Galvos skausmas - vienas dažniausių vaikų nusiskundimų klinikinėje praktikoje. Šis simptomas neretai sutrikdo daugelį vaiko gyvenimo sričių - apsunkina mokymąsi, mažina socialinį ir / ar fizinį vaiko aktyvumą, sutrikdo gyvenimo kokybę. Dėl vaiko galvos skausmo psichologinę įtampą išgyvena ir jo tėvai. Nepaisant galvos skausmo pobūdžio (trukmės, dažnio, stiprumo, kartu su skausmu pasireiškiančių kitų simptomų, kt.), jį sukėlusi priežastis dažniausiai vaiko gyvybei nėra pavojinga, todėl išsamūs tyrimai nėra būtini. Detalesni tyrimai (laboratoriniai, instrumentiniai) atliekami norint atmesti organinę galvos skausmo priežastį. Vaiko galvos skausmo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties ir skausmo charakteristikos. Gydant vaiko galvos skausmą, svarbu laikytis gydymo etapų ir įvairius gydymo metodus taikyti individualiai.
Šiame straipsnyje apžvelgiamas vaikų galvos skausmas - etiologija, klasifikacija, klinikinė išraiška, diagnostikos ir gydymo gairės.
Vaikų galvos skausmas yra dažnas simptomas, išsivystantis sergant įvairiomis, varijuojančiomis nuo lengvos iki sunkios, patologijomis. Kadangi galvos skausmas nėra patognominis ligos požymis, juo besiskundžiančio vaiko ištyrimas turėtų remtis diferencine ligų diagnostika. Literatūros duomenimis, daugiau nei 50 proc. atvejų vaikų ūminis galvos skausmas yra lydintysis ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir / ar karščiavimo simptomas. Dažniausios vaikų lėtinio galvos skausmo priežastys yra kitos - tai įtampos galvos skausmas ar migrena. Kitos patologijos, sukeliančios įvairaus pobūdžio (ūminį ar lėtinį) vaikų galvos skausmą, yra galvos ir / ar aplinkinių sričių trauma, potrauminis galvos skausmas, somatoforminė autonominė disfunkcija, navikas ir kt.
Žinant vaikų galvos skausmo paplitimą ir dažniausias jo priežastis, tiksli anamnezė ir išsamus klinikinis vaiko ištyrimas gali būti svarbiausi ir vieninteliai diagnostiniai metodai galvos skausmo priežasčiai nustatyti (pvz., ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, ūminis otitas, ūminis sinusitas ar kt.). Kita vertus, jeigu klinikiniais tyrimais nenustatoma jokių organinės patologijos požymių, dėl kurių vaikui galėtų skaudėti galvą, papildomai reikėtų atlikti laboratorinius ir instrumentinius diagnostikos tyrimus. Vaikų galvos skausmo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties ir pobūdžio. Vaikas gydomas tam tikrais etapais, o gydymo metodai kiekvienam vaikui parenkami individualiai.

Vaikų galvos skausmo paplitimas, įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, skiriasi. Nustatyta, kad 37-82 proc. 7-15 metų vaikų bent kartą gyvenime skundėsi galvos skausmu. Vaikų galvos skausmo paplitimas dažnėja su amžiumi: apie 15 proc. 3 metų vaikų, apie 40 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų ir apie 70 proc. paauglių yra patyrę galvos skausmą. Galvą skauda vienodai tiek berniukams, tiek mergaitėms, išskyrus migreninį galvos skausmą: iki lytinio brendimo migreninis galvos skausmas dažnesnis berniukams, o po lytinio brendimo - mergaitėms.
Galvos skausmas yra skausmo receptorių dirginimo jutiminė išraiška. Šie receptoriai galvoje yra išsidėstę minkštuosiuose smegenų dangaluose, intrakranijinėse ir ekstrakranijinėse arterijose, venose ir veniniuose sinusuose, kaukolės periostiume, kaukolės raumenyse, nosies ertmės, dantenų, sinusų gleivinėje, dantyse, temporomandibuliariniame sąnaryje, galvos odoje bei poodyje. Pačiame smegenų audinyje skausmo receptorių nėra, todėl posakis, kad vaikui skauda smegenis, nėra teisingas.
