Šiuolaikiniai ugdymo metodai vaikų darželiuose: visapusiško lavinimo link
Darželyje kuriama jauki, saugi, estetiška aplinka, pritaikyta vaikų poreikiams. Ugdymasis grindžiamas daugialype sąveika su socialine, kultūrine ir gamtine aplinka. Ugdymo procesas yra atviras vaikų iniciatyvoms, idėjoms, tyrinėjimams, kūrybinei saviraiškai. Vadovaujamasi į vaiką orientuoto ugdymosi vertybėmis. Ugdymasis nukreiptas į vaiko poreikį žaisti, kurti, tyrinėti, judėti bei individualių vaiko poreikių tenkinimą.
Ugdymo programa „Žaidimai ir atradimai“ sudaryta atsižvelgiant į šiuolaikinio ugdymo kontekstą ir aktualumą. Pripažįstama kiekvieno vaiko teisė ugdytis pagal savo gebėjimus ir tempą. Programoje numatytos ugdymosi temos ir veiklos būdai, skatinantys aktyvų, įtraukiantį, smalsumą žadinantį ugdymo procesą. Vaikai mokosi kaupti asmeninę patirtį, ieškoti informacijos, ją sisteminti, apdoroti ir pritaikyti kasdienėse situacijose.
Inovatyvūs požiūriai ir programos
Šiuolaikinis ugdymas reikalauja organizuoti ugdymo procesą taip, kad būtų tikslingai parenkami ir pritaikomi ugdymo metodai. Taikomi inovatyvūs ugdymo metodai ir būdai, modernios priemonės, kuriama šiuolaikiniam vaiko ugdymui palanki vidaus ir lauko aplinka. Ugdymas darželyje vyksta pagal originaliai parengtą ikimokyklinio ugdymo programą bei LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą.
Ikimokyklinio ugdymo programa skirta vaikams nuo 3 iki 5(6) metų. Ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į vaikų amžiaus tarpsnio ypatumus, šeimoje įgytą patyrimą, gebėjimus, galimybes, interesus, poreikius, į šio amžiaus vaikų fizines, emocines, intelektines išgales. Ikimokyklinio ugdymo programoje turinys sudarytas pagal kompetencijų sritis, nurodomi gebėjimai, vaiko veiksenos.
Ikimokyklinio ugdymo mokymo strategijos
STEAM ir STREAM ugdymas
Darželyje prioritetinis dėmesys skiriamas esminėms XXI amžiaus mokymosi sritims - STEAM, Darnios plėtros nuostatų įgyvendinimui, socialinių-emocinių kompetencijų plėtrai. Vaikų tyrinėjimo, smalsumo, kritinio mąstymo, bendradarbiavimo ir kūrybiškumo skatinimui lopšelyje-darželyje yra taikomas STEAM ir STREAM ugdymas. STEAM ugdymas yra integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis vaikų gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM, angl. science, technology, engineering, arts, maths) kontekste.
STREAM (angl. science, technology, reading, engineering, arts, maths) ugdyme yra integruojami gamtos mokslai, technologijos, skaitymas, inžinerija, menai ir matematika. STREAM ugdymas ikimokyklinio amžiaus vaikams yra paremtas natūraliu vaiko domėjimusi, kaip veikia jį supantis pasaulis, polinkiu kurti daiktus ir tikrinti, kaip jie veikia.
„Gera pradžia“ programa
Tarptautinis vaikų ugdymo projektas „Gera pradžia” Lietuvoje vykdomas nuo 1996 metų Atviros Lietuvos fondo (ALF) iniciatyva. Jis remiasi moderniausiomis šiuolaikinio pasaulio nuostatomis: humanizmu, demokratija, atvirumu ir atsinaujinimu. Programos esmė - laisvai rinktis ir priimti atsakomybę, mokytis savarankiškai ir komandoje, gerbti kitus bei toleruoti ir gerbti kitus. Kertinės sąvokos, kuriomis grindžiama „Geros pradžios” ugdymo metodika: bendravimas, visuomeniškumas, rūpinimasis vienas kitu, tarpusavio ryšiai.
