5 nuostabūs faktai apie vaiko smegenų darbą ir kaip juos ugdyti

Žmogaus smegenys yra vienas iš sudėtingiausių visatos kūrinių. Mokslininkai šį organą tyrinėja jau labai ilgą laiką, tačiau prireiks dar ne vienerių metų ir pastangų, kol jos bus pilnai suprastos. Šiame straipsnyje aptarsime įdomiausius ir keisčiausius faktus apie žmogaus smegenis, ypač didelį dėmesį skirdami vaikų smegenų vystymuisi ir tėvų vaidmeniui šiame procese.

Vaiko smegenys: fenomenalus vystymasis per pirmąsias 1000 dienų

Pasiekimai moksluose ir darbe, kasdieniai įpročiai, santykiai ir sveikata - kaip žmogui seksis įvairiose srityse, yra nulemiama per pirmąsias 1000 jo gyvenimo dienų, sako mokslininkai. Prie socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ prisijungusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaikų reabilitacijos klinikos vadovė prof. Audronė Prasauskienė paaiškina, kad vaikai iki 3 metų teoriškai gali išmokti visko - jie turi dvigubai daugiau smegenų neuronų jungčių nei suaugusieji. „Todėl laikas iki trejų metų ir yra toks lemtingas. Laikotarpiai, kai vaiko smegenys yra pasiruošusios tam tikriems potyriams, yra trumpi. Tyrimai rodo, kad jei vaikui numatytu laiku nepakanka reikalingos stimuliacijos, kai kuriais atvejais buvusiam sveikam kūdikiui vėliau gali atsirasti net raidos sutrikimų“, - teigė prof. dr. A. Prasauskienė.

Tačiau vaikų neurologė tuoj pat nuramina - tinkamai atliepti vaikų poreikius gali vien tėvų dėmesys, rūpestis ir kokybiškas bendravimas.

1. Kartojimas ir naujovės formuoja smegenis

„Tik nuo suaugusių priklauso, kokius pasikartojimus užfiksuos mažylio smegenys. Pavyzdžiui, jei vakarais niūniuosite tas pačias lopšines, tikėtina, kad ilgainiui jos vaikeliui taps ženklu, kad jau atėjo laikas miegoti. Nors gimė, galėdamas išmokti bet kurią pasaulio kalbą, nuolat girdėdamas lietuviškus žodžius, vaikas būtent juos pirmuosius ir ištars. Jei nuobodžiaujančiam mažyliui vis siūlysite užkandį, o ne žaidimą - tikėtina, kad ir suaugęs nusiraminimo ieškos maiste“, - dalijosi A. Prasauskienė.

„Pastebėkite, kaip į bet kokį naują daiktą ar veiklą reaguoja mažylis - naujovė įdomi tol, kol su ja pažindinasi, o vėliau dėmesys persikelia kitur. Tai reiškia, kad naujoji informacija jau įsirašė, o po poros pakartojimų - taps ilgalaike. Taip smegenys nuolatos plečia savo pažinimo ribas. A. Prasauskienė teigė, jog kartojimo bei naujovių bandymo keliu formuojasi ir vaiko judesio raida.

„Dar nei vienas netapo olimpiniu čempionu, gulėdamas ant sofos. Suaugusiųjų užduotis - leisti vaikui kuo daugiau šliaužioti, ropoti, sėstis, stotis ir eiti, o, svarbiausia, neriboti mažylio judėjimo“, - sakė A. Prasauskienė. „Šią būklę jau aprašo medicininė literatūra. Kai vaikas ilgai laikomas tokiose priemonėse, jis neturi galimybės savarankiškai judėti, pažinti ir įgyti patirčių griūdamas ir atsikeldamas. Yra duomenų, kad kai vaikas pradeda vaikščioti, jis gali nugriūti iki 100 kartų per dieną ir tai yra visiškai normalu. Jis juk kažkaip turi išmokti atsistoti ir judėti iš naujo“, - dalijosi A. Prasauskienė.

2. Grįžtamasis ryšys ir gyvas bendravimas: raktas į kalbos vystymąsi

„Šios jungtys susikuria tik gavus atgalinį ryšį iš suaugusiųjų. Kai kūdikis guguoja - tėveliai natūraliai sureaguoja, šypsosi, kalbina atgal. Taip nuo paprastų įgūdžių vaikas juda link sudėtingesnių. Įsimena išgirstus žodžius, vėliau stengiasi prabilti pats. Šioje kelionėje jam reikalinga kuo daugiau stimulų ir reakcijos į jo pastangas, su vaiku turime kuo daugiau kalbėtis, jam dainuoti ir skaityti“, - sakė A. Prasauskienė.

