Vasara - atostogų metas, kuomet ilgesnės ar trumpesnės kelionės į užsienį su vaikais tampa neatsiejama kasdienybės dalis. Norint, kad gerų prisiminimų ir potyrių su vaikais kelionėje nenustelbtų nesklandumai, būtina pasiruošti ir atlikti namų darbus.
Kelionę planuojant su nepilnamečiu reikia pirmiausiai turėti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: asmens tapatybės kortelę arba pasą. Labai svarbu akcentuoti, kad vaiko gimimo liudijimas nėra keliauti leidžiantis dokumentas. Net jei jūs nusprendėte kirsti, pavyzdžiui, Lietuvos ir Latvijos sieną ir pusdienį praleisti besimėgaujant Baltijos jūros purslais.
Jauniesiems piliečiams iki 16 metų asmens tapatybės kortelė arba pasas išduodami jo ar jos pageidavimu. Kitais žodžiais tariant, jei tėvai neplanuoja keliauti, kirsti Lietuvos valstybės sienos, tuomet nebūtina yra turėti paso ar tapatybės kortelės.
Jei jau susiplanavote atostogas ar kelionę svetur į užsienį, kitas žingsnis - registracija vizitui MIRGIS sistemoje. Visas procesas vyksta internetu, tad prisijungus prie sistemos reikia pasirinkti padalinį, laiką ir laukti dienos X. Po registracijos į el. paštą išsiunčiamas rezervacijos patvirtinimas, kuriame nurodomas vizito tipas, laikas, vieta, langelis.
Pildant prašymą išduoti asmens tapatybės dokumentą vaikui, yra galimybė taip pat atsinešti savo nuotrauką, tačiau čia yra labai daug niuansų. Vaikai iki vienerių metų gali būti fotografuojami laikant juos ant rankų, paguldyti ar sėdintys kėdutėje, tačiau bet kuriuo atveju būtina, kad fonas būtų šviesus, vienspalvis ir tolygus. Tėveliai savo atžalas gali nufotografuoti namuose ir jei turi atitinkamus įgūdžius jas apdoroti pagal reikalavimus. Jei vis dėl to žinios yra minimalios ar norisi profesionalo akies, tuomet rekomenduojama susisiekti su pasirinkta foto ateljė.
Nuotraukos dydis turi būti 40 x 60 mm. - asmens veido atvaizdas nuo smakro iki viršugalvio užimtų 70-80 proc. Vis dėl to vaikų nuotraukose, leidžiama, kad veido atvaizdas nuotraukoje būtų mažesnis, tačiau atstumas nuo smakro iki viršugalvio bet kuriuo atveju privalo būti didesnis kaip 25 mm. Nuotraukos į Migracijos teritorinį poskyrį vizito metu turi būti atspausdinta ant kokybiško plono fotopopieriaus lygiu paviršiumi.
Svarbu pažymėti, kad nėra tokio dalyko, kad pirmas dokumentas yra išduodamas nemokamai, tačiau vaikui iki 18 m. valstybės rinkliava pasirinktinai vienam dokumentui mažinama 50 proc.
Kalbant apie skubos tvarką per 1 d. d., tai čia atsiranda niuansų: asmens tapatybės kortelę galima atsiimti ten, kur pateiktas prašymas, tačiau pasą galima užsakyti įvairiuose teritoriniuose padaliniuose, bet atsiėmimas - tik Vilniuje.
Asmens tapatybės kortelė ir pasas iki 5 metų galioja 2 metus. Jei išduodama vaikui nuo 5 iki 16 metų, tai abu dokumentai galioja 5 metus.
Kiekviena užsienio šalis turi savo reikalavimus dėl asmens dokumentų galiojimo terminų. Šalys, esančios aplink Lietuvą ar Europos Sąjungos narės, šiek tiek atlaidžiau gali pasižiūrėti į situaciją, jei jūsų dokumentas galioja trumpiau nei jų nustatyti terminai. Svarbu yra turėti įrodymų, kad jūs tikrai išvyksite iš tos užsienio šalies iki pasibaigiant dokumento galiojimui. Jei nusprendėte keliauti tolėliau: tiek į tautiečių pamėgtus Turkijos ar Egipto kurortus, galbūt aplankyti Aziją, tuomet pasidomėkite iš anksto. Kiekviena šalis gali būti nusistačiusi kokius tik nori terminus: vienos šalys turi tris, kitos - 6 mėnesius. Kitos šalys gali nusistatyti laikinus apribojimus dėl vienų ar kitų situacijų, pavyzdžiui, buvusios „Covid“ pandemijos. Idealiausias variantas yra susisiekti su tos šalies ambasada. Jei tokios nėra Lietuvoje, tai pravartu kreiptis į kaimyninėse šalyse esančias atstovybes.
