Kiekviena gyvybė yra unikali ir neįkainojama dovana. Dažnai visuomenėje diskutuojant apie abortus, pamirštama pati svarbiausia pusė - pats negimęs kūdikis, kuris jau nuo pirmųjų akimirkų po apvaisinimo pradeda savo unikalų vystymosi kelią. Šiame straipsnyje pateikiame jautrų, emocingą pasakojimą, kuris leidžia pažvelgti į pasaulį dar negimusio vaiko akimis.

„Štai jau praėjo kelios dienos, kai atsiradau tavo pilvelyje. Man sunku išreikšti savo džiaugsmą, kad tu būsi mano mama, kaip ir didžiulę laimę matyti tą meilę, su kuria buvau pradėtas. O tai rodo, kad aš būsiu pats laimingiausias vaikas pasaulyje!“ - taip savo kelionę aprašo dar tik besivystanti gyvybė. Tai priminimas, kad nuo pat pradžių vaikas jaučia ryšį su savo tėvais.
Laikui bėgant, kūdikis sparčiai keičiasi. „Na štai jau mėnuo, kai esame kartu, pagaliau mano kūnelis įgauna formą. Žinau, nesu toks gražus kaip tu, bet suteik man galimybę. Aš toks laimingas!“ - dalinasi mintimis mažylis. Augant, stiprėja ir fizinis pasirengimas gyvenimui už įsčių ribų.
„Mamyte, jau praėjo du su puse mėnesio. Labai džiaugiuosi savo rankutėmis, kuriomis nekantrauju pradėti žaisti, o visu labiausiai liesti tave,“ - rašo vaikelis. Tai laikotarpis, kai formuojasi ne tik kūno dalys, bet ir pradeda plakti širdelė, kuri švelniai plaks visą gyvenimą, jei tik bus suteikta galimybė išvysti šį pasaulį.

Deja, ne visada nėštumas yra laukiamas abiejų pusių. „Mamyte, pasakyk kas vyksta. Kodėl verki naktimis? Kai susitinki su tėveliu, kodėl šitiek baraties? O gal manęs jau nebenorite? Stengsiuosi padaryti viską, kad tik būčiau mylimas,“ - tokie klausimai kyla mažyliui, kuris jautriai reaguoja į aplinkos nerimą ir tėvų emocijas.
Kai ateina laikas apsilankyti pas gydytoją, kūdikis nesupranta, kodėl kyla grėsmė. „Mes ir vėl atėjome pas gydytoją, kas vyksta? Ar tai naujas žaislas? Pažiūrėk! Nesuprantu, kodėl yra išsiurbiamas mano namelis?“ - su baime klausia dar negimęs vaikas, susidūręs su procedūromis, kurios nutraukia jo gyvenimą.
Net ir po skaudžių įvykių, meilė išlieka. „Mamyte, nuo tos dienos jau praėjo keleri metai. Iš čia, iš viršaus, matau didelį tavo skausmą dėl to apsisprendimo. Prašau, neverk daugiau. Žinok, kad tave myliu ir laukiu mūsų susitikimo, kuriame tau padovanosiu daug bučinių,“ - tai žodžiai, skirti visoms mamoms, išgyvenančioms skausmą dėl priimtų sprendimų.
| Vystymosi stadija | Svarbiausi įvykiai |
|---|---|
| Pirmosios dienos | Gyvybės pradžia, užsimezga unikalus ryšys. |
| Pirmasis mėnuo | Kūnelis įgauna formą, pradedama jausti aplinka. |
| Antras-trečias mėnuo | Formuojasi rankos, kojos, širdelė pradeda plakti savarankiškai. |
Šis pasakojimas kviečia kiekvieną žmogų stabtelėti ir susimąstyti apie gyvybės šventumą. Kiekvienas apsisprendimas turi pasekmes, tačiau viltis ir meilė yra stipresnės už bet kokį patirtą skausmą ar netektį.