Tiesa, gydytoja pabrėžė, kad garsas ir vaizdas, sklindantys iš televizoriaus, kompiuterio, planšetės ar išmaniojo, neatstoja gyvo bendravimo. „Praktiniame darbe nuolat susiduriu su vėluojančios vaiko kalbos raidos atvejais, atsiradusiais dėl televizoriaus žiūrėjimo įtakos. Kanados mokslininkai neseniai nustatė, kad kuo daugiau jų tyrime dalyvavę 2 metų vaikai leido laiko prie ekrano, tuo blogesnė buvo jų kalbos raida ir mokymosi pasiekimai sulaukus 5 metų“, - pasakojo A. Prasauskienė.

„Ilgą laiką buvo manyta, kad vaikai pirmiausia išmoksta kalbėti ir tik vėliau bando perprasti gramatiką. Tačiau Paryžiaus Dekarto universitete atlikti smegenų tyrimai parodė, kad jie jos mokosi kartu su žodžiais“, - sakė A. Prasauskienė.

Vienas iš sveikiausių dalykų, kuriuos tėvai gali nuveikti savo vaikų smegenų labui, - pilnomis rieškučiomis krauti į jų smegenis žodžius. Kalbėkite su savaisiais kaip tik įmanoma dažniau. Tai vienas svarbiausių dalykų, kurių nauda neabejotinai įrodyta daugybėje žmogaus raidos tyrimų.

Sąsaja tarp žodžių ir protingumo pirmą kartą atskleista atliekant tyrimus, kuriuose buvo gana daug intervencijos. Viename jų tyrėjai kas tris mėnesius apsistodavo tiriamųjų namuose ir užregistruodavo kiekvieną verbalinės komunikacijos tarp tėvų ir vaikų aspektą. Jie matavo žodyno apimtį, įvairovę, naujų žodžių išmokimo greitį, žodinio bendravimo dažnį ir emocinį pokalbių turinį. Prieš pat šių vizitų pabaigą tyrėjai atlikdavo tiriamiesiems intelekto koeficiento testus. Tyrime dalyvavo daugiau nei 40 šeimų, jos buvo stebimos daugelį metų. Išsamiai išanalizavus šio intensyvaus darbo rezultatus, išryškėjo du akivaizdūs dalykai:

• Svarbu ir žodžių įvairovė, ir skaičius.
• Kalbėjimas didina intelekto koeficientą.

Kuo daugiau tėvai kalba su savo vaikais, pradedant pačiomis pirmosiomis gyvenimo akimirkomis, tuo geriau vystosi jų lingvistiniai gebėjimai ir tuo greičiau jie įgyja verbalinių įgūdžių. Auksinis standartas - 2 100 žodžių per valandą. Tariamų žodžių įvairovė (daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai, frazių ir sakinių ilgumas bei sudėtingumas) kone tiek pat svarbūs kaip ir žodžių skaičius. Taip pat ir teigiamo grįžtamojo ryšio kiekis. Galite sustiprinti kalbinius įgūdžius bendraudami: žiūrėdami į savo kūdikį, mėgdžiodami jo artikuliaciją, juoką ir veido išraiškas, savo dėmesiu padrąsindami jo bandymus kalbėti. Vaikai, kurių tėvai, turėdami turtingą žodyną, nuolat pozityviai su jais kalbėjo, mokėjo dvigubai daugiau žodžių nei tie, su kuriais tėvai kalbėjo mažai. Pradėjus lankyti mokyklą, šių vaikų skaitymo, rašymo ir tarimo gebėjimai buvo geresni nei tų, kurie gyveno ne tokiuose kalbiuose namuose. Net jei kūdikiai nemoka atsakyti taip kaip suaugusieji, jie klauso, ir tai duoda jiems naudos. Kalbėjimas su vaikais nuo ankstyvo amžiaus padidina jų intelekto koeficientą, nepriklausomai net nuo tokio svarbaus veiksnio kaip šeimos pajamos.

Tryjų metų vaikų, su kuriais tėvai nuolat kalbėjo (vadinamoji kalbių šeimų grupė) intelekto koeficientas buvo 1,5 karto didesnis nei vaikų, su kuriais tėvai kalbėjo mažai (vadinamoji mažakalbių šeimų grupė). Manoma, kad dėl intelekto koeficiento padidėjimo kalbiųjų grupės vaikai ir mokėsi geriau. Atminkite, naudą jūsų vaiko smegenims atneša tiktai tikras, gyvas žmogus, tad būkite pasirengę pamankštinti savo balso stygas. Ne nešiojamąjį DVD grotuvą, ne televizijos garso sistemą, o savo pačių balso stygas.

