Vaikų pasiekimų vertinimas: metodai, formos ir principai ugdymo procese

Šiuolaikinis ikimokyklinis ugdymas išgyvena svarbius pokyčius: keičiasi vaikų kartos ir jų charakterių ypatumai, mokymo(si) būdai bei metodai, taip pat - švietimo įstaigų orientacija ir požiūris į vaiką. Šiandien vertinami nebe visos grupės, bet kiekvieno vaiko asmeniniai gabumai ir pasiekimai, lyginant ugdytinį ne su bendraamžiais, o su pačiu savimi, vertinant asmeninę pažangą.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų pasiekimus vertina pedagogai ir tėvai. Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.

Vertinimo metodai ir formos

Pedagogai, dirbantys su ikimokyklinio amžiaus vaikais, vertinimui naudoja įvairius metodus: vaikų gebėjimų aprašus, darbelių analizę, vaikų veiklos stebėjimų analizę, individualias programas, laisvąjį interviu su vaikais, vaikų atvejų analizę ir kt. Šie metodai padeda suprasti, ką ir į ką atsižvelgiant vertiname.

Svarbiausi vertinimo elementai yra stebėjimas ir užrašymas. Stebėjimas - tai pasyvus dirbančio ar žaidžiančio vaiko stebėjimas, nesikišant į jo veiklą. Užrašymas - tai stebimos veiklos ar elgesio dokumentavimas. Užrašydami savo stebėjimus, pedagogai fiksuoja vaikų atliktus darbus ir tų darbų kokybę.

Vertinimo organizavimas pagal dalyvius

Vertinimo procese dalyvauja trys pagrindinės pusės: pedagogai, tėvai ir patys vaikai. Štai pagrindiniai jų vaidmenys ir naudojamos formos:

• Pedagogai: atlieka visuminį kriterinį bei ištisinį fiksavimą (kalbos, fizinė, socialinė, emocinė, pažinimo ir meninė raida). Fiksavimas vykdomas 2 kartus metuose vertinimo ir stebėjimo protokoluose.
• Tėvai: atlieka neformalų stebėjimą per individualius pokalbius bei diskusijas. Formalus vertinimas tėvų susirinkimuose vykdomas 2 kartus per metus.
• Vaikai: dalyvauja per neformalų stebėjimą, žaidimą, savianalizę, pasakojimą ir praktinę veiklą. Informacija fiksuojama ant vaikų darbų, diplomų, kaupiama pasiekimų aplankuose.

Pasiekimų fiksavimas ir „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“

Pedagogas, vertindamas ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai. Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais). Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais.

Vertinimo dažnumas ir tikslai

Vertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus: mokslų metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką jie turėtų daugiau atkreipti dėmesį. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus.

Priešmokyklinio ugdymo vertinimo specifika

Priešmokyklinio ugdymo programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis, kalbinis, matematinis, meninis, visuomeninis bei sveikatos ir fizinis ugdymas. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Kompetencijos ugdomos integraliai, siekiant užtikrinti visų jų pusiausvyrą.

Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai. Pavyzdžiui, A1 pasiekimo lygis žymi, kad vaikas žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius. Visa tai padeda ne tik stebėti vaiko raidą, bet ir suteikti reikiamą pedagoginę pagalbą, koreguoti ugdymo strategijas.

tags: #5 #forma #vaiku #vertinimas

• Išmokos savarankiškai dirbančioms motinoms
• sužinokite daugiau apie izraelitų tapatybės formavimąsi
• Matematikos mokymo krizė ir abstraktaus mąstymo svarba
• Apie Eleną Vaengą
• sužinokite daugiau apie Avento termoizoliacinius drabužius