Abortion and mental health: quantitative synthesis” rezultatai parodė, kad moterys, kurioms buvo atliktas abortas, patyrė 81% didesnę psichinės sveikatos problemų riziką (nerimas, depresija, rizikingas alkoholio ir marihuanos vartojimas bei savižudiškas elgesys), įrodyta, jog beveik 10% psichinės sveikatos problemų buvo tiesiogiai susijusios su abortu. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.

Pagrindinės Psichologinės Problemų Apraiškos po Aborto

Kai tik sutrinka savigynos mechanizmai, nukentėjusiąją gali apimti liūdesys, liguistos nuotaikos, kankinti nemiga. Štai detalesnis dažniausiai pasitaikančių psichologinių problemų sąrašas:

1. Reikšmingas praradimas ir gedėjimas. Čia kalbama apie reikšmingą praradimą. Egzistuoja tikras palankumas realiam asmeniui, kuris sąmoningai ar nesąmoningai egzistuoja tėvų ir šeimos narių sąmonėje. Pas tėvus irgi atsiranda prieštaravimas tarp naikinamo asmens ir metodo, kuris naikina gyvybę. Anksčiau ar vėliau tėvai turės atlikti gedėjimo darbą dėl savo praradimo, kurį sukėlė abortas. Jeigu jie to nepadarys, pamažu išsivystys simptomai, kurių priežastimi yra jų pačių vidiniai konfliktai. Netektis visuomet turi būti apverkta, bet gedėjimas yra sunkus darbas. Visa tai reikalauja laiko ir energijos, o žmonės, susiję su abortu, tiesiog neskiria tam nei laiko, nei energijos, arba tiesiog nesusimąsto, kad tai reiktų padaryti. Gedėjimo darbas yra visuomet sunkesnis, kai prarastas objektas suvokiamas dviprasmiškai ir kai kažkokiu būdu buvo prisidėta prie netekties. Jeigu bus nepakankamai gedima, nukentėjusioji dėl neįprastai didelio skausmo taps apatiška, baikšti, įsitempusi, dirgli ir pavargusi. Nenumalšintas skausmas dažnai veda į depresiją. Depresija gali sutrikdyti imuninę sistemą, todėl išauga infekcijų ir vėžio rizika. PAS gali būti sunkios depresijos priežastimi.
2. Kaltė. Kai kaltė nepripažįstama ir problema nesprendžiama, pabunda vidinis impulsyvaus pirkimo, karštligiškos veiklos noras arba polinkis vartoti alkoholį ir narkotikus. Jeigu kaltė slopinama, tuomet ji tam tikru būdu racionalizuojama, kad būtų aplinkiniams labiau suprantama, nei sau pačiai. Jeigu kaltė prisiimama, ji skatina depresiją, kuri pasireiškia liūdesiu, verkimu, neigiamomis ir pesimistinėmis emocijomis. Kai kaltei suteikiama ypatinga reikšmė, moteris gali imti žaloti save pačią, pvz., persipjauti venas. Kaltė gali būti ir neigiama: „Aš to nepadariau. Aš nieko bloga nepadariau“. Kaltę galima nustumti į pasąmonę ir projekcijos būdu: „Jūsų gyvybės gynėjai man primeta kaltės jausmą“. Nors kaltės jausmas dažniausiai apima jautrius ir religingus žmones, bet jis kokia nors forma neaplenkia ir kitų.
3. Agresija sau. Viena psichologinio konflikto, kaip aborto liekamojo reiškinio, dalis yra tai, kad pastebima agresija sau. Primityvus mirties troškimas aborto metu vėl įgyja išraišką ir vėl gali būti pažadintas. Baimė dėl to gali būti tokia didelė, kad nuslopinamos visos saviraiškos formos. Agresija gali būti iškraunama arba projektuojama į kitus.
4. Susvetimėjimo jausmas santykiuose. Kadangi visa aborto tema dažniausiai sukasi aplink vieną problemą: ar tai buvo trokštamas kūdikis, ar ne, tėvai dažniausiai į pirmą planą iškelia šį klausimą. Kai su tuo susiję suaugusieji apsvarsto visus „už“ ir „prieš“, dažnai atpažįstamas susvetimėjimo jausmas. Tai veda prie to, kad vienas partneris staiga labai tvirtai nori išlaikyti kitą ir nori sukurti nenatūralią priklausomybę, kuri pastarajam gali būti nepakenčiama.
5. Pyktis. Prasiveržia pyktis sau ir kitiems, įskaitant gydytoją, kuris išrašė nukreipimą arba padarė abortą. Tokį pyktį labai aiškiai rodo jaunos merginos iš asocialių šeimų, nes jos sutiko kažką, kas jas įkalbėjo daryti abortą dėl jų jaunystės. Daugelis tokių paauglių norėjo per vaiką gauti tai, ko pačios nepatyrė savo vaikystėje. Kai kaltė slopinama pykčiu, pacientė turi turėti atpirkimo ožį.
6. Miego sutrikimai ir košmariški sapnai. Daugelį moterų kankina miego sutrikimai ir košmariški sapnai. Taip pat kamuoja košmariški sapnai, prarandamas apetitas arba atsiranda per didelis apetitas, sutrinka bioritmai, prasideda nekontroliuojamas verkimas, nuotaikų kaita, pykčio priepuoliai ir t. t.
7. Nepasitikėjimas kitais žmonėmis. Patyrus naikinimo įtūžį, kurį ji išliejo ant pačios bejėgiškiausios būtybės, nukentėjusiosios pradeda nepasitikėti kitais žmonėmis.
8. Moters savimonės sunaikinimas. Moteris, kurios biologinė paskirtis yra mylėti, tuoktis ir gimdyti, sunaikino naują gyvybę savyje. Ji nebegali patikėti, kad ji yra jautri, mylinti ir rūpestinga moteris. Jos kaip moters savimonė yra sunaikinta.
9. Ryšio su vaikais problemos. Mūsų tyrimai rodo, kad kažkada nutraukusios nėštumą moterys turi labai didelių problemų paimti ant rankų kūdikį ir yra visiškai nepasiruošusios jį nuraminti. Į bejėgio kūdikio verksmą jos dažniausiai reaguoja apatiškai, su baime ir/arba agresija. Kadangi tarp motinos ir vaiko yra silpnesnis ryšys, egzistuoja tikimybė, kad vaikas iš tėvų pusės patirs daugiau pykčio ir nesirūpinimo juo. Labai dažnai atsiranda skubus noras pakeisti prarastą kūdikį kitu. Šis jausmas persipina su nuojauta, kad vaiko auklėjimas sukels problemų ir sunkumų užmezgant vidinį ryšį su juo.
10. Kartojimo tendencija. Kadangi moteris negali išspręsti konfliktų po aborto, ji yra linkusi tragediją pakartoti, pasidarydama antrą abortą. Galbūt, nutraukdama nėštumą, ji pakartos žiaurų elgesį ir nesirūpinimą ja pačia vaikystėje.
11. Metinių sindromas. Praėjus metams po aborto, suintensyvėja daugelis simptomų, ypač pradeda skaudėti apatinę pilvo dalį. Moters emocinė būklė gali ženkliai pablogėti kasmet aborto atlikimo ar apytikslę vaiko gimimo datą.