Ką ir kaip sakyti?

Nors 2100 žodžių per valandą atrodo daug, iš tiesų tai tik vidutinio intensyvumo pokalbis. Neskaičiuojant darbo valandų, paprastai žmogus išgirsta ir pamato maždaug 100 000 žodžių per dieną. Todėl nereikia nuolat pliurpti su savo kūdikiu nesibaigiančiame 24/7 maratone. Pernelyg stiprus stimuliavimas smegenų vystymuisi gali būti toks pat pavojingas kaip ir pernelyg mažas stimuliavimas, ir svarbu pamatyti vaiko nuovargio ženklus. Tačiau jokia kalba nėra per daug paika. „Dabar pakeisime tavo sauskelnes.“ „Pažiūrėk, koks gražus medis!“ „O kas gi čia?“ Lipdami laiptais garsiai skaičiuokite žingsnius. Tiesiog pripraskite nuolat kalbėti.

Svarbu ir tai, kaip jūs kalbate. Tėvai su savo vaikais kalba visame pasaulyje taip, vadinama „lėliukų“ šneka. Kūdikio ausis ji veikia kaip balzamas. Lėliukų šnekai būdingas aukštas tembras ir dainingas balsas su ištęstomis balsėmis. Nors tėvai ne visuomet suvokia, kad jie taip kalba, tokio pobūdžio šneka padeda vaikams mokytis kalbėti. Kodėl? Visų pirma, sulėtinus tarimą, kur kas lengviau suprasti žodžius. Lėliukų šnekoje taip pat pabrėžiamas kiekvienas balsis, o tai leidžia kūdikiui pagauti skirtumus tarp skirtingų garsų. Melodija padeda vaikams garsus suskirstyti į atskiras kategorijas. O aukštas tembras padeda pamėgdžioti tėvų ištartus žodžius. Galų gale, pasinaudodami savo balso aparatu, kuris sudaro tik ketvirtadalį suaugusiojo balso aparato dydžio, kūdikiai gali ištarti mažiau garsų, o jų tembras yra aukštesnis. Kada reikėtų pradėti taip šnekėti? Tiesą sakant, niekas nežino, tačiau labai tikėtina, kad atsakymas turėtų būti toks: „Kai tik gimsta kūdikis.“

Kaip jau matėme iš Endžio Melcofo eksperimento, kur naujagimis iškišo liežuvį, naujagimiai geba bendrauti praėjus vos 42 minutėms po gimimo. Be to, kalbėti dar nemokantys kūdikiai geba apdoroti verbalinę informaciją, net jei mes to nepastebime. Net ir skaitymas trijų mėnesių kūdikiui, atrodo, duoda naudos, ypač jei kūdikis yra šalia ir gali su jumis bendrauti. Edukacinės psichologijos specialistas Viljamas Fauleris (William Fowler) pamokė grupę tėvų kalbėti su savo vaikais ypatingu būdu, laikantis kai kurių čia minėtų rekomendacijų. Vaikai pirmuosius žodžius ištarė tarp 7 ir 9 mėnesių amžiaus, o kai kurie, būdami 10 mėnesių, jau gebėjo kalbėti sakiniais. Sulaukę dvejų metų, jie įveikė didžiąją dalį pagrindinių gramatikos taisyklių, tuo tarpu kontrolinėje grupėje tokius pat įgūdžius vaikai įgijo tik ketverių metų. Ilgiau trunkančiuose tyrimuose nustatyta, kad tokie vaikai labai gerai mokosi mokykloje, ypač matematikos ir pasaulio pažinimo. Kai šie vaikai stojo į gimnazijas, 62 procentai jų pateko į talentingų vaikų ir sustiprinto mokymo programas. Kokios Faulerio programos dalys yra pačios svarbiausios, reikia dar ištirti, tačiau jo darbas davė stulbinamų rezultatų. Tai dar vienas įrodymas, kad intensyvus kalbėjimas su vaikais - tarsi trąša jų neuronams. Be jokios abejonės, kalba - puiki dirva besivystančioms kūdikio smegenims.

3. Žaidimai: stebuklingos trąšos vaiko smegenims

Kitas sudėtinė „trąšų“ dalis - vaizduotės žaidimai. Laisvas kūrybinis žaidimas maitina vaiko smegenis tarsi stebuklingos trąšos. Daugelis tėvų taip susitelkę į vaikų ateitį, kad kiekvieną vaiko žingsnį bando paversti kažkokiu gamybiniu procesu, todėl nusigręžia nuo bet ko, kas gali neturėti ribų.