„Geros pradžios” pagrindinis privalumas - visas dėmesys koncentruojamas į vaiką ir į jo šeimą. Grupėse taikomi aktyvieji mokymo metodai, mokymasis bendraujant ir bendradarbiaujant, vaikai skatinami mąstyti, ieškoti ir atrasti. Ugdymo metodikoje „Gera pradžia” ypatingas vaidmuo tenka tėvams, kurie yra svarbiausi patarėjai, padedantys geriau pažinti kiekvieną vaiką. Tėvai yra pilnaverčiai bendruomenės nariai ir kviečiami vaikams papasakoti apie savo profesiją bei pomėgius.
„Vėrinėlis“ ir Reggio Emilia
Ikimokyklinio ugdymo programa „Vėrinėlis“ patvirtinta Švietimo ir mokslo ministerijos ir pradėta taikyti Lietuvos darželiuose nuo 1993 m. „Vėrinėlis“ yra tradicinė ankstyvojo ugdymo programa, skirta vaikams nuo 3 iki 7 metų. Išskirtiniai šios programos bruožai yra teminis planavimas (tai reiškia, kad darželyje vaikai ugdomi pedagogų, pačių vaikų ir tėvų pasirinktomis temomis) ir erdvės skirstymas į atskiras veiklos zonas, vadinamuosius kampelius (dailės, kalbos ir komunikacijos, gamtos, pasaulio pažinimo ir kt.), juose sukauptos atskiros kiekvienai veiklai reikalingos ugdymo priemonės.
Reggio Emilia - miestelis Šiaurės Italijoje, ryškus originaliais pasiekimais švietimo srityje. Čia pedagogų ir tėvų kūrybingo bendradarbiavimo dėka išplėtota unikali vaikų ugdymo sistema, pelniusi tarptautinį pripažinimą. Reggio Emilia metodo įkvėpėjas Loris Malaguzzi teigia, jog vaikas turi mažiausiai šimtą kalbų, įvairiarūšių simbolinių kalbų. Šiomis kalbomis vaikas išreiškia individualumą, gauna žinių apie supantį pasaulį. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir pagrindinis savo augimo veikėjas.
Populiariausios ugdymo programos ir metodikos
| Programa/Metodika | Tikslinė grupė | Pagrindinės savybės |
|---|---|---|
| „Žaidimai ir atradimai“ | Bendrojo ugdymo vaikams | Aktyvus, įtraukiantis, smalsumą žadinantis procesas, asmeninės patirties kaupimas. |
| STEAM / STREAM | Ikimokyklinio amžiaus vaikams | Integruotas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (bei skaitymo) ugdymas, remiantis vaiko domėjimusi pasauliu. |
| „Gera pradžia“ | Vaikams nuo 3 iki 7 metų | Laisvas pasirinkimas, atsakomybė, mokymasis komandoje, tėvų įtraukimas, bendravimas, visuomeniškumas. |
| „Vėrinėlis“ | Vaikams nuo 3 iki 7 metų | Teminis planavimas, veiklos zonos (kampeliai), ugdymas pagal vaikų ir tėvų pasirinktas temas. |
| Reggio Emilia | Vaikams | Unikali sistema, pabrėžianti vaiko „šimtą kalbų“, individualumą, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą. |
| „Herojus Jūsų klasėje” | Priešmokyklinio ugdymo mokytojams ir vaikams | Užduotys, pritaikytos individualiems gebėjimams, nei per sunkios, nei per lengvos. |
| „Laikas kartu“ | Priešmokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo vaikams | Ilgalaikė socialinių ir emocinių įgūdžių programa, kurianti saugią mokymosi aplinką. |
| Emocinio intelekto ugdymas | Ikimokyklinio amžiaus vaikams | Naudojant „Kimochis“, „Emocijų kampelius“, „Emocijų detektyvus“, įtraukiant tėvus. |
Priešmokyklinis ugdymas ir socialiniai-emociniai įgūdžiai
Priešmokykliniame ugdyme remiamės programa „Herojus Jūsų klasėje”, kuri skirta priešmokyklinio ugdymo mokytojams ir vaikams, besiruošiantiems pirmai klasei. Programa siekiama, jog veiklos ir užduotys kiekvienam vaikui būtų nei per daug sunkios, nei per daug lengvos. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrąja priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Toks ugdymas gali būti teikiamas ir anksčiau tėvų prašymu, jeigu vaikas yra pakankamai tam subrendęs, bet ne anksčiau, negu jam sueis 5-eri metai. Tai tarpinė ugdymo grandis tarp ikimokyklinio ugdymo ir pradinės mokyklos.
