Ką daryti, jei 4 metų vaikas atsisako valgyti: išsamūs patarimai tėvams

„Mano vaikas nieko nevalgo“, - skundžiasi viena mama. „Auginu visišką nevalgiuką“, - pritaria jai likimo draugė. Vaikų nevalgumas yra daug diskusijų sukelianti tema, dažnai dėl skirtingo tėvų ir senelių suvokimo, kiek vaikas išties turi valgyti. Auginant vaikus pasitaiko įvairių etapų, ir vienas iš jų - „nenoriu“, kuris, deja, galioja ir maistui. Tokiu atveju tėveliai neretai ima nerimauti ir ieškoti patarimų, ką daryti, jei vaikas nevalgo ir kaip paskatinti jį įsidėti bent kąsnelį į burną.

Nors nėra vieno universalaus atsakymo, nes kiekvienas vaikas yra unikalus, svarbu prisiminti, kad dauguma prasčiau valgančių vaikų puikiai auga ir yra visiškai sveiki. Taigi, tėveliams neverta pernelyg jaudintis, tačiau verta suprasti galimas priežastis ir išbandyti veiksmingas strategijas.

Kodėl vaikas gali atsisakyti valgyti? Dažniausios priežastys

Prieš ieškant sprendimų, svarbu suprasti, kodėl vaikas gali atsisakyti valgyti. Priežasčių gali būti įvairių - nuo paprastų mitybos įpročių iki sudėtingesnių psichologinių veiksnių.

Per didelė lėkštė - stresas vaikui

Per didelė maisto krūva lėkštėje gali gąsdinti vaiką ar net skatinti viską numesti ant grindų. Geriau, jei į lėkštę įdėsite nedaug. Kai vaikas tai suvalgo, įdėkite dar, nepamiršdami magiškų žodžių: „Oho, koks tu šaunuolis!“

Užkandžiavimas ir netinkami įpročiai

Visai be reikalo užsiėmusiam vaikui mamos tarp rimtų maitinimų kaišioja sausainį, vaisių tyrelės ar sulčių. Vaikas gauna nenaudingų kalorijų ir atsiranda pavojus netekti apetito prieš pietus ar vakarienę. Reikia stebėti, kad tarp vaiko pasirinkimų neimtų dominuoti saldūs gėrimai, saldumynai ar kiti ne patys tinkamiausi maisto produktai. Taip pat reikėtų stebėti ir vaiko valgymo įpročius - kad kelių didelių valgymų per dieną nepakeistų nuolatinis užkandžiavimas. Mažieji padaužos žino, kad jiems nevalgius pietų mamos vis tiek po kurio laiko duos varškės sūrelį ar riestainį. Iš tiesų nereikėtų sakyti, kad vaikai neturi apetito: jie jį nuslopina užkandžiaudami.

Nėra išalkęs

Reikėtų nepamiršti, kad vaiko skrandis yra kur kas mažesnis nei suaugusio žmogaus. Vaikai linkę valgyti nedaug, tačiau dažnai. Tai, kad jūsų atžala vakar valgė itin mažai, o šiandien valgo neišpasakytai daug - yra normalu. Besivystantis organizmas nėra nuoseklus, tad ir maisto poreikis gali būti paprasčiausiai nestabilus. Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis. Be to, vasarą per karščius dažnai pastebime, kad valgyti norisi mažiau arba visai nebesinori.

Maisto neofobija (naujo maisto baimė)

Jūsų vaikas atsisako ragauti naujų, jam neįprastų patiekalų? Nesibaiminkite, tai - natūralu. Kaip ir jums, taip ir jam pirmą kartą ragauti neaiškius patiekalus nedrąsu. Labai natūralu, kad pamačius įtartiną patiekalą iš karto yra atsisakoma jo net paragauti. Tačiau tai nereiškia, kad jūsų vaikas šio patiekalo niekada ir nevalgys. Yra toks terminas - naujo maisto baimė, dar vadinama maisto neofobija. Ją patiriantys vaikai nėra labai norūs bandyti naujus produktus, labai greitai jiems kyla visokios aliuzijos: tai jiems atrodo, kad valgydami jie jaučia kažkokį ne tokį traškesį, tai jiems maisto spalva ar kvapas yra ne tokie, kokie turėtų būti.

Maištavimas ir ribų ieškojimas

Augdami vaikai pereina daug etapų. Vienas iš jų - maištavimas, arba kitaip - ribų ieškojimas. Maždaug po antrojo gimtadienio vaikai pradeda tyrinėti tėvų kantrybės ir meilės ribas. Jie daro neleistinus dalykus ir stebi, kokia bus tėvų reakcija, kur yra veiksmų ribos. Taip pat ir su maistu - kas bus, jei nevalgysiu, jei atsisakysiu vieno ar kito patiekalo. Jei vaikas atsisako maisto, vadinasi, paskelbta karo padėtis ir jūsų laukia kova, kurios nepajėgsite laimėti tam tiesiogiai prieštaraudami.

Nemėgsta tam tikrų ingredientų

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikas nevalgo vieno ar kito patiekalo, nes jo arba vieno iš ingredientų tiesiog nemėgsta. Pabandykite paeksperimentuoti ir ką nors pakeisti įprastiniame patiekale, pridėti ar kažko jame atsisakyti. Taip pat žinia, kad vaikai nelabai mėgsta daržoves, tad teks pasitelkti gudrybes.

Psichologinės priežastys ir aplinka

Dalis nevalgymo priežasčių yra psichologinės. Gali būti, kad vaikas nevalgydamas protestuoja dėl kokių nors neigiamų emocijų namuose. Svarbus ir mitybos kultūros vaidmuo. Gražiai ir skaniai paruoštas maistas, įdomiai paserviruotas stalas gali paskatinti daugiau valgyti. Išugdykite vaiko įprotį valgyti drauge su jumis prie stalo, o ne priešais televizorių. Neužmirškite tada, kai valgoma, išjungti televizorių. Be jo šeima galės laisvai ir ramiai šnekučiuotis. Doc. Vaidotas Urbonas perspėja, kad šiais laikais viso pasaulis susirūpinęs ne kūno svorio stoka, bet svorio pertekliumi, kuris lemia daugelį ligų. Šį reiškinį skatina ir vaikų auklėjimas, kai jiems nuolatos sakoma: svarbiausia - pavalgyti, vaikui už tai žadami prizai. Vaikui gali susidaryti įspūdis, kad daugiau nieko ir nebereikia, jis jau viską pasiekė tuo, kad pavalgė: gyvenimo tikslas pasiektas.

Paveldėtas liesumas arba medicininės problemos

Jei vaiko svoris žymiai atsilieka nuo jo ūgiui nustatytos normos, arba atsilieka netgi ūgis, tiriamas visas vaiko organizmas, ne tik virškinimo organai, tačiau ligų randama retai. Neretai pasitaiko, kad vaikų, kuriems akivaizdžiai trūksta svorio, vienas iš tėvų vaikystėje turėjo tokių pačių problemų. Vaistininkė Lijana Veismanienė priduria, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar vaikas po kiekvieno valgymo bėga į tualetą, ar po valgio atsiranda tokių nusiskundimų, kaip pilvo pūtimas, skausmas, baimė valgyti. „Pastebėjus šiuos signalus, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją dėl detalesnių tyrimų. Be jų išvadų ar gydytojo rekomendacijų vaikams negalima savavališkai duoti virškinimo fermentų, vaistų nuo pilvo skausmo ir pan.“, - pažymi L. Veismanienė.

Kaip paskatinti 4 metų vaiką valgyti: veiksmingi patarimai

Kad padėtumėte savo vaikui išsiugdyti sveikus mitybos įpročius, svarbu taikyti nuoseklų ir pozityvų požiūrį.

Nustatykite valgymo režimą ir vietas

• Geriausia 4 metų vaikui valgyti penkis ar šešis kartus per dieną.
• Maitinkite vaiką kasdien tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Stenkitės valgyti visuomet tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje.
• Sotaus valgio siūlykite vaikui tuomet, kai ir patys valgote.
• Svarbu užtikrinti, kad maistas būtų patiekiamas kas 3-3,5 valandos. Tokiu būdu vaikas bus užtikrintas, kad kas tokį laiko tarpą gaus pavalgyti.
• Mažyliui duokite maisto mažomis porcijomis.

Leiskite vaikui rinktis ir savarankiškai valgyti

• Vaikas turi pats spręsti, valgyti ar ne. Maži vaikai, turėdami galimybę patys spręsti, kada baigti valgyti, išsiugdo sveikus valgio įpročius. Jūsų užduotis - parūpinti sveiko ir skanaus maisto.
• Mažyliai labai mėgsta valgyti savarankiškai. Skatinkite šį jo malonumą, net jei po to jūsų namai panėšės į nusiaubtus karo namus. Mokykite gerti vaiką iš puodelio, net ir tada, kai jis daugiau išpila nei išgeria.
• Vaikas pats žino, kiek maisto jam reikia. Prievartavimas valgyti skatina karą, kurio jūs tikrai nelaimėsite!
• Leiskite vaikui pasitraukti nuo stalo ir pasistenkite jį vėl pamaitinti po keleto valandų, atėjus kito valgio metui.
• Jei jis ir toliau atsikalbinėja, leiskite grįžti žaisti. Mažylis tikriausiai su malonumu pavalgys, kai bus valgoma kitą kartą.
• Pasirinkimo laisvė vaikui taip pat labai svarbi. Jei morka jam bus primygtinai brukama kaip vienintelė galimybė - vaikui ji bus nepatraukli, bet jei bus leidžiama rinktis iš kitų daržovių, morka gali tapti net ir labai patraukliu variantu.

Paverskite valgymą žaidimu ir kūryba

• Žaisdamas vaikas gali labai daug išmokti. Leisdami mažiukui paragauti maisto, suspausti jį kumštelyje, patrinti, padedate vaikui pažinti įvairius patiekalus ir suvokti malonumą, kuris gaunamas valgant.
• Tikriausiai mažylis dar nemoka taisyklingai naudotis šaukštu, tačiau privalo jį turėti ir mokytis.
• Naudokite vaikams skirtus indus. Žaismingi vaikiški indai ar indai gali taip pat paskatinti jūsų atžalą valgyti. Juk iš lėkštutės-zuikučio ar meškučio daug maloniau kabinti šaukštais košę, nei iš paprastos nuobodžios lėkštės.
• Žaismingai patiekite pietus. Vaikams greitai atsibosta įvairūs dalykai, tame tarpe ir maistas. Kepate blynus? Pakeiskite jų formą ir nustebinkite savo vaiką! Pildami paruoštą blynų masę į keptuvę pabandykite samčiu išvedžioti raides, skaičius, įvairius voratinklius, neaiškias formas.
• Papasakokite netikėtą istoriją. Trinta sriuba su špinatais, kurios, nujaučiate, jūsų vaikas atsisakys? O jei papasakotumėte apie tą keistą žalią sriubą dar keistesnę istoriją?
• Gaminkite kartu. Jei jūsų vaikas jau geba atlikti nesudėtingas užduotis, pakvieskite jį kartu gaminti. Įduokite šaukštą ir paprašykite ką nors išmaišyti, perpilti, sudėti, suminkyti ar panašiai. Gaminimas gali būti išties smagus, jei paversite tai žaidimu - prieš gamindami iš popieriaus išsilankstykite virtuvės šefo kepures, užsidėkite prijuostes ar kartu serviruokite stalą, lyg tai būtų restoranas. Taip vaikas matys visus naudojamus produktus, galbūt net vieno ar kito paragaus gaminimo eigoje.
• Jei jau patiekalas pagamintas - papasakokite vaikui apie jo ingredientus ir taip neutralizuokite jo nepasitikėjimą nauju vaizdu lėkštėje. Galbūt visi naudojami ingredientai vaikui yra žinomi ir taip jis naują patiekalą greičiau priims. Kuo anksčiau pradedami formuoti sveikos mitybos įpročiai, tuo geriau.

Tėvų pavyzdys - svarbiausias veiksnys

Mūsų atžalos dažnai net nejausdami mus mėgdžioja. Taip gali būti ir su valgymu. Dvejų metų vaikas daro viską, kad būtų panašus į jus. Norint išugdyti įprotį vaikui taisyklingai maitintis, nepakanka vien rūpintis maistingais ir sveikais patiekalais. Patys taip pat privalote tinkamai maitintis. Neužmirškite, kad vaikas vienodai perima ir gerus, ir blogus jūsų įpročius. Valgykite tuo pačiu laiku ir tą patį, ką siūlote ir savo mažiesiems ir, tikėtina, vaikai mažiau spyriosis. Tinkamus mitybos įpročius vaikams įdiegia tėvai, todėl labai svarbus tinkamas pavyzdys. Patiekite vaikui to paties maisto, kaip ir kitiems šeimos nariams, tačiau jokiu būdu nepulkite gaminti naujo, jei vaikui nepatinka tai, ką pagaminote. Tiesiog leiskite jam rinktis.