Skausmo receptorių dirginimas sukelia skausmą, kurį vaikai suvokia ir atpažįsta nevienodai: maži vaikai dažnai nesugeba lokalizuoti skausmo, o vegetacinė ir emocinė simptomatika (išsivystanti dėl simpatinės, parasimpatinės, pogumburio ir limbinės sistemos dirginimo) neretai būna intensyvesnė ir sukelianti didesnį diskomfortą nei pats galvos skausmas. Taigi kuo vaikas mažesnis, tuo sudėtingesnė jo galvos skausmo diagnostika.

Tarptautinė galvos skausmo klasifikacija vaikų galvos skausmą skirsto į pirminį ir antrinį. Pirminis galvos skausmas nėra susijęs su organine patologija. Pirminio galvos skausmo etiologija nėra aiškiai suprasta, tačiau manoma, kad šis skausmas išsivysto dėl neuronų disfunkcijos, kurią sukelia įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai. Pirminiam arba idiopatiniam vaikų galvos skausmui priklauso migrena ir įtampos tipo galvos skausmas - tai dažniausios lėtinio vaikų galvos skausmo priežastys. Kiti idiopatiniai galvos skausmai yra klasterinis galvos skausmas, pirminis duriamasis galvos skausmas, pirminis kosulio sukeltas galvos skausmas ir kt. Jie vaikams išsivysto rečiau.
Antrinis, arba simptominis, vaikų galvos skausmas yra patologinio proceso organizme išraiška. Jis kyla dėl įvairių priežasčių:
Pagal pobūdį vaikų galvos skausmas skirstomas į ūminį epizodinį arba lėtinį, lokalų ar išplitusį.
Migrena - tai pirminis epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasireiškia įvairūs kiti simptomai. Migreną sukelia šie aplinkos veiksniai: nuovargis, alkis, stresas, jutiminiai dirgikliai (kvapai, karštis, šaltis), maisto produktai (šokoladas, kava, riešutai, aštrūs prieskoniai, kt.). Aura gali tęstis 5-60 min., jai būdingas bent 1 šių simptomų:
Migrenos priepuolio metu gali pykinti, kartais vaikai vemia. Galvą skauda maždaug valandą, bet tai gali užsitęsti ir iki 48 valandų. Tarp priepuolių vaikas jaučiasi sveikas. Prieš prasidedant priepuoliui vaikui mirga ir aptemsta akyse, kartais nutirpsta viena kūno pusė, jis negali kalbėti. Atsiranda stiprus pulsuojantis, tvinksintis skausmas.

Įtampos tipo galvos skausmas - pirminis (idiopatinis) galvos skausmas, išsivystantis dėl įtampos, ilgalaikio perikranijinių raumenų įtempimo, nuovargio. Klinika: reguliarus, paprastai kaktos, smilkinių srities, dažniausiai vidutinio intensyvumo galvos skausmas, ypač mokykloje, stipresnis antroje dienos pusėje. Kitų kartu pasireiškiančių simptomų (neurologinių, virškinimo trakto ar vegetacinių) gali ir nebūti. Įtampos tipo galvos skausmas yra nuolatinis (trunka bent savaitę), dažniau yra veržiančio ar spaudžiančio pobūdžio.
Ūminis potrauminis galvos skausmas sudaro tik apie 6 proc. visų ūminio galvos skausmo atvejų. Į šį galvos skausmą reikia atkreipti dėmesį, nes jis gali tapti lėtiniu, varginančiu galvos skausmu, stipriai sutrikdyti vaiko gyvenimo kokybę. Lėtinį potrauminį galvos skausmą lydi vegetacinė simptomatika, todėl šis skausmas dažnai primena idiopatinį galvos skausmą - migreną ar įtampos tipo galvos skausmą. Manoma, kad galvos trauma veikia kaip pirminį galvos skausmą provokuojantis veiksnys.
