Abortas (lot. abortus, aborior - „sunykstu“, „apmirštu“) - savaiminis ar dirbtinis nėštumo nutraukimas ankstesnėje nėštumo stadijoje, kurio pasekmė yra negimusios gyvybės (gemalo, vaisiaus) žūtis. Moterų nėštumo nutraukimas iki 12 savaitės laikomas ankstyvuoju, iki 24 - vėlyvuoju. Abortas taip pat apibrėžiamas kaip nėštumo nutrūkimas per pirmąsias 28 savaites.

Daugybė veiksnių gali lemti sprendimą nutraukti nėštumą, o pats procesas dažnai yra kupinas prieštaringų jausmų ir išorinio spaudimo. Besivystančius konfliktus prieš abortą, aborto metu ir po jo geriausiai galima suprasti, kai stebimas dinamiškas procesas, vedantis prie pastojimo ir prie aborto.
Su tokiais pat prieštaringais jausmais pradedama ir nauja gyvybė. Jūs tikitės, kad žmogaus gyvybė žemėje bus pratęsta prisidedant jūsų genams ir taip bus užtikrintas jūsų giminės pratęsimas. Tai prasideda nuo palankumo vienas kitam, paskui apima didžiulė palaima ir džiaugsmas - jūs džiaugiatės vienas kitu. Nėštumo priežastimi gali būti lytiniai santykiai iš meilės ar noro sujaudinti partnerį, iš baimės, kad negalėsi atsispirti aistrai, dėl partnerio spaudimo, arba išprievartavimas. Kartais pastojama dėl to, kad norima išgelbėti santykius su partneriu. Pastojama ir iš jėgos ar įsiūčio sukelto santykiavimo.
Kadangi dabar motinos įsčiose yra nuo jos priklausantis vaikelis, ji tampa pretenzinga ir reikalauja paramos. Jos elgesys sukelia atitinkamus pokyčius pas atsakomybės jausmą turintį, rūpestingą vyrą. Nors instinktai ir jausmai dažniausiai yra nulemti organiškai, vis dėlto veikia spaudimas iš išorės. Todėl jausmai, susiję su nėštumu, labai dažnai yra persipynę. Jie yra prieštaringi ir dažnai svyruoja. Visas apvaisinimo procesas yra apsuptas dvilypumo (prieštaringumo). Praktiškai niekas absoliučiai užtikrintai negali pasakyti, kad jis pageidauja tik vieno nėštumo rezultato - negyvo vaisiaus ar gražaus kūdikio.

Nėštumas gali būti tėvų teigiamų arba neigiamų pokyčių priežastimi. Štai keletas priežasčių, kodėl moterys apsisprendžia nutraukti nėštumą:
Gavę jums pateiktą medžiagą, jūs turite priimti sunkų sprendimą. Jums reikia patarimo, geriausia iš to žmogaus, kurį jūs pažįstate ir kuriuo pasitikite. Vis dėlto labai dažnai jūs nežinote, kaip paklausti. Labai daug kas priklauso nuo asmens, į kurį jūs kreipiatės. Jums dažnai sakoma, kad abortas yra legalus ir visiškai nepavojingas, jam pritaria draugai, konsultantai ir visuomenė. Kažkada jūs vis dėlto apsisprendžiate. Nuo sprendimo priėmimo momento išsivaduojama iš baimę keliančio spaudimo apsispręsti, ir tai atrodo kaip įrodymas, kad sprendimas buvo teisingas. Kai sprendimas „palankus abortui“, ateina nuožmus ryžtingumas. Jis pasireiškia tuo, kad nebesiklausoma jokio kito patarimo. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad 60 % visų aborto atvejų moteris nutraukia nėštumą ne laisva valia.

Yra keletas dirbtinio aborto rūšių, priklausomai nuo nėštumo stadijos:

Kai tik sprendimas priimtas, viskas paklūsta aborto procedūrų eigai klinikoje. Dabar aš jau nieko nekontroliuoju. Moterys ateina į kliniką lyg apsvaigusios ir visiškai pasyvios. Šis pasyvumas panašus į pasidavimą lytinių santykių metu ir kai kuriais atvejais yra tarsi jų aidas. Jeigu jos pasiduoda su neapykanta širdyje ir tuos santykius buvo patyrusios kaip kažką šlykštaus, dabar jos ima niršti. Jeigu jos tai priima kaip bausmę, jos dar labiau padidina savo skausmą ir netgi tikisi, kad bus sužeistos.
Norint pasidaryti abortą, visų pirma reikia užgesinti savo natūralius jausmus ir instinktus. Tuomet vaikas, kurį norima sunaikinti, yra nužmoginamas. Kai jau tai atlikta, prasideda racionalizacijos procesas prieš vidinę moralę - prieš bet kokį žinojimą ir vidinius prigimties dėsnius. Sąmoningai neklausoma daugelio vidinių balsų, taigi nėra ko stebėtis, kad priimama tik labai maža dalis to, kas vyksta viduje. Aborto metu pateikiamas klausimas: „Ar tai vyksta iš tikrųjų? Ar niekas negali to sustabdyti? Aš negaliu suprasti, ką aš darau!“ Aborto metu labai jautriai įsimenamos visos smulkmenos. Moterys prisimena garsus, patalpų spalvas, iš baldų sklindantį šaltį ir t. Po paaštrėjusių jutimų paskutinėje aborto stadijoje ateina laikas, kai visi, dalyvavę aborto procese, tampa visiškai abejingi. Kiekvienas norėtų pabūti vienas, bet ne visiškoje vienatvėje. Tvyro nuotaika, kad esi nugalėta. Kaip ir kare - kai nužudai, sunku patikėti, kad tai jau padaryta. Vis dėlto nenorima ilgai pasilikti su agresijos, abejonių ir baimės jausmais, kurie apėmė po šio įvykio. Norint išlikti normaliu ir veiksmingu, geriausia visiškai nieko nejausti. Po jausmų sąstingio aborto darytojai visomis priemonėmis stengiasi vėl mėgautis gyvenimu. Šiuo metu neigimas, racionalizacija ir emocijų malšinimas yra pagrindiniai gynybiniai mechanizmai.
Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai. Galimos pasekmės moters fizinei sveikatai:
Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje metaanalizėje patvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51-62%.
Mokslinėje erdvėje apstu įvairių tyrimų ryšio tarp aborto ir krūties vėžio srityje. Vieni tyrimai teigia, jog nėra ryšio tarp aborto ir krūties vėžio, kiti tyrimai tą ryšį identifikuoja ir teigia, jog dirbtinis abortas padidina krūties vėžio tikimybę net iki 30%, o jei moteris negimdžiusi - 50%. Taip pat, kadangi žmoguje vyksta natūralūs ir besikartojantys ritmai, kurie apima ir visą nėštumą, o aborto metu nutraukiamas natūralus hormonų procesas, yra tikimybė, kad žymiai padidės krūties vėžio rizika.

Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų. Negimusio vaiko praradimas aborto metu daro reikšmingą įtaką ir motinos tėvams, ir jos partneriui, ir kitiems vaikams šeimoje. Paskui seka gydytojai, abortą daręs gydytojas bei konsultantai - visi, dalyvavę aborto procedūroje. Aborto metu nužudyto vaiko broliams bei seserims irgi padaromos realios traumos.
Daugelis gydytojų ir konsultantų PAS nepripažįsta, nes jie negali patikėti, kad abortas kažkam gali būti reikšmingas. Daugeliui vaikas yra tik vaisus arba audinių ląstelių sankaupa, kuri labai skiriasi nuo tikro žmogaus. Šiuo požiūriu „nėštumo nutraukimai“ neturėtų kokiu nors būdu ko nors sužeisti. Vis dėlto, Prof. dr. Philipas Ney ir Dr. Marie Peeters atkreipė dėmesį į sąsają tarp smurto prieš vaikus ir abortų, o pastaroji pabrėžia skubų reikalą gydyti aborto ir smurto traumas Europoje. Abu autoriai turi tą patį norą - apsaugoti vaikus, kad jie dėl savo „šakninių problemų“ netaptų atpirkimo ožiais.
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu.
2011 metais British Journal of Psychiatry, 22 mokslinių tyrimų sisteminės analizės “Abortion and mental health: quantitative synthesis” rezultatai parodė, kad moterys, kurioms buvo atliktas abortas, patyrė 81% didesnę psichinės sveikatos problemų riziką (nerimas, depresija, rizikingas alkoholio ir marihuanos vartojimas bei savižudiškas elgesys), įrodyta, jog beveik 10% psichinės sveikatos problemų buvo tiesiogiai susijusios su abortu. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.
Kai tik sutrinka savigynos mechanizmai, nukentėjusiąją gali apimti liūdesys, liguistos nuotaikos, kankinti nemiga. Štai detalesnis dažniausiai pasitaikančių psichologinių problemų sąrašas:
| Psichologinė reakcija/simptomas | Aprašymas |
|---|---|
| Kaltė | Dėl neišsaugoto vaikelio, slopinama arba racionalizuojama. Gali sukelti depresiją, savęs žalojimą. |
| Pyktis | Sau, partneriui, gydytojui, aplinkiniams. Gali būti nukreiptas į kitus kaip atpirkimo ožius. |
| Neatleidimas | Sau ir kitiems, prisidėjusiems prie sprendimo. |
| Gėda | Dėl tokio poelgio. |
| Santykių griūtis | Su partneriu, šeima. Susvetimėjimo jausmas. |
| Vienišumo jausmas | Emocinė izoliacija. |
| Savęs nuvertinimas | Jaustis neverta laimingo gyvenimo, prarasta savimonė kaip moters. |
| Nemiga ir košmarai | Miego sutrikimai, pasikartojantys aborto išgyvenimai sapnuose. |
| Nerimas | Nuolatinė baimė, įtampa, panikos reakcijos. |
| Depresija | Liūdesys, pesimistinės mintys, sumažėjęs apetitas ar persivalgymas, energijos trūkumas. |
| Valgymo sutrikimai | Apetito praradimas arba perdėtas apetitas. |
| Polinkis svaigintis | Priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų, impulsyvus pirkimas, karštligiška veikla. |
| Emocinis nejautrumas | Supančiai aplinkai, noras nieko nejausti. |
| Intymaus gyvenimo pasikeitimas | Vengiant arba karštligiškai ieškant lytinių santykių. |
| Gyvenimo būdo pasikeitimas | Bedarbystė ar darboholizmas. |
| Perdėtas rūpestis kitais vaikais | Arba, priešingai, sunkumai užmezgant ryšį. |
| Savižudiškos mintys | Manejančios mintys apie savižudybę. |
| Psichosomatiniai simptomai | Kraujospūdžio sutrikimai, neaiškūs galvos skausmai, pilvo skausmai, vėmimas. |
| Neįmanoma grįžti į nekaltumą | Moteriai, nutraukusiai nėštumą, nėra kelio atgal į nekaltumą. |
Pirmieji bandymai kriminalizuoti abortus atsirado 19 a., tačiau po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo abortų dekriminalizavimas, pirmiausia, socialistinėse šalyse, tokiose kaip buvusioji Sovietų Sąjunga. Dauguma Vakarų ir Europos šalių liberalizavo savo abortų įstatymus 20 a. dešimtmečiais.
Sprendimą, nuo kada turėtų būti ginama žmogaus gyvybė, lemia valstybės moralinės, religinės, etinės nuostatos bei nusistovėjusios tradicijos. Medicininiu požiūriu užsimezgusios gyvybės širdis pradeda plakti jau 18-25 parą po apvaisinimo, o apie 8 gyvenimo savaitę susiformuoja visos kūno sistemos. Tarp 9-10 savaitės negimęs kūdikis kraipo akutes, ryja, judina liežuvį, o bakstelėjus jam į delniuką - sugniaužia kumštelį.
Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato, nuo kurio momento ginamos žmogaus teisės. Konstitucijoje nėra nei patvirtinama, nei paneigiama galimybė taikyti žmogaus gyvybės apsaugą iki jo gimimo. JT Vaiko teisių konvencijos 1 straipsnyje nėra apibrėžta minimali vaiko amžiaus riba. Embrionas neturi jokio teisinio statuso, kol įstatymuose jis nėra įvardintas kaip asmuo. Europos žmogaus teisių teismas nė viename savo sprendime nėra įaiškinęs, ar žmogaus vaisiui pripažįstama teisė į gyvybę. Teismas laikosi pozicijos, kad teisės į gyvybę pradžia - tai ne tik teisinis, bet ir medicininis, filosofinis, etinis ar religinis klausimas.
Konservatoriai remiasi tuo, kad žmogaus gyvenimas prasideda nuo pat apvaisinimo momento, todėl žudyti ką tik pradėtą vaisių yra tas pats, kas žudyti suaugusį žmogų. Konservatoriai taip pat argumentuoja, jog be aborto egzistuoja ir kitos vaiko atsisakymo galimybės. Šios moters teisės į savo kūną prielaida.
Pro-aborto šalininkai teigia, kad vaisius iki gimimo esąs moters kūno dalis, taigi, ji ir turinti nuspręsti, kaip su juo elgtis. Jie remiasi išprievartavimo emocionalumu, kad moteris yra kriminalistų auka, tačiau ar nekalto kūdikėlio nužudymas užgydys motinos psichines traumas? Auką reikia paguosti, palaikyti, jai padėti, parodyti meilę, bet niekada negalima vadovautis iškreipta logika - užmušti vaiką už jo tėvo nusikaltimą.
Empirinis funkcionalizmas atmeta asmens egzistavimą pirminėse embrioninio vystymosi stadijose. T. Engelhardtas teigia, kad ne visi žmonės yra asmenys. Gemalai, kūdikiai, psichikos ligoniai, komos ištikti žmonės - tai žmonės, bet ne asmenys. Jie nedalyvauja etiniame (bendruomenės) gyvenime, nes neturi asmens charakteristikų (savimonės, proto, supratimo, kas gera ir bloga) ir negali normaliai elgtis.

Lietuvoje kelią skinasi medikamentinis abortas - procedūra, leisianti nėštumą nutraukti ne tik chirurginiu būdu, bet ir geriant tabletes. Medikamentinis abortas - procedūra, kurios metu moteris išgeria dvi ar daugiau tablečių. Pirmiausiai išgeriama mifepristono, kuris stabdo hormono progesterono gamybą ir taip stabdo embriono vystymąsi.
Sveikatos apsaugos ministerija įsakymą dėl šios procedūros tikisi suderinti rudenį, tada jis ir pradės galioti. Vis dėlto, šis įteisėjimas sulaukė kritikos. Mokslinėje spaudoje iš tiesų buvo nagrinėjami atvejai, kai po medikamentinio aborto moterys mirė nuo septinio šoko. JAV per visą vaisto istoriją užregistruota mažiau nei 10 tokių atvejų, vaistų kontrolės tarnyba skelbė, kad dviem iš jų moterys vaistus vartojo be gydytojo priežiūros. Todėl pripažįstama, kad septinis šokas yra retas, tačiau pasitaikantis šalutinis poveikis.
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos mokslinio komiteto narys, medicinos mokslų daktaras Vytautas Klimas negailėjo kritikos, išgirdęs A. Širinskienės argumentus. Jis teigia, kad septinių komplikacijų rizika chirurginiu būdu yra didesnė, nes instrumentą reikia įkišti į gimdą. „O čia viskas vyksta natūraliai: nėštumas nustoja vystytis ir gimda išsivalo, gaunasi mažas gimdymas“, - sako V. Klimas. JAV tokių atvejų - mažiau, nei procentas, kito tyrimo duomenimis, maždaug 2 procentai, tačiau tyrimų rezultatai skiriasi.
Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos atstovo teigimu, moterys, medikai ir politikai aborto klausimais susiduria su spaudimu, paremtu ne moksliniu požiūriu, o vertybinėmis nuostatomis. V. Klimas sako pastebintis, kad krikščioniškos interesų grupės skatina aborto, kaip moraliai blogo pasirinkimo įvaizdį, o jei tuo įtikinti nepavyksta, skleidžiama informacija, esą abortas kenkia sveikatai. „Tai yra palyginus senas metodas, jam virš 40 metų. Iš pradžių buvo naudotas labai atsargiai, skirdavo nėštumo nutraukimui tik iki 7 savaičių, paskui iki 9, dabar iki 12. Yra daugybė klinikinių tyrimų, ir jie patvirtino šito metodo efektyvumą ir privalumus. Moterys jį mėgsta, nes nereikia gultis į ligoninę, nėštumo nutraukimas paverčiamas persileidimu, mažesnė komplikacijų rizika, nereikia narkozės, nereikia operacijos“, - sako V. Klimas.

tags: #aborto #komplikacijos #powerpoint