Nuo 1981 m. iki 1997 m. laikas, kurį tėvai skiria vaikams, sumažėjo ketvirtadaliu. Žurnale Atlantic Estera Entin (Esther Entin) apie tą tyrimą pateikia daugiau detalių: vaikai „praleidžia 18 procentų daugiau laiko mokykloje, 145 procentais laiko daugiau ruošdami namų darbus ir 168 procentais daugiau laiko su tėvais apsipirkinėdami. Mokslininkai apskaičiavo, kad 1997 m. vaikai žaidimams (įskaitant ir kompiuterinius) turėjo tik 11 valandų per savaitę.“ Nuo to laiko vaikų laisvalaikio tikrai nepadaugėjo.

4. Atsakomybė ir savarankiškumas: ugdymas nuo mažens

Atsakomybė gyvenime neišvengiama. Nors egzistencija mums atrodo graži ir maloni, gamta dar moko, kad yra ir kita, sunki ir nuožmi kovos už išgyvenimą pusė. Nėra būtybės, kuri nekovotų, neieškotų maisto ar pastogės išgyvenimui.

Dažnai konsultuojami suaugę žmonės, kurie kasdien kenčia kad ir dėl nedidelių atsakomybių. Dirbti, ruošti valgį, mokėti mokesčius ar rūpintis vaikais - visa tai pernelyg sudėtinga. Tokiais atvejais klausiama, ką juos mokė apie atsakomybių už dideles ir nedideles gyvenimo užduotis priėmimą. Daugelis net nusipurto, išgirdę žodį „atsakomybė“. Kartais per konferencijas klausiama, ar nėra žiauru dvimetį apkrauti atsakomybėmis. Jei nuoširdžiai, nemanoma, kad žiauru. Atsakomybė tėra rūpestis savimi, o lavinti atsakingumą - nuostabi strategija mokyti vaikus rūpintis savimi ir save vertinti.

Svarbu ugdyti savarankiškumą. Atsakomybėmis puikiai ugdomas pasitikėjimas. Kiekvienas vaikas gali būti atsakingas edukaciją ir rūpestį savimi liečiančiose srityse. Kuo anksčiau atžala išmoks jų imtis, tuo lengviau jas įvaldys ir daugiau pasitikėjimo įgaus. Įdomiausia tai, kad vaikams patinka atsakomybės. Jiems tai galimybė išmokti naujų dalykų ir dominuoti savo aplinkoje.

Nuo mažų dienų vaikai turėtų padėti namų ruošoje. Pavyzdžiui, susidėti nešvarius drabužius į skalbinių krepšį, nusinešti indus baigus pusryčiauti ar išvalyti ant stalo išpiltą pieną. Tai ne bausmė, jei šias atsakomybes skatinsite natūraliai, užduotis vaikai įgus atlikti patys ar su trupučiu pagalbos. Kiekviename amžiaus tarpsnyje yra tam tikrų veiklų, kurias vaikai gali atlikti, dėl to jaučia pasitikėjimą savimi ir išmoksta prisidėti prie namų ruošos. Patikinu, vaikai mėgs užsiimti veiklomis, jie augs jausdami pasitenkinimą ir pramoks rūpintis savimi.

5. Motinos pienas ir mityba: statybinės medžiagos smegenims

Amerikos pediatrijos akademija rekomenduoja, kad visos mamos pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius kūdikius maitintų tik savo pienu, o vaikui ėmus valgyti ir kitokio maisto, žindymą tęstų iki vienų metų. Jei norime, kad mūsų šalies piliečiai būtų protingesni, reikėtų pasirūpinti, kad žindymo kambarių būtų kiekviename viešame pastate. Ant žindymo kambarių durų reikėtų pakabinti lentelę: „Prašom tylos! Čia vystosi smegenys“.

Mokslininkai nustatė, kad žindyti vaikai užauga protingesni. Žindytų amerikiečių vaikų kognityvinių testų rezultatai vidutiniškai 8 balais lenkia maitintų mišinėliais, ir šis poveikis pastebimas praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai kūdikis gavo motinos pieno. Tokie vaikai gauna geresnius pažymius, ypač iš skaitymo ir rašymo.

Kaip tai nutinka? Tiksliai nežinome, tačiau yra keli spėjimai. Mamos piene yra tokių sudedamųjų dalių, kurios būtinos vaiko smegenų vystymuisi, tačiau kūdikio organizme jos nepasigamina. Viena iš tokių medžiagų - taurinas, nervinio audinio vystymuisi būtina aminorūgštis. Motinos piene taip pat gausu omega-3 riebalų rūgščių.