Galvos traumos ir sužeidimai neretai pasitaiko aktyviems vaikams. Po sužalojimo vaikas gali prarasti sąmonę. Bet kartais viskas, rodos, įvyksta be didelių pasekmių - vaikas susitrenkė galvą, paverkė, nubėgo žaisti ir visi pamiršo šį įvykį. Bet po kurio laiko vaikui gali tamsėti akyse, jis ima skųstis galvos skausmu. Susitrenkus vaikui galvą, iškart pridėkite šaltą kompresą, paguldykite, išjunkite ryškią šviesą. Po susitrenkimo leiskite vaikui žaisti nejudrius žaidimus.
Galvos skausmas gali būti artėjančios ligos požymis, kai dar nėra kitų simptomų. Jeigu nėra meningito simptomų (kaklo skausmas ir diegliai), vaiko galvos skausmą galima malšinti paracetamoliu. Vaikams iki penkerių metų gali pasireikšti galvos skausmai, jei jie dažnai vartojo tam tikrus maisto produktus, pavyzdžiui, tokiuose produktuose kaip dešra, dešrelės, įvairūs pusgaminiai yra konservantų (nitritų), kurie gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą. Vaikų organizmas, kitaip nei suaugusiųjų, į šių produktų vartojimą gali sureaguoti itin aštriai. Galvos skausmą mažiems vaikams gali sukelti tiraminas - medžiaga, randama mielėse, sūriuose, riešutuose. Perdozavus vitaminą A ir kai kuriuos kitus maisto papildus, kuriuose yra aspartamo, natrio chlorido, taip pat gali atsirasti galvos skausmas. Labai svarbu prižiūrėti vaiko mitybą (valgymo dažnumas - mažiausiai penkis kartus per dieną), vengti maisto produktų, kuriuose yra daug angliavandenių.
Skausmas galvos priekyje būdingas migrenai. Migreninis skausmas yra stiprus ir intensyvus, pulsuojantis. Paprastai pasireiškia akiduobių arba kaktos srityje. Be galvos skausmo, migrenai yra būdingi šie simptomai: fotofobija, pykinimas, vėmimas, silpnas regėjimas.
Labai stiprus ir pulsuojantis skausmas galvos priekyje yra būdingas klasteriniam galvos skausmui. Tai ypač stiprus galvos skausmas, bet, laimei, jis pasitaiko gana retai. Daugeliu atvejų atsiranda vienoje smilkinio arba akiduobės pusėje. Pacientai aprašo šį skausmą kaip veriantį, gręžiantį, dilgčiojantį, deginantį. Paprastai atsiranda netikėtai. Skausmo priepuolis trunka nuo kelių minučių iki dviejų valandų. Tokie priepuoliai pasireiškia kelis kartus per parą ir gali tęstis kelias savaites. Jie atsiranda periodiškai - dažniausiai du kartus per metus. Stiprus galvos skausmas sugrįžta tuo pačiu dienos metu ir metų laiku. Skausmą lydi akių hiperemija ir ašarojimas, vokų pabrinkimas, nosies užgulimas, miozė (akie vyzdžio sisitraukimas) skausmo pusėje. Klasterinio skausmo priežastis nežinoma, o gydymą turi stebėti specialistas.
Pleištinio sinuso uždegimas yra kur kas rimtesnis nei kaktinio ar žandinio sinusų uždegimas. Jis atsiranda dėl ilgai negydomos sinusų ligos, sinusų gleivinės bakterijų superinfekcijos, mukoviscidozės, sužalojimų. Pleištinio sinuso uždegimą galima nustatyti ne tik pagal viršugalvio skausmą, kuris yra labai intensyvus ir stiprėja pasilenkiant, bet ir pagal bendrą silpnumą, nuovargį, temperatūrą. Negydomas gali sukelti meningitą, regos nervo, kaverninio sinuso uždegimą ir uoslės sutrikimų.
Skausmas abiejose smilkinių pusėse yra būdingas įtampos sukeltam skausmui. Kaip jį atpažinti? Skausmas dažniausiai atsiranda tuo pačiu dienos metu, yra bukas, pastovus ir stiprėjantis. Gali tęstis kelias dienas, o kraštutiniais atvejais net kelis mėnesius. Skausmą lydi galvos spaudimas. Vėmimas ir pykinimas pasireiškia labai retai. Skausmas labiau vargina dėl pastovumo nei dėl intensyvumo.