Jei vaikas važiuoja su vienu iš tėvų ir pavardės sutampa, tai jokių sutikimų nereikia. Prievolė atsiranda tik tada, kai vykstama į Šengeno erdvei nepriklausančias valstybes. Vienas iš pavyzdžių, jei pavardės nesutampa ir į kelionę išsiruošia močiutė su anūku ar anūke. Jie nusprendžia skirsti į tautiečių pamėgtą Londoną, tai tuomet jau reikalingas vieno iš tėvų sutikimas. Taip pat yra reikalingas vaiko gimimo liudijimas pasitikslinimui. Vienas iš tėvų sutikimą gali duoti kreipdamasis į notarą arba kreipdamasis į seniūniją. Jei yra ištuoka, tai sutikimą duoda tas tėvas, su kuriuo teismas yra nustatęs vaiko gyvenamąją vietą. Vykstant į kelionę visada reikia turėti kopijas, nes kopiją pasiima pasieniečiai.
ES valstybių narių piliečiai turi teisę atvykti į Lietuvą be vizos ir gyventi Lietuvoje be specialių leidimų iki 3 mėnesių. ES valstybės narės piliečiai, ketindami likti gyventi Lietuvoje ilgiau nei 3 mėnesius, turėtų kreiptis dėl ES piliečio pažymos išdavimo. ES piliečio pažyma gali būti išduodama, esant jos išdavimo pagrindui. Prie pagrindinių ES piliečio pažymos išdavimo pagrindų galima būtų priskirti: pakankamo kiekio lėšų pragyvenimui turėjimas, darbas Lietuvoje, šeimos susijungimas, studijos. Asmens prašymo dėl ES piliečio pažymos išdavimo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas - iki 10 darbo dienų.
ES piliečio šeimos nariai, trečiųjų šalių piliečiai, turi teisę atvykti gyventi į Lietuvą kartu su ES piliečiu arba pas jį. ES piliečio šeimos nariai, trečiųjų šalių piliečiai, gali atvykti į Lietuvą su viza (jei nėra taikomas bevizis režimas) ir gyventi Lietuvoje iki 3 mėnesių. Norėdami gyventi Lietuvoje ilgiau nei 3 mėnesius, ES piliečio šeimos nariai, trečiųjų šalių piliečiai, turėtų kreiptis dėl ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo. Asmens prašymo dėl ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas - iki 1 mėnesio.
Jeigu ES pilietybės neturintiems jūsų šeimos nariams reikalinga įvažiavimo viza, jie turi iš anksto jos kreiptis į šalies, į kurią ketina vykti, konsulatą ar ambasadą. Prašymo išduoti vizą nagrinėjimo tvarka ir nemokamai. Vizos mokesčiai turėtų būti tinkamai pagrįsta išimtis. Prašydami vizos, jie turi aiškiai nurodyti, kad prašo įvažiavimo vizos kaip ES piliečio šeimos narys. Jei prašymas neatitinka reikalavimų, gali tekti mokėti vizos mokestį.
Jei esate ES pilietis, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis arba ES piliečio šeimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal ES teisės aktus naudojasi laisvo judėjimo ES teise, atvykęs į LR kartu ar pas ES pilietį arba LR pilietį, kuris yra pasinaudojęs laisvo judėjimo ES teise, galite būti LR iki 3 mėnesių, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo dienos.
ES valstybės narės piliečio šeimos nariai - sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, ES valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.
Tiesioji aukštutinė giminystės linija - tai giminystė, einanti iš palikuonio į protėvį (vaikaičiai, vaikai, tėvai, seneliai ir t. t.).
Kitas asmuo, kuris pagal ES teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, - asmuo, kuris nėra ES valstybės narės piliečio šeimos narys, bet yra sugyventinis, su kuriuo ES valstybės narės pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, taip pat asmuo, kuris yra išlaikomas ES valstybės narės piliečio ar tvarko bendrą namų ūkį su ES valstybės narės piliečiu arba kuriam dėl rimtų sveikatos priežasčių būtinai reikalinga asmeninė ES valstybės narės piliečio priežiūra.
LR pilietis, kuris yra pasinaudojęs laisvo asmenų judėjimo ES teise, yra laikomas ES piliečiu. Tam, kad LR pilietis būtų laikomas pasinaudojusiu laisvo asmenų judėjimo teise, jis turi būti kurį laiką gyvenęs kitoje ES valstybėje narėje po 2004 m. gegužės 1 d. Svarbu tai, kad šeimos santykiai su LR piliečiu būtų atsiradę arba jau egzistavę tuo metu, kai LR pilietis naudojosi laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise.
Kreipiantis dėl pažymėjimo ar kortelės kartu su prašymu pateikiami reikiamų dokumentų originalai arba jų kopijos, kurių tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos (pvz. notaro). Jeigu kartu su prašymu pateikiami užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai, išskyrus kelionės dokumentus, arba jų kopijos, paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, tai šie dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) arba legalizuoti ir išversti į lietuvių kalbą (vertimas turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, pvz. tvirtinamas vertimų biuro spaudu).