Ilgalaikė ir nuosekli socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo programa „Laikas kartu“ pradedama priešmokyklinio ugdymo programoje ir tęsiama pradinio ugdymo programoje. „Laikas kartu“ - įrodymais grįsta programa, kuri padeda mokytojams kurti saugią mokymosi aplinką ir išmokyti vaikus įgūdžių, padedančių pasiekti dermę mokykloje ir gyvenime. Programa „Laikas kartu“ orientuojasi į vaikų potencialą ir kreipia jų kūrybines galias taip, kad ateityje vaikai taptų gabūs, sveiki jauni žmonės, kurie turi pozityvius tikslus ir jaučia įsipareigojimus savo šeimai ir bendruomenei.
Emocinio intelekto ugdymas - XXI a. kompetencija
Šiandieniniame pasaulyje vis dažniau kalbama apie emocinį intelektą (EI) kaip apie vieną svarbiausių įgūdžių, lemiančių sėkmę gyvenime. Emocinis intelektas apima keletą esminių komponentų: savęs pažinimą, savireguliaciją, motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius. Ikimokykliniame amžiuje šie įgūdžiai tik pradeda formuotis, todėl tai yra itin palankus metas juos ugdyti. Vilniaus miesto darželiuose pastebima vis didėjanti tendencija integruoti emocinio intelekto ugdymą į kasdienę veiklą. Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigos tapo savotiškomis emocinio intelekto laboratorijomis, kuriose taikomi įvairūs metodai, pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms.
Vienas populiariausių - „Kimochis” programa, kurios metu vaikai supažindinami su minkštais žaislais-personažais, turinčiais skirtingus charakterius ir išreiškiančiais įvairias emocijas. „Kimochis” personažai padeda vaikams identifikuotis su skirtingomis emocinėmis būsenomis ir mokytis jas išreikšti žodžiais, o ne impulsyviais veiksmais. Kitas inovatyvus metodas - „Emocijų kampelis”, kurį galima rasti tokiuose darželiuose kaip „Rūta” ar „Šypsenėlė”. Tai speciali erdvė, kurioje vaikai gali nusiraminti, kai jaučia stiprias emocijas. Vilniaus darželiuose emocinio intelekto ugdymas vyksta ne tik per specialias programas, bet ir per kasdienę veiklą. Darželyje „Žiogelis” pedagogė Gintarė Vaičiūnienė sukūrė originalų žaidimą „Emocijų detektyvai”, kurio metu vaikai gauna užduotis atpažinti emocijas iš nuotraukų, situacijų aprašymų ar net muzikos kūrinių.
Emocinio intelekto ugdymas neapsiriboja vien darželio sienomis - tęstinumas namuose yra būtinas norint pasiekti ilgalaikių rezultatų. Darželyje „Gintarėlis” vyksta mėnesiniai „Emocinio intelekto vakarai”, kurių metu tėvai kartu su vaikais dalyvauja dirbtuvėse, mokosi žaidimų ir technikų, kurias gali taikyti namuose. Kita sėkminga iniciatyva - „Emocijų lagaminėlis”, kurį vaikai paeiliui parsineša namo savaitgaliui. Lagaminėlyje yra knygų, žaidimų ir veiklų, skirtų emocinio intelekto ugdymui šeimoje. Tėvų atsiliepimais, tokios iniciatyvos ne tik padeda vaikams, bet ir gerina šeimos mikroklimatą. „Pradėjome namuose taikyti ’emocijų termometrą’ - paprastą būdą parodyti, kaip stipriai kažką jaučiame.
