Geltonkūnis: Gyvybiškai Svarbi Liauka Ankstyvuoju Nėštumo Laikotarpiu ir Susijusios Patologijos

Geltonkūnis (lot. corpus luteum) - tai laikinoji vidaus sekrecijos liauka, kuri susidaro moters kiaušidėje po ovuliacijos vietoje suplyšusio folikulo. Šis kiaušidės darinys yra ypač svarbus, ypač ankstyvuoju nėštumo periodu, kai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant gemalo vystymąsi. Nors geltonkūnis cikliškai susidaro kiekvieną mėnesį po ovuliacijos, jo funkcija apvaisinus kiaušinėlį tampa esminė.

Geltonkūnio Susidarymas ir Funkcija

Kiaušidėje po ovuliacijos iš plyšusio folikulo ląstelių susidaro geltonkūnis, kuris gamina hormonus, lemiančius gimdos gleivinės vešėjimą. Šio proceso metu hipofizėje gaminamas liuteinizuojantis hormonas (LH) skatina geltonkūnio formavimąsi. Į plyšusį folikulą įauga kraujagyslės, o jo ląstelės, veikiamos LH ir prolaktino, virsta geltonkūnio ląstelėmis - liuteocitais, išskiriančiais geltoną pigmentą liuteiną. Geltonkūnis susidaro cikliškai, kas mėnesį, ir 7-8 dieną po ovuliacijos būna didžiausias (apie 2-2,5 cm skersmens).

Geltonkūnis yra laikina endokrininė struktūra, atliekanti gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant hormonus, ypač progesteroną. Progesteronas slopina kitų folikulų ir kiaušinėlių brendimą, skatina gleivinės vešėjimą ir sekreciją, rengdamas gimdą priimti apvaisintą kiaušinėlį. Jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas, dažniausiai apie 20-21 ciklo dieną geltonkūnis pradeda nykti, o jo vietoje susidaro vadinamasis balkšvasis kūnas - kiaušidės randelis.

Geltonkūnio Reikšmė Nėštumo Pradžioje

Apvaisinus kiaušinėlį, geltonkūnis išveša ir pirmuosius 2-3 nėštumo mėnesius atlieka placentos funkciją, palaikydamas nėštumą. Pirmus tris mėnesius geltonkūnis maitina besivystantį vaisių, gamindamas progesteroną, kuris yra būtinas ankstyvosioms nėštumo stadijoms palaikyti. Jo dydis, siekiantis 2-2,5 cm skersmens, sudaro reikšmingą kiaušidės tūrio dalį šiuo kritiniu laikotarpiu. Nėščiųjų kiaušidėse dėl hormoninių pokyčių gali susidaryti cistos, ši cista gali išlikti kiaušidėse viso nėštumo metu. Fiziologiškai geltonkūnio funkcija išnyksta prieš pat veršiavimąsi, kai placentos funkcija tampa visiškai išvystyta.

Geltonkūnio ir Kiaušidžių Patologijos

Kiaušidžių funkcija apibūdinama kaip „normali", jeigu nustatomi kiaušidžių funkciniai dariniai. Nors kiaušidžių cistos dažniausiai yra nekenksmingos ir gali išnykti savaime, kai kurios rūšys gali sukelti sveikatos problemų. Reprodukcinės funkcijos sutrikimas retai būna susijęs tik su kiaušidėmis, tačiau dažnai apima geltonkūnio arba folikulų disfunkciją.

Persistentinis Geltonkūnis (CP)

Persistentinis geltonkūnis (lot. corpus luteum persistents, CP) gali būti dviejų rūšių. Vienos rūšies CP atsiranda, kai po apsiveršiavimo 25-30 ar net daugiau dienų liuteininės ląstelės nesiatrofuoja, ir karvė nesurujoja. Esant šiai patologijai, karvės po apsiveršiavimo neruoja 3 ir daugiau mėnesių. Kitos rūšies CP labai dažnai lemia nevisavertę rują ir ovuliaciją.

Geltonkūniui neregresavus iki veršiavimosi likus 2-3 savaitėms, susidaro vadinamasis nėštumo CP. Jis savo tiesioginės funkcijos neatlieka, bet į kraują išskiria mažomis dozėmis progesteroną, kuris slopina sąrėmius. Neregresavęs lytinio ciklo geltonkūnis išskiria progesteroną, kuris slopina folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) išskyrimą ir naujų folikulų augimą bei brendimą. Per aukšta progesterono koncentracija per rują slopina estrogenų poveikį pagumburiui, todėl silpnėja rujos požymiai. CP kiaušidėse histologiškai skiriasi nuo ciklinio geltonkūnio (corpus luteum periodicum).

Geltonkūnio Cista (CCL)

Geltonkūnio cista (lot. cystic corpus luteum, CCL) - tai tam tikra geltonkūnio būklė. CCL susiformuoja geltonkūnio viduje, kai, įvykus ovuliacijai, plyšusią folikulinę ertmę užpildo ne tik liuteininės ląstelės, bet ir serozinis skystis. Jame yra (0,38-4,20 ng/ml) progesterono. CCL nustatoma 25-78,8 proc. karvių ir rečiau diagnozuojamos pirmus 2-3 mėn. po apsiveršiavimo, o dažniau pasitaiko veršingumo pradžioje.

Dabar laikoma, kad CCL ertmė nuo 7 iki 10 mm yra kvazifiziologinis reiškinys. Esant tokiai CCL, lytinis ciklas nesutrinka. Tačiau, kai CCL didesnė ir sienelė tampa 3-5 mm storio, gali sutrikti lytinis ciklas. Anafrodizija, anovuliacinis lytinis ciklas, negebėjimas apsivaisinti siejamas su CCL. Ši geltonkūnio būklė yra polietiologinės kilmės, o reprodukcinės sistemos uždegimai, ilgas gydymas biologiškai aktyviomis medžiagomis ir hormonais, mociono bei apšvietimo trūkumas užima ne paskutinę vietą CCL priežasčių sąraše.

Folikulinės Cistos (FC)

Folikulo cistos (FC) - dažna patologija, turinti įtakos pieningumui ir reprodukcijai, pasitaikanti 5-20 proc. karvių. Klasikinis apibrėžimas teigia, kad FC - tai persistentinė folikulo struktūra, kiaušidėje egzistuojanti 10 ir daugiau parų, kurios skersmuo didesnis negu 2,5 cm, nesant kiaušidėje geltonojo kūno. Folikulinė cista atsiranda, kai folikulas, auginantis kiaušinėlį, auga ir jo viduje kaupiasi skystis.

Kai kuriais atvejais folikulas neišleidžia skysčio, o išleidęs kiaušinėlį nesusitraukia ir neišleidžia. Tokiu atveju folikulas išsipučia nuo skysčio, todėl susidaro folikulinė kiaušidžių cista. Patologinė folikulo struktūra gamina didelį estrogenų ir inhibino kiekį. FC iš dalies klasifikuojