3 socialinio darbo su vaikais principai
Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra pripažintas visame pasaulyje, o Lietuvoje jis įgauna vis didesnę reikšmę. Šiame straipsnyje aptarsime socialinio darbo svarbą, vaikų socialinės globos ypatumus ir socialinio darbuotojo vaidmenį užtikrinant vaikų gerovę. Socialinis darbas su vaikais yra sudėtingas ir daugialypis procesas, reikalaujantis specialių žinių, įgūdžių ir principų laikymosi. Šiame straipsnyje aptariami trys pagrindiniai socialinio darbo su vaikais principai, kurie padeda užtikrinti efektyvią ir etišką pagalbą vaikams ir jų šeimoms.
Socialinis Darbas: Apibrėžimas ir Reglamentavimas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 patvirtintame ,,Socialinio darbuotojo kvalifikaciniuose reikalavimuose" socialinis darbas apibūdinamas kaip ,,profesinė socialinio darbuotojo veikla, nukreipta ryšių tarp žmogaus ir jo aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmens ar jo bendruomenės prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje."
Socialinis darbuotojas - ,,asmuo, dirbantis socialinį darbą ir turintis reikiamą kvalifikaciją, t.y. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 29 d. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 ''Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo'' pakeitimo".
Socialinio Darbuotojo Veiklos Reglamentavimas
- Kvalifikacijos kėlimas ir atestacija: Socialinio darbuotojo veiklos reglamentavimas apima kvalifikacijos kėlimą ir atestaciją.
- Profesiniai vaidmenys, veiklos ir gebėjimai: Socialinis darbuotojas atlieka įvairius profesinius vaidmenis, vykdo įvairias veiklas ir turi atitinkamus gebėjimus.
Vaikų Socialinės Globos Paslaugų Kokybės Prielaidos
Socialinė globa atskirta nuo kitų socialinių paslaugų rūšių, vadovaujantis 2006 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymo Nr.X-493 nuostatomis. Dažniausiai socialines globos paslaugas teikia socialiniai darbuotojai, kurie patys yra šios paslaugos organizatoriai bei koordinatoriai. Teikdami socialines paslaugas, socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su kitų profesijų specialistais.
Socialinės globos gavėjai yra be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, bei vaikai su negalia. Valstybės ir savivaldybės vaikų globos namų tikslus ir uždavinius, globos namų teises, darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, darbo apmokėjimo tvarką, finansavimą, vaiko apgyvendinimą, jo laikiną išleidimą ir išvykimą bei globos namų likvidavimą, reorganizavimą ir pertvarkymą reglamentuoja Bendrieji valstybės ir savivaldybės vaikų globos namų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A1-68.
Pagrindiniai Kokybės Užtikrinimo Principai
- Asmens teisių užtikrinimas: Organizuojant ir teikiant socialinę globą, draudžiama nepagrįstai ir neteisėtai riboti asmens teises.
- Dalyvavimas ir bendradarbiavimas: Užtikrinamas specialistų, asmenų bei kompetentingų institucijų atstovų dalyvavimas.
- Pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo: Asmeniui suteikiama galimybė pasirinkti socialinę globą ir gauti tinkamą pagalbą.
- Asmens savarankiškumo ugdymas ir socialinė integracija: Skatinamas asmens savarankiškumas ir integracija į visuomenę.
- Nediskriminavimas: Socialinė globa organizuojama ir teikiama pagal įvertintus asmens poreikius, nepriklausomai nuo asmens lyties, negalios, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, seksualinės orientacijos ir kitų aplinkybių, nesusijusių su socialine globa.
Vaikų Globos Sistemos Reorganizavimas
Siekiant įgyvendinti Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos pirmąjį tikslą - pertvarkyti vaiko globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų vaiko geriausius interesus - tėvų globos netekusius vaikus siųsti į globėjus (rūpintojus) šeimas lygio siektina reikšmė 2012 metais turėtų būti 55 procentai, lyginant su dabartine 2006 m.
Šios priežastys sąlygoja socialinio darbo su šeima gerėjimą, augančią emigraciją bei mažėjantį gimstamumą. Be tėvų globos likusio vaiko apgyvendinimas globos įstaigoje - tarpinė ir laikina priemonė, ieškant ilgalaikio sprendimo, t.y. grąžinimo į biologinę šeimą ar įvaikinimo.
Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas – kas keisis?
Tyrimai Socialinio Darbo Srityje
Socialinis darbas, jo teikiamos paslaugos turi turėti kokybės standartus ir jų siekti. Tačiau ar tai paprasta? B. Žydaitė (2007) teigia, kad socialinio darbo kokybė nėra objektyvus, nekintantis dydis. Kokybė, kokybės standartai yra susitarimo dalykas, todėl socialinio darbo kokybės samprata nebus ta pati įvairiose valstybėse.