Skausmas užpakalinėje galvos dalyje: hipertenzija, meningitas, subarachnoidinis kraujavimas. Skausmas užpakalinėje galvos dalyje yra didžiausią nerimą kelianti skausmo vieta. Nors skausmas šioje vietoje ne visada liudija apie ligą, bet gali būti ypač pavojingas, o kai kuriais atvejais netgi kelti pavojų gyvybei. Skausmas užpakalinėje galvos dalyje dažnai būna susijęs su hipertenzija. Tokio tipo skausmą pacientai aprašo kaip nepaliaujamą, dilgčiojantį, pulsuojantį. Paprastai atsiranda ryte - tada kraujospūdis yra aukščiausias. Be skausmo gali pasireikšti spengimas ausyse, rausti veidas, rodytis dėmelės prieš akis, svaigti galva, pykinti. Patiriant tokių simptomų būtina pasikonsultuoti su gydytoju kardiologu arba bendrosios praktikos gydytoju.
Subarachnoidinis kraujavimas, kurį dažniausiai sukelia smegenų arterijos plyšimas, nustatomas pagal stiprų skausmą užpakalinėje galvos dalyje, pakaušio ir sprando srityje. Skausmas atsiranda netikėtai, pulsuoja ir didėja. Skausmą lydi fotofobija, pykinimas, vėmimas. Galimas epilepsijos priepuolis, sąmonės ir nuovokos praradimas ir net mirtis. Įtarus subarachnoidinį kraujavimą, būtina nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą.
Stiprus skausmas užpakalinėje galvos dalyje gali būti meningito požymis. Kitiems meningito simptomams priskiriamas sprando sąstingis, aukšta tempratūra, raumenų ir sąnarių skausmai, mieguistumas, pykinimas, vėmimas, o kraštutiniais atvejais - sąmonės sutrikimai. Ligos gydymas yra farmakologinis ir priklauso nuo to, ar ji buvo sukelta bakterijų, virusų, grybelių ar parazitų.
Pakaušio neuralgija - tai kita liga, kurią galima nustatyti pagal skausmą užpakalinėje galvos dalyje. Skausmas dažniausiai atsiranda pažeidus kaklinę stuburo dalį arba esant šios vietos degeneracijai, dėl kurios buvo užspaustas pakaušio nervas, einantis nuo sprando link kaukolės skliauto. Ligą gali sukelti nuolatinis stresas, lėtinė sprando raumenų įtampa, gumbas ant pakaušio. Skausmas paprastai atsiranda vienoje sprando pusėje ir plinta į kaktą.
Skausmas užpakalinės galvos dalies kairėje arba dešinėje pusėje gali būti susijęs su ausies arba danties infekcija. Tokio tipo skausmas neturėtų kelti nerimo: išgydžius infekciją, dings ir skausmas.
Stresas, nervinė apkrova, psichologinės problemos gali vaikui sukelti galvos skausmą. Jį gali išprovokuoti vaiko nenoras eiti į darželį, į mokyklą, tėvų skyrybos, persikraustymas, triukšmingi žaidimai, naujos ryškios emocijos ir pan. Šiuo atveju skausmą malšinantys vaistai menkai tepadeda. Būtina daugiau bendrauti su vaiku, išmokyti jį reikšti savo jausmus, emocijas, abejones ir baimes. Dažnai padeda atpalaiduojantis masažas, jo mėgstama sporto šala.
Mažiems vaikams galvos skausmą gali iššaukti tokie veiksniai kaip aštrus kvapas, ryški šviesa, itin didelis garsas, šviežio oro trūkumas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kūdikiams, kurie negali pasakyti apie savo skausmą. Jei mažylis sukioja galvą iš vienos pusės į kitą, tarsi daužo galvytę į pagalvę - tai gali reikšti galvos skausmą dėl minėtų išorinių veiksnių (žinoma, jei jam nėra temperatūros). Šio tipo galvos skausmas praeina mažylį migdant gryname ore. Įsitikinkite, kad jūsų vaikučiui yra patogu.
Diagnozuojant vaikų galvos skausmą, svarbiausia yra atskirti pirminį idiopatinį galvos skausmą nuo antrinio simptominio. Pagrindiniai diagnostiniai kriterijai yra:
| Amžius | Skalė |
|---|---|
| Maži vaikai | Veidukų skalė |
| Vyresni vaikai | Žodinė ar skaitmeninė 10 balų skausmo skalė |
Jau minėjome, kad vaikų galvos skausmo gydymą sudaro etapai, be to, gydoma individualiai pagal vaiko amžių, vyraujančią simptomatiką, gretutines ligas ir kt. Gydymas priklauso nuo etiologinių veiksnių: esant antriniam galvos skausmui, svarbiausia adekvačiai gydyti skausmą sukėlusią priežastį (traumą, neuroinfekciją, homeostazės disbalansą, epilepsijos priepuolį, kt.) ir skirti simptominę analgetinę terapiją.
Pirminio vaikų galvos skausmo gydymas remiasi informavimo ir gyvensenos korekcija, skausmo priepuolio ir profilaktiniu gydymu.
Tėvams ir vaikui svarbu paaiškinti apie ligą, jos nepiktybiškumą, gydymo metodiką ir efektyvumą. Be to, būtina išsiaiškinti galvos skausmą sukeliančius veiksnius ir jų vengti (nuovargis, netinkama mityba, stresas, miego sutrikimai, kt.). Vaikus būtina mokyti laikytis darbo ir miego režimo, mitybos pagrindų, skatinti aktyviai judėti ir adekvačiai ilsėtis. Nemažai daliai vaikų, besiskundžiančių lėtiniu galvos skausmu, nustatomi emocijų ar somatoforminis sutrikimas, todėl jiems būtinas nuoseklus psichologinis stiprinimas (streso valdymo pamokos, mokymasis ilsėtis, vaikų psichologo, psichiatro konsultacijos, psichoterapija ar medikamentinis gydymas). Kai kuriems vaikams, sergantiems lėtiniu galvos skausmu, reikalingas ir reabilitacinis gydymas.
Mankšta gryname ore ir miego bei valgymo režimas gali padėti išvengti vaiko galvos skausmų.
Skausmo epizodo metu vaikas turėtų gulėti ramioje, silpnai apšviestoje patalpoje, su vėsiu kompresu ant kaktos. Pasireiškus skausmo priepuoliui, gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pavyzdžiui, paracetamolis, ibuprofenas, naproksenas, sudėtiniai analgetikai (NVNU kartu su simpatomimetikais, raminamaisiais). Esant lydinčiai galvos skausmo simptomatikai, vartojami antiemetikai, neuroleptikai.
Pagalba vaikui. Skaudant galvai pirmiausia reikia poilsio ir paracetamolio priepuolio pradžioje, migrenos priepuolio ištiktą vaiką paguldykite tamsiame ir tyliame kambaryje. Vaikas užmigs, o nubudęs jausis gerai. Jeigu jums atrodo, kad vaiko galvos skausmą išprovokuoja skaitymas, pasikonsultuokite su akių gydytoju dėl vaiko regėjimo.
Lėtiniam galvos skausmui gydyti skiriamas triciklis antidepresantas amitriptilinas. Profilaktinis migrenos gydymas skiriamas esant dažniems ir sunkiems migrenos priepuoliams: skiriami beta adrenoblokatoriai, tricikliai antidepresantai, antiepileptikai. Kitas profilaktinis gydymas (raminamieji, migdomieji, mineralai, vitaminai) nėra pagrįstas ar paneigtas moksliniais tyrimais, todėl gali būti skiriamas individualiai.
Remiantis Brna ir bendraautorių atliktu klinikiniu tyrimu, 73 proc. atvejų vaikų lėtinis galvos skausmas tęsėsi vaikams sulaukus pilnametystės. Kituose moksliniuose tyrimuose apskaičiuota, kad 38 proc. vaikų, kuriems nustatyta įtampos tipo galvos skausmo diagnozė, ilgainiui galvos skausmas išnyksta, 41 proc. vaikų diagnozė išlieka ta pati, o 21 proc. išsivysto migrena.
Pirminis vaikų galvos skausmas gali paskatinti išsivystyti kitas psichines būkles - depresiją, nerimą, emocijų sutrikimą.
