Lietuvių kalbos trimestro analizė: 5 klasių mokinių pažangos apžvalga
Mokinių pažanga ir pasiekimai yra esminė ugdymo proceso dalis, atspindinti mokymosi efektyvumą ir leidžianti kryptingai tobulinti mokymą. Kiekvieno trimestro pabaigoje atliekama detali analizė padeda įvertinti mokinio, klasės ir visos mokyklos ugdymo rezultatus. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vykdoma 5 klasių lietuvių kalbos trimestro analizė, kokie principai taikomi vertinant mokinių pasiekimus ir kaip ši informacija prisideda prie tolesnio ugdymo kokybės gerinimo.
Mokinių pasiekimų vertinimo principai
Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą ugdymo procese vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. Mokytojas, remdamasis Bendrosiomis programomis, konkretina ugdymo turinį (sudaro ilgalaikį planą), kartu planuodamas ir vertinimą. Mokomųjų dalykų ilgalaikiuose planuose, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programose aprašo mokymosi pažangos ir pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistemą. Pusmečio mokinių pažanga fiksuojama elektroniniame dienyne. Mokiniams, tėvams (globėjams, rūpintojams) informacija apie mokinio pažangą ir pasiekimus teikiama žodžiu ir raštu.
Mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimas vykdomas reguliariai. Vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo(si) tikslus. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Mokykla, vadovaudamasi teisės aktais ir mokyklos susitarimais, parengia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą.
Pažymių reikšmės ir pasiekimų lygiai
Siekiant užtikrinti vienodą ir aiškų vertinimą, nustatytos konkrečios pažymių reikšmės, kurios padeda apibrėžti mokinio pasiekimų lygį.
| Pažymys | Reikšmė |
|---|---|
| 10 | Puikiai |
| 9 | Labai gerai |
| 8 | Gerai |
| 7 | Pakankamai gerai |
| 6 | Patenkinamai |
| 5 | Pakankamai patenkinamai |
| 4 | Silpnai |
| 3 | Blogai |
| 2 | Labai blogai |
| 1 | Nieko neatsakė, neatliko užduoties, neatvyko be pateisinamos priežasties |
Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti 4 pasiekimų lygiai - slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis. Mokiniai mokosi skirtingu tempu, skiriasi ir jų išmokimo kokybė. Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami parašant pažymį. Bendrosios programos yra pagrindinis visų vertinimo dalių orientyras - planuojant, mokant, fiksuojant ir aptariant vertinimo informaciją, tikslinant ugdymą.
Vertinimo rūšys: formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimas
Ugdymo procese taikomos dvi pagrindinės vertinimo rūšys, turinčios skirtingas paskirtis.
Formuojamasis vertinimas
Jo paskirtis - siekiant pagerinti mokinio pasiekimus padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, laiku suteikti pagalbą. Tam mokykla diegia individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą ir naudoja turimus duomenis. Individualios mokinio pažangos paskirtis - stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis optimalus, atitinka jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirtį. Ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų. Kartu ieškoma būdų, kaip skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos / mokymosi į(si)vertinimą ir tobulinimą. Individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir kiti švietimo specialistai.
Specialusis ugdymas – pažangos stebėsenos pagrindai
Apibendrinamasis vertinimas
Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui formaliai apibendrinami ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Ugdymo laikotarpio pabaigoje (pavyzdžiui, trimestro, pusmečio) mokinio ugdymo pasiekimus/ rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas. Vertinimo kriterijai mokinio pasiekimams įvertinti turi būti susieti su bendrosiose programose konkretaus dalyko aprašytais vertinimo aprašais.
Kontroliniai darbai ir namų užduotys trimestro metu
Kontrolinių darbų tvarkaraštis, suderintas su direktoriaus pavaduotoju ugdymui, rengiamas mėnesiui ir skelbiamas mokytojų kambaryje, mokyklos skelbimų lentoje. Per dieną organizuojamas vienas kontrolinis darbas. Sudarant kontrolinio darbo užduotis rekomenduojama laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių eiti prie sunkesnių. Mokytojas, ištaisęs kontrolinius darbus, juos grąžina mokiniams ne vėliau kaip po 10 dienų.
Mokytojas, taikydamas aktyviuosius mokymo(si) metodus ir racionaliai panaudodamas pamokos laiką, skiria tikslingus, diferencijuotus namų darbus, įtvirtinančius pamokoje įgytas žinias, gebėjimus, ugdančius mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą. Mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skiria namų darbus, įtvirtinančius gautas pamokoje žinias, šalinančius mokymosi spragas bei stiprinančius motyvaciją. Mokytojas, siekdamas, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų kontroliuoti, ar jų vaikai atlieka skiriamus namų darbus, užduotis elektroniniame dienyne užpildo konkrečiai, aiškiai nurodydamas, ką mokinys turi padaryti (pvz.: raštu atsakyti į 3 skyriaus 7 klausimą, išspręsti 1, 2, 3 uždavinius, 10 psl.).
