Nėštumas ir darbo santykiai: darbuotojų teisės ir darbdavių pareigos
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, todėl darbo santykiuose šeimos gerovė yra prioritetas. Darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Darbo kodekse. Šiame straipsnyje apžvelgsime esminius aspektus, kuriuos svarbu žinoti kiekvienai dirbančiai šeimai.
Priėmimas į darbą ir nediskriminavimo principas
Jau nuo darbo paieškos etapo galioja nediskriminavimo principas. Darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus visiems kandidatams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, vaikų turėjimo ar nėštumo. Negalima atsisakyti priimti į darbą ar sudaryti prastesnes sąlygas dėl šių priežasčių. Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, iš darbo ieškančių asmenų draudžiama reikalauti informacijos apie jų šeiminę padėtį, privatų gyvenimą ar šeimos planus.
Darbo sąlygos ir saugumas
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Draudžiama jas skirti dirbti kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis. Jei darbas kelia pavojų, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, privalo perkelti darbuotoją į kitą tinkamą darbą, paliekant jai ne mažesnį darbo užmokestį. Taip pat šios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti naktį, viršvalandžių, budėti ar vykti į komandiruotes be jų sutikimo.
Darbo laiko lankstumas ir pertraukos
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę reikalauti ne viso darbo laiko, o darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą. Tokia pati teisė suteikiama darbuotojams, auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, bei vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Be to, krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias apmokamas pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusę valandos.
Apsauga nuo atleidimo iš darbo
Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo. Nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicininė pažyma apie nėštumą, darbo sutartis su ja negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva ar valia, išskyrus įstatyme numatytus išimtinius atvejus (pvz., šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, terminuotos sutarties pabaiga). Ši apsauga galioja iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai.
Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis taip pat negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės. Svarbu pabrėžti, kad nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva ne dėl darbuotojo kaltės, įspėjimo terminai trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, bei nėščioms darbuotojoms.
Tikslinės atostogos ir jų ypatumai
Darbo kodeksas numato įvairias tikslines atostogas, padedančias suderinti darbą ir šeimą:
| Atostogų rūšis | Trukmė | Svarbus akcentas |
|---|---|---|
| Nėštumo ir gimdymo | 126 kalendorinės dienos | Mokama „Sodros“ išmoka (77,58 % uždarbio). |
| Tėvystės | 30 kalendorinių dienų | Gali pasiimti tėvas pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. |
| Vaiko priežiūros | Iki vaikui sueis 3 metai | Galima imti dalimis arba pakaitomis. |
Be to, darbuotojai, auginantys du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į papildomas apmokamas poilsio dienas („mamadienius“ ar „tėvadienius“). Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į 25 darbo dienų kasmetines atostogas.
Grįžimas po atostogų
Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Jei grįžus darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