Ikimokyklinio ugdymo mokymo strategijos
Nepaisant akivaizdžios naudos, emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas didžiausių - nevienodas pedagogų pasirengimas. Šiai problemai spręsti Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo projektą „Emociškai intelektualus pedagogas”, kurio metu per dvejus metus planuojama apmokyti visus miesto ikimokyklinio ugdymo specialistus. Kitas iššūkis - kultūriniai skirtumai požiūryje į emocijas. Kai kuriose šeimose vis dar vyrauja nuostata, kad berniukai neturėtų rodyti jausmų, o mergaitės - pykčio. Darželio „Eglutė” psichologė Vaida Butkienė pasakoja: „Susidūrėme su situacija, kai tėtis buvo nepatenkintas, kad jo sūnus darželyje verkia." Šiai problemai spręsti darželiai organizuoja teminius tėvų susirinkimus, kviečia psichologus skaityti paskaitas apie emocinio intelekto svarbą ir lyčių stereotipų žalą.
Emocinio intelekto ugdymo nauda atsiskleidžia per konkrečias vaikų sėkmės istorijas. Darželio „Papartis” auklėtoja Ramunė pasakoja apie Luką, kuris į grupę atėjo būdamas 4 metų: „Berniukas sunkiai valdė pyktį, dažnai griebdavo žaislus iš kitų vaikų, stumdydavosi. Po pusės metų intensyvaus darbo su emocijų atpažinimu ir valdymu, Lukas išmoko sustoti ir įkvėpti prieš reaguojant, pradėjo naudoti žodžius savo jausmams išreikšti." Darželyje „Pažinimo Medis” grupė vaikų, su kuriais buvo nuosekliai dirbama taikant emocinio intelekto ugdymo metodikas, parodė ženkliai geresnius rezultatus perėjus į priešmokyklinę grupę. Psichologė Jurgita Stankevičienė, dirbanti su keliais Vilniaus darželiais, pastebi: „Vaikai, kurie nuo mažens mokosi atpažinti ir įvardyti savo emocijas, paauglystėje rečiau susiduria su elgesio ir emociniais sunkumais."
Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo strategijoje 2023-2027 metams emocinio intelekto ugdymas įvardintas kaip vienas prioritetinių sričių. Pedagogai ir psichologai vieningai sutaria - investicija į vaikų emocinį intelektą yra investicija į visuomenės ateitį. Emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose primena sodininko darbą - kantriai ir nuosekliai puoselėjant jaunus daigus, vieną dieną jie išaugs į tvirtus medžius. Stebint Vilniaus darželių patirtį, aiškėja, kad sėkmingiausias emocinio intelekto ugdymas vyksta tuomet, kai jis nėra traktuojamas kaip atskira programa ar pamoka, bet tampa natūralia kasdienybės dalimi. Šiandien darželiuose ugdomi vaikai augs pasaulyje, kuriame emociniai įgūdžiai bus vertinami ne mažiau nei techninės žinios. Tad kiekvienas momentas, kai padedame vaikui pavadinti tai, ką jis jaučia, kai mokomės kartu kvėpuoti giliai susidūrus su frustracija, kai švenčiame empatiją ir gerumą - tai nėra tik emocinio intelekto pamokos.
Papildomas ugdymas ir bendruomeniškumas
Užtikrinamas papildomas ugdymas, kuris atitinka tėvų pageidavimus ir vaikų poreikius. Tai įgyvendinama per įvairius būrelius, kurie skatina ugdytinių gabumus, kūrybiškumą bei lavina jų vaizduotę ir mąstymą. Į lopšelio-darželio ir grupių veiklą integruojamas ekologijos ugdymo turinys. Pagal Aktyvios mokyklos ir Sveikatą stiprinančios mokyklos statusus visose grupėse organizuojamos vaikų fizinį aktyvumą skatinančios ir sveikatą stiprinančios veiklos, organizuojami fizinį aktyvumą skatinantys renginiai (akcijos, orientacinio sporto varžybos ir kt.). Specialiosios paskirties grupėse taikomas sensorinės integracijos modelis.
Ugdydama vaikų pagarba biologinei, socialinei ir kultūrinei įvairovei, skatinama jų ryšio pajauta, ugdomas bendruomeniškumas, taupaus vartojimo nuostatos.
tags: #siuolaikinio #mokymo #metodai #vaiku #darzelyje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