Mokytojų ir metodinių grupių atliekama analizė
Darbų rezultatai aptariami metodinių grupių susirinkimuose. Metodinių grupių mokytojai analizuoja diagnostinių testų rezultatus ir priima sprendimus dėl tolesnio mokinių mokymo(si) strategijų, pedagoginės pagalbos teikimo bei ilgalaikio plano koregavimo (jei reikia). Metodinių grupių mokytojai analizuoja pusmečių, metinių, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų rezultatus. Priima sprendimus dėl sėkmingų mokymo(si) metodų, priemonių, naudojamų užduočių ir kt.
Mokytojai planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus. Apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus. Mokyklos nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją. Informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas. Analizuoja ir tikslina mokinių mokymą ir mokymąsi.
Mokinio savianalizė: asmeninės pažangos įvertinimas
Trimestro analizė apima ne tik formalų mokytojo vertinimą, bet ir paties mokinio savianalizę, kuri skatina atsakomybę už savo mokymąsi. Pateikiame mokinio trimestro analizės ištrauką, kuri atspindi individualią mokymosi patirtį:
„Per šį trimestrą aš nei džiaugiuosi per daug nei esi labai liūdnas, džiaugiuosi tai, kad man pavyko surimtėti ir sutvarkyti savo namų darbų nedaromą problemą jau dabar nepamirštu, laboratoriniai eksperimentai neblogai tad norėtųsi, kad kažkaip galėčiau daugiau pasiekti ne visada išėjo iki galo išpildyti eksperimento informaciją visada trūko skaičiavimo ir dėl to norėčiau tai pakeisti ir bandyti siekti 8 arba daugiau. Kitas dalykas, kad tikrai buvo nesupratimų arba karts nuo kart nespėjau nusirašyt taigi tikrai turėjau ir turėčiau klausti daugiau, bet daugiau informacijos man buvo suprantama, formulės ir jų taikymas kaip ir visada man trukdė ir tai pat šią problemą aš išspręsiu kitame trimestre.“
Mokyklos lygmens trimestro rezultatų analizė
Pagrindinis mokyklos tikslas - mokinių žinių kokybės gerinimas. Analizuojant ugdymo proceso efektyvumo kokybę buvo taikomi šie rodikliai: Pamokų lankomumas; Pažangumas, Žinių kokybė. Mokykla nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo ir panaudojimo tvarką. Ji užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų. Mokyklos administracija koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnį. Taip pat teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams. Užtikrinama, kad išorinio mokinių pasiekimų vertinimo tvarka būtų derinama su mokykla ir mokytojais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo turinį ir mokinių pasiekimų vertinimą reglamentuojančius dokumentus. Nustato pasiekimų vertinimo tvarką mokiniui baigiant pagrindinio ugdymo programas.
Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP) kontekste
Nuo 2014 m. pradėjo veikti nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) sistema. Visiems vienodais standartizuotais testais ir vienodais kriterijais įvertinami Lietuvos mokinių pasiekimai. Ši informacija reikalinga priimti sprendimus, kaip toliau galėtų būti tobulinamas mokymas ir mokymasis mokinio, mokytojo, klasės, mokyklos, savivaldybės ir nacionaliniu lygmenimis. NMPP testų rezultatai yra informacija mokiniui, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojui. Tai nėra išvada apie mokinio įgytą išsilavinimą. Nacionalinė švietimo agentūra rekomenduoja nerašyti testų pažymių. Visgi tai nusprendžia pati mokykla. Jei pažymys rašomas - jo reikšmė tokia pati, kaip eilinio kontrolinio darbo.
Perkėlimas į aukštesnę klasę
5-9 (gimnazijos - I) klasės mokinys, turintis visų dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę. Jei mokinys turi kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius įvertinimus, neatliko socialinės pilietinės veiklos, jei buvo skirtas papildomas darbas - iš jo gavo neigiamą įvertinimą, mokinį ugdę mokytojai ir kiti ugdymo procese dalyvavę asmenys svarsto, ar mokinį kelti į aukštesnę klasę. Mokiniui tokiu atveju gali būti skirtas papildomas darbas, mokinys gali būti perkeltas į aukštesnę klasę ar paliktas kartoti ugdymo programos. Mokiniams, nebaigusiems pagrindinio ugdymo programos, išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