Teisinė ir Etinė Aborto Dilema

Pirmieji bandymai kriminalizuoti abortus atsirado 19 a., tačiau po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo abortų dekriminalizavimas, pirmiausia, socialistinėse šalyse, tokiose kaip buvusioji Sovietų Sąjunga. Dauguma Vakarų ir Europos šalių liberalizavo savo abortų įstatymus 20 a. dešimtmečiais.

Gyvybės Pradžios Apibrėžimas ir Teisinis Statusas

Sprendimą, nuo kada turėtų būti ginama žmogaus gyvybė, lemia valstybės moralinės, religinės, etinės nuostatos bei nusistovėjusios tradicijos. Medicininiu požiūriu užsimezgusios gyvybės širdis pradeda plakti jau 18-25 parą po apvaisinimo, o apie 8 gyvenimo savaitę susiformuoja visos kūno sistemos. Tarp 9-10 savaitės negimęs kūdikis kraipo akutes, ryja, judina liežuvį, o bakstelėjus jam į delniuką - sugniaužia kumštelį.

Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato, nuo kurio momento ginamos žmogaus teisės. Konstitucijoje nėra nei patvirtinama, nei paneigiama galimybė taikyti žmogaus gyvybės apsaugą iki jo gimimo. JT Vaiko teisių konvencijos 1 straipsnyje nėra apibrėžta minimali vaiko amžiaus riba. Embrionas neturi jokio teisinio statuso, kol įstatymuose jis nėra įvardintas kaip asmuo. Europos žmogaus teisių teismas nė viename savo sprendime nėra įaiškinęs, ar žmogaus vaisiui pripažįstama teisė į gyvybę. Teismas laikosi pozicijos, kad teisės į gyvybę pradžia - tai ne tik teisinis, bet ir medicininis, filosofinis, etinis ar religinis klausimas.