Venkite prievartos ir derybų

• Kad ir kokį nevalgiuką auginate, stenkitės nevertinti maisto kaip apdovanojimo. Jei vaikas valgo, kad suteiktų jums malonumo, vadinasi, valgio priežastis yra netinkama.
• „Suvalgyk šaukštelį už mamą! Juk myli mane?“ - kartais tenka girdėti besiderančią prie pietų stalo mamą. Tačiau spaudimas niekada nėra gera išeitis.
• Neduokite mažyliui kyšio už tai, kad malonės ką nors suvalgyti. Taip tik įsivelsite į neišmintingą žaidimą, kuris ilgainiui gali virsti rimtu rūpesčiu.
• Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus (patiekalus).
• Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą.

Kantrybė ir naujų skonių siūlymas

• Nuolat siūlykite naujus maisto produktus. Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais).
• Nenustokite siūlyti kitų įvairių gardumynų. Taip vaikas pratinsis prie įvairaus skonio ir tirštumo patiekalų.
• Tėvams reikėtų pagalvoti, kaip daržoves patiekti patraukliai, išradingai. Galima pasitelkti mažas gudrybes. Pavyzdžiui, jei vaikui nepatinka lęšių spalva, galima parodyti nevirtus neskaldytus: jie - dailios oranžinės spalvos, tad, tikėtina, vaikas produktą greičiau pamėgs.
• Nesijaudinkite, jei mažas vaikas vieną ar kelias dienas atsisakė mėgstamo maisto.
• Doc. Vaidotas Urbonas pabrėžia, kad didžiausia suvartojamo maisto dalis nukeliauja vaikų augimui. Iki paauglystės yra normalu priaugti 2 kilogramus kūno svorio ir užaugti apie 3-4 cm per metus.

Naudingų patarimų suvestinė

Apibendrinant pagrindines rekomendacijas tėvams, auginantiems nevalgius vaikus:

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma vaikų nevalgumo atvejų yra normalūs raidos etapai, yra situacijų, kai būtina kreiptis į medikus. Pasak vaistininkės Lijanos Veismanienės, reikėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas po kiekvieno valgymo bėga į tualetą, ar po valgio atsiranda tokių nusiskundimų, kaip pilvo pūtimas, skausmas, baimė valgyti. „Pastebėjus šiuos signalus, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją dėl detalesnių tyrimų. Be jų išvadų ar gydytojo rekomendacijų vaikams negalima savavališkai duoti virškinimo fermentų, vaistų nuo pilvo skausmo ir pan.“, - pažymi L. Veismanienė.

Bandydami padidinti nevalgiukų apetitą tėvai dažnai griebiasi vitaminų. Kalbėdama apie apetitą gerinančius vitaminus vaistininkė sako, kad vienas svarbiausių yra vitaminas C. „Vitaminas C yra rūgštis, todėl labai greitai skatina virškinimo rūgščių bei fermentų išsiskyrimą, taip pagerindamas apetitą. Tačiau parinkus netinkamą formą ar dozę, galima nudeginti stemplę, burnos ertmę ar pažeisti vaiko dantukus.“ Todėl visada svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Docentas Vaidotas Urbonas pataria: „Jei vaikas yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš.“ Taigi, dažniausiai prasčiau valgantys vaikai puikiai auga ir yra visiškai sveiki, tad tėveliams neverta pernelyg jaudintis dėl kiekvieno atsisakymo valgyti.

tags: #4 #metu #vaikas #nevalgo

• kaip gydyti peršalimą vaikams
• Auklės paieška: profesionalios įžvalgos
• Kaip išsirinkti pianiną vaikui
• Darželio dekoracijų idėjos
• Sužinokite apie vaiko teises ikimokyklinio ugdymo įstaigoje