Galimybė išmatuoti socialinio darbo poveikį globos namų ugdytiniams yra labai ribota. Kaip išmatuoti, ar socialinis darbuotojas kiek nors padeda jiems spręsdamas problemas, siekdamas pozityviosios ugdytinio socializacijos? Tyrimo organizavimas - kokybinis tyrimas (ekspertų pusiau standartizuotas interviu). Respondentų atsakymų pasiskirstymas sudaro sąlygas tvirtinti, kad, pereinant prie dešimties socialinės globos paslaugų licencijavimo, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai daug dėmesio privalo skirti darbui su socialinės globos įstaigų vadovais ir visų pirma jiems išaiškinti, kas yra kokybiška, vakarietiškus standartus atitinkanti socialinė globa.
Vaikas ir Jo Teisės
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija Lietuvoje ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. LR Seimui priėmus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo įstatymą. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos pagrindinėmis nuostatomis, 1996 m. kovo 14 d. LR Seime priimtas LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas Nr.
Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kurios reikia jo gerovei užtikrinti. Tad nepilnametis turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kurios garantuotų jo fizinę, protinę, dvasinę, dorovinę ir socialinę raidą.
Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad šios jo teisės būtų įgyvendinamos ir tuomet, kai nėra jo tėvų, kai tėvai šių pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia įstatymine tvarka yra apribota. Svarbu, kad vaikas būtų gerai parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir išauklėtas taikos, kilnumo, pakantumo, laisvės, lygybės, solidarumo dvasia.
Vaiko Gerovės Valstybės Politikos Koncepcija
Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569 patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją. Pagal Koncepcijos nuostatas, vaiku yra laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, o vaiko gerovės politika yra socialinės politikos dalis, apibrėžta trimis principais - vaiko teise į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą. Vaiko apsauga - tai teisė augti tėvų šeimoje ir gauti profesionalią pagalbą, kuri jį apsaugotų nuo socialinio ir individualaus smurto.
Socialinių Vaidmenų Suvokimas Vaikų Globos Namuose
Pagrindinis socialinio-edukacinio darbo tikslas vaikų globos namuose - rengti vaikus savarankiškam gyvenimui, formuoti visapusiškai išsivysčiusią, brandžią asmenybę, gebančią sėkmingai socializuotis visuomenėje. Socialinių vaidmenų vaikas mokosi stebėdamas suaugusiuosius žmones: tėvus, mokytojus, draugus ir kt. Socialiniai vaidmenys gali būti skirstomi į šeimos, moksleivio, piliečio, darbuotojo.
Tyrimo Rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad paaugliai, gyvenantys vaikų globos institucijose, gana gerai suvokia šeimos vaidmenis: jie supranta, kad abu tėvai turi rūpintis ir auklėti vaiką; kad pagrindinės vertybės yra šeima ir sveikata. Tačiau paaugliams vis dar trūksta žinių apie šeimos planavimą bei apie būsimo partnerio pažinimą. Respondentai nelabai pasitiki savimi, nėra pasiruošę savarankiškam gyvenimui. Globos namuose paaugliai savarankiškam gyvenimui nepakankamai parengiami, nes viena didžiausių baimių - tai savarankiškas gyvenimas ir nežinoma ateitis.
Trys Socialinio Darbo Su Vaikais Principai
Socialinis darbas su šeima yra neatsiejama socialinio darbo su vaikais dalis, nes vaikai auga ir vystosi šeimos kontekste. Todėl svarbu laikytis tam tikrų principų, kurie padeda užtikrinti veiksmingą ir etišką pagalbą šeimoms.
1. Socialinės Istorijos Parengimas
Pirmasis principas yra socialinės istorijos parengimas. Tai reiškia, kad socialinis darbuotojas turi surinkti išsamią informaciją apie šeimą, jos istoriją, struktūrą, funkcionavimą, santykius tarp šeimos narių ir kitus svarbius aspektus. Socialinė istorija padeda suprasti šeimos problemas, poreikius ir stipriąsias puses, taip pat numatyti tinkamas pagalbos strategijas.
2. Rūpinimosi ir Supratimo Santykių Užmezgimas su Visais Šeimos Nariais
Antrasis principas yra rūpinimosi ir supratimo santykių užmezgimas su visais šeimos nariais. Tai reiškia, kad socialinis darbuotojas turi stengtis sukurti pasitikėjimo ir pagarbos atmosferą, kurioje kiekvienas šeimos narys jaustųsi saugus ir galėtų atvirai išsakyti savo mintis ir jausmus. Rūpinimosi ir supratimo santykiai padeda šeimos nariams jaustis vertinamiems ir suprastiems, o tai skatina jų bendradarbiavimą ir įsitraukimą į problemų sprendimo procesą.
3. Šeimos Problemos Priklauso Visai Šeimai
Trečiasis principas yra šeimos problemos priklauso visai šeimai. Tai reiškia, kad socialinis darbuotojas turi suvokti, kad šeimos problemos nėra tik vieno šeimos nario problema, bet visos šeimos sistema.
Kaltės Jausmo Vengimas
Gilinantis į socialinio darbo su šeima principus, būtina paminėti kaltės jausmo vengimą. Socialinis darbuotojas turėtų vengti kaltinti šeimos narius dėl jų problemų, nes tai gali sukelti gynybiškumą ir trukdyti konstruktyviam bendradarbiavimui. Vietoj to, socialinis darbuotojas turėtų stengtis suprasti šeimos narių perspektyvas, atsižvelgti į jų patirtis ir kartu ieškoti būdų, kaip įveikti sunkumus.
Kiti Svarbūs Socialinio Darbo Su Šeima Aspektai
Be minėtų principų, socialiniame darbe su šeima svarbu atsižvelgti ir į kitus aspektus.
Reikiamų Žinių Apie Šeimą Gavimas
Socialinis darbuotojas turi gauti reikiamų žinių apie šeimą, įskaitant šeimos, kaip socialinės sistemos, analizę ir šeimos funkcionavimo bei struktūros, kaip mažos grupės, analizę. Šios žinios padeda suprasti šeimos dinamiką, jos stipriąsias puses ir silpnąsias vietas, taip pat numatyti tinkamas pagalbos strategijas.
Studijinio Požiūrio į Problemą Naudojimas
Socialinis darbuotojas turėtų naudoti studijinį požiūrį į problemą, suvokdamas, kad problemos dažnai rodo egzistuojantį šeimos raidos blokavimą. Tai reiškia, kad socialinis darbuotojas turi stengtis suprasti problemos priežastis, atsižvelgti į šeimos istoriją ir raidos etapus, ir kartu ieškoti būdų, kaip atblokuoti šeimos raidą ir padėti jai įveikti sunkumus.
Supažindinimas su Darbuotojo Taikomu Darbo Modelu
Socialinis darbuotojas turėtų supažindinti šeimą su savo taikomu darbo modeliu, paaiškindamas jo principus, tikslus ir metodus.
Socialinio Darbo Teorija ir Praktika
Socialinio darbo teorija ir praktika yra neatsiejamos viena nuo kitos. Teorija suteikia pagrindą suprasti socialines problemas ir žmogaus elgesį, o praktika leidžia pritaikyti teorines žinias realiose situacijose.
Socialinio Darbo Filosofija ir Samprata
Socialinio darbo filosofija ir samprata apibrėžia socialinio darbo vertybes, principus ir tikslus. Socialinis darbas siekia užtikrinti socialinę teisingumą, žmogaus teises ir gerovę, padėti žmonėms įveikti sunkumus ir realizuoti savo potencialą.
Socialinio Darbo Apibrėžimas
Socialinis darbas yra apibrėžiamas įvairiais būdais, tačiau dažniausiai pabrėžiamas jo tikslas - padėti žmonėms ir bendruomenėms įveikti socialines problemas ir gerinti savo gyvenimo kokybę. Johnson (2001) apibūdinimu, socialinio darbo perspektyva padeda nustatyti tinkamiausius paslaugų tikslus ir numato tinkamą situacijos keitimo kryptį.
Socialinio Darbo Misija ir Tikslai
Socialinio darbo misija yra skatinti socialinę gerovę ir teisingumą, o jo tikslai apima:
- Asmenų ir grupių rėmimas iškeliant, išsprendžiant arba minimizuojant problemas, kylančias tarp jų ir aplinkos.
- Potencialių nesklandumo sričių tarp asmenų ar grupių ir aplinkos nustatymas siekiant įveikti nesklandumus.
- Kryptingo ir preventyvaus poveikio priemonėmis nustatyti ir stiprinti asmenų, grupių ir bendruomenių galias.
Socialinio Darbo Istorinė Apžvalga
Socialinio darbo istorinė apžvalga padeda suprasti, kaip socialinis darbas vystėsi ir keitėsi bėgant laikui, reaguodamas į socialines problemas ir poreikius.
Žmogaus Poreikių Samprata
Socialinis darbas remiasi žmogaus poreikių samprata, kuri apima:
- Fiziologinius poreikius (maistas, vanduo, oras).
- Saugumo poreikius (išvengti skausmo ir fizinės žalos).
- Priklausomybės ir meilės poreikį (jaustis saugiai, palaikant artimus, intymius santykius su kitais).
- Pagarbos poreikį (turėti tikrą statusą ir pripažinimą savo grupėje, aplinkoje).
- Saviraiškos poreikį (potencijos, gebėjimų išraiška).
- Pažintinio supratimo poreikį (savęs supratimas ir išorinio pasaulio suvokimas).
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo ir Įgūdžiai
Socialinis darbuotojas atlieka svarbų vaidmenį padedant žmonėms ir bendruomenėms įveikti socialines problemas. Socialinis darbuotojas turi turėti įvairių įgūdžių, įskaitant:
- Bendravimo įgūdžius.
- Empatijos įgūdžius.
- Problemų sprendimo įgūdžius.
- Kritinio mąstymo įgūdžius.
- Organizacinius įgūdžius.
Kliento ir Socialinio Darbuotojo Santykis
Kliento ir socialinio darbuotojo santykis yra pagrįstas pasitikėjimu, pagarba ir bendradarbiavimu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