Argumentai „Už“ ir „Prieš“ Abortą

Konservatoriai remiasi tuo, kad žmogaus gyvenimas prasideda nuo pat apvaisinimo momento, todėl žudyti ką tik pradėtą vaisių yra tas pats, kas žudyti suaugusį žmogų. Konservatoriai taip pat argumentuoja, jog be aborto egzistuoja ir kitos vaiko atsisakymo galimybės. Šios moters teisės į savo kūną prielaida.

Pro-aborto šalininkai teigia, kad vaisius iki gimimo esąs moters kūno dalis, taigi, ji ir turinti nuspręsti, kaip su juo elgtis. Jie remiasi išprievartavimo emocionalumu, kad moteris yra kriminalistų auka, tačiau ar nekalto kūdikėlio nužudymas užgydys motinos psichines traumas? Auką reikia paguosti, palaikyti, jai padėti, parodyti meilę, bet niekada negalima vadovautis iškreipta logika - užmušti vaiką už jo tėvo nusikaltimą.

Empirinis funkcionalizmas atmeta asmens egzistavimą pirminėse embrioninio vystymosi stadijose. T. Engelhardtas teigia, kad ne visi žmonės yra asmenys. Gemalai, kūdikiai, psichikos ligoniai, komos ištikti žmonės - tai žmonės, bet ne asmenys. Jie nedalyvauja etiniame (bendruomenės) gyvenime, nes neturi asmens charakteristikų (savimonės, proto, supratimo, kas gera ir bloga) ir negali normaliai elgtis.

Medikamentinis Abortas: Naujos Tendencijos ir Rizikos

Lietuvoje kelią skinasi medikamentinis abortas - procedūra, leisianti nėštumą nutraukti ne tik chirurginiu būdu, bet ir geriant tabletes. Medikamentinis abortas - procedūra, kurios metu moteris išgeria dvi ar daugiau tablečių. Pirmiausiai išgeriama mifepristono, kuris stabdo hormono progesterono gamybą ir taip stabdo embriono vystymąsi.

Diskusijos ir Rizikos

Sveikatos apsaugos ministerija įsakymą dėl šios procedūros tikisi suderinti rudenį, tada jis ir pradės galioti. Vis dėlto, šis įteisėjimas sulaukė kritikos. Mokslinėje spaudoje iš tiesų buvo nagrinėjami atvejai, kai po medikamentinio aborto moterys mirė nuo septinio šoko. JAV per visą vaisto istoriją užregistruota mažiau nei 10 tokių atvejų, vaistų kontrolės tarnyba skelbė, kad dviem iš jų moterys vaistus vartojo be gydytojo priežiūros. Todėl pripažįstama, kad septinis šokas yra retas, tačiau pasitaikantis šalutinis poveikis.

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos mokslinio komiteto narys, medicinos mokslų daktaras Vytautas Klimas negailėjo kritikos, išgirdęs A. Širinskienės argumentus. Jis teigia, kad septinių komplikacijų rizika chirurginiu būdu yra didesnė, nes instrumentą reikia įkišti į gimdą. „O čia viskas vyksta natūraliai: nėštumas nustoja vystytis ir gimda išsivalo, gaunasi mažas gimdymas“, - sako V. Klimas. JAV tokių atvejų - mažiau, nei procentas, kito tyrimo duomenimis, maždaug 2 procentai, tačiau tyrimų rezultatai skiriasi.

Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos atstovo teigimu, moterys, medikai ir politikai aborto klausimais susiduria su spaudimu, paremtu ne moksliniu požiūriu, o vertybinėmis nuostatomis. V. Klimas sako pastebintis, kad krikščioniškos interesų grupės skatina aborto, kaip moraliai blogo pasirinkimo įvaizdį, o jei tuo įtikinti nepavyksta, skleidžiama informacija, esą abortas kenkia sveikatai. „Tai yra palyginus senas metodas, jam virš 40 metų. Iš pradžių buvo naudotas labai atsargiai, skirdavo nėštumo nutraukimui tik iki 7 savaičių, paskui iki 9, dabar iki 12. Yra daugybė klinikinių tyrimų, ir jie patvirtino šito metodo efektyvumą ir privalumus. Moterys jį mėgsta, nes nereikia gultis į ligoninę, nėštumo nutraukimas paverčiamas persileidimu, mažesnė komplikacijų rizika, nereikia narkozės, nereikia operacijos“, - sako V. Klimas.

tags: #aborto #komplikacijos #powerpoint

• Virusinės ligos: mitai ir tiesa
• Maitinimas žindymo metu: patarimai
• Maxi-Cosi: saugumas ir komfortas
• daržo planavimo patarimai
• vaiko lyties nustatymo būdai