Žemiau pateikiama lentelė su produktais, kurie teigiamai veikia vaiko smegenų vystymąsi:

Kiti įdomūs faktai apie smegenis

Pats didžiausias ir keisčiausias mitas apie smegenis, kuris į šipulius daužomas jau ne vienerius metus, tačiau vis gyvuoja, nes juo dalinasi žmonės: mes naudojame daug daugiau nei 10 % savo smegenų - kiekviena smegenų sritis turi savo funkcijas ir, jei esame sveiki, jas puikiai atlieka.

1. Smegenys nejaučia skausmo

Smegenys nejaučia skausmo ir tai yra gana keista. Smegenyse yra visų mūsų pojūčių centrai - ten rastumėte ir sritį, atsakingą už skausmo pojūtį. Tai kaip gali būti, kad smegenys pačios neskauda? Skausmui pajusti yra reikalingi specialūs receptoriai, vadinami nociceptoriais, ir jų smegenų audinyje nėra. Galvos skausmas kyla smegenų dangaluose. Kietasis ir minkštasis smegenų dangalai turi skausmo receptorius ir būtent pakitimai šiuose audiniuose sukelia galvos skausmą.

2. Smegenų sudėtis: vanduo ir riebalai

Beveik 80 % smegenų sudaro vanduo. Mūsų kūną sudaro apie 60 % vandens, todėl vandens smegenyse yra tikrai daug. Dėl to kasdien išgeriamas vanduo yra toks būtinas šio organo funkcijoms palaikyti. Per dieną neišgeriant rekomenduojamo vandens kiekio, gali sutrikti atmintis, bus sunkiau susikaupti ir atlikti kitas protiškai reiklias užduotis. Dar apie 10-12 % smegenų sudaro lipidai. Smegenys yra riebiausias žmogaus organas.

3. Energijos poreikis ir smegenų galia

Smegenys nepasotinamai naudoja energiją. Smegenys vidutiniškai sveria apie 1,4 kg, taigi sudaro vos 2 % žmogaus masės (žinoma, priklauso nuo kiekvieno žmogaus sudėjimo, tačiau rodiklis apytiksliai toks). Tačiau sueikvoja net 20 % mūsų kūno energijos. Tai iš tikrųjų yra neįtikėtinai daug. Mokslininkai ilgą laiką skaičiavo, kokia iš tikrųjų yra žmogaus smegenų galia. Pasirodo, tai priklauso nuo žmogaus, jo dietos, darbo ir taip toliau, tačiau bet kuriuo atveju smegenų galia svyruoja nuo 20 iki 25 vatų. Tokios galios pakaktų nedidelei elektros lemputei uždegti - galbūt todėl animaciniuose filmuose kuomet herojui kyla išganinga mintis virš jo pavaizduojama užsideganti lemputė?

4. Neuronų dauginimasis nėščiųjų moterų smegenyse

Neuronai nėščiųjų moterų smegenyse dauginasi daug greičiau. Mokslininkai nėra tikri, kodėl tai vyksta. Tačiau pasirodo, kad besilaukiančios moterys gali šiek tiek lengviau mokytis ir pasižymi geresne atmintimi. Beje, dėl atminties mes ir taip neturėtume skųstis. Nors kiekvienas žmogus pasižymi skirtingo pajėgumo atmintimi, mokslininkai mano, kad dažniausiai šis rodiklis siekia daugiau nei 1000 terabaitų.

5. Miegas ir smegenų aktyvumas

Miegas nėra skirtas pailsinti protui ar smegenims. Iš tikrųjų, net kai jūs miegate, jūsų smegenys sunkiai dirba. Kai kuriais atvejais miego metu smegenys yra daug aktyvesnės nei tuomet, kai dirbate. Smegenys miego metu vis tiek suvartoja labai daug energijos. Taip yra todėl, kad joms kol jūs miegate nereikia rūpintis kai kuriomis kūno funkcijomis, todėl jos laiką ir energiją gali skirti atstatymo ir priežiūros darbams. Tiesa, panikos priepuolio metu smegenys yra dar aktyvesnės nei miegant.

tags: #5 #idomus #faktai #apie #vaiko #smegenu

• Vaido Čeponio karjera
• Sužinokite daugiau apie „Obelėlės“ ugdymo principus
• daugiau apie Valdo Sutkaus korupcijos bylą
• Daugiau apie Emilijos Klark gyvenimą
• Gydymo svarba sprendžiant gimdos kaklelio problemas