Išimtys: legalizuoti ar tvirtinti pažyma (Apostille) nereikia dokumentų, išduotų Estijoje, Latvijoje, Moldovoje, Rusijoje ir Ukrainoje, taip pat dokumentų, kuriuos išdavė Lietuvai akredituotos kitų šalių diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos.
Pažyma (Apostille) yra dokumento legalizavimas, kai tvirtinamas ant dokumentų esančių antspaudų bei pasirašiusio asmens pareigų tikrumas. Apostile galima tvirtinti tiek originalą, tiek ir prieš tai notaro patvirtintą originalo kopiją. Dokumentai su apostile galioja visose valstybėse, prisijungusiose prie 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. Legalizuoti reikia dokumentus, išduotus valstybėse, kurios netvirtina dokumentų pažyma (Apostille).
Ruošdami vaiką kelionei, iš anksto pasirūpinkite visais reikiamais dokumentais. Vaikas, vykstantis į kelionę, privalo turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę (gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai). Būtina žinoti, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, todėl nepilnametis negali su šiuo dokumentu vykti į užsienį.
Su vienu iš tėvų, vaiką lydėti įgaliotu asmeniu vykstančiam ar vienam keliaujančiam vaikui raštiško vieno iš tėvų sutikimo nereikia, jeigu vaikas vyksta į Šengeno erdvei priklausančią valstybę.
Su tėvais, globėju, vaiką lydėti įgaliotu asmeniu ar vienam keliaujančiam vaikui vykstant į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 302 redakcija) patvirtinto „Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo“. Laikantis šiame nutarime įtvirtintos tvarkos, vaikui, su vienu iš tėvų vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, antrojo tėvo sutikimo tam, kad vaikas išvyktų, nereikia. Jei vaikas vyksta vienas ar su jį lydinčiu asmeniu (ne su vienu iš tėvų), Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, kad vaikas išvyktų vienas ar su jį lydinčiu asmeniu, ir šio sutikimo kopija. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno.
Vaikui išvykstant į užsienio valstybę su jį lydinčiu asmeniu, bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytiniame sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens ir vaiko duomenys: vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas, Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (numeris, kas ir kada išdavė), galiojimo laikas. Tuo atveju, kai vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo jis vykstasi į užsienio valstybę, pavarde, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pareikalavus pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.
Vaikui, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas), vaikų globos (rūpybos) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomo vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybę, privalo raštu informuoti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą (skyrių) apie numatomą vaiko laikiną išvykimą į užsienio valstybę, nurodydamas kelionės tikslą, trukmę ir šalį, į kurią vaikas išvyksta.
Šie reikalavimai netaikomi asmenims, iki 18 metų amžiaus sudariusiems santuoką (įgijusiems visišką civilinį veiksnumą) arba teismo tvarka pripažintiems visiškai veiksniais (emancipuotiems).
Svarbu: vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus), todėl, ruošdami vaiką kelionei, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į jo kelionės dokumento galiojimo laiką.
Daugiau informacijos apie vaiko išvykimo į užsienio valstybes tvarką rasite Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos svetainėje internete.

Vaiko gimimą įregistruoti reikia per 3 mėnesius. Įregistravimo prašymą galima pateikti dviem būdais: internetu (per metrikacijos informacinę sistemą MEPIS) arba nuvykus į Civilinės metrikacijos skyrių ir užpildžius dokumentus vietoje.
Pirmasis apsilankymas skyriuje naujiems tėveliams gali sukelti šiek tiek išgąsčio ar nerimo, bet nevertėtų pasiduoti emocijoms. Jei norisi, kad procesas būtų greitas ir sklandus, tai su savimi pasiimkite kelis žaisliukus, kurie gali patraukti jūsų mažojo ar mažosios dėmesį, galbūt į vizitą keliaukite dviese - vienas laikys vaiką, o kitas galės visaip jį kalbinti, kad operatyviai išeitų tobulas kadras.
| Dokumento tipas | Galiojimo laikas (vaikams iki 5 m.) | Galiojimo laikas (vaikams nuo 5 iki 16 m.) |
|---|---|---|
| Asmens tapatybės kortelė | 2 metai | 5 metai |
| Pasas | 2 metai | 5 metai |
ES valstybių narių piliečiai turi teisę atvykti į Lietuvą be vizos ir gyventi Lietuvoje be specialių leidimų iki 3 mėnesių. Jei ketinate likti ilgiau nei 3 mėnesius, turėtumėte kreiptis dėl ES piliečio pažymos išdavimo, pagrindai tokiai pažymai gauti yra pakankamos lėšos pragyvenimui, darbas Lietuvoje, šeimos susijungimas ar studijos.

ES piliečio šeimos nariai, trečiųjų šalių piliečiai, gali atvykti į Lietuvą su viza (jei nėra taikomas bevizis režimas) ir gyventi Lietuvoje iki 3 mėnesių. Norintys gyventi ilgiau, turėtų kreiptis dėl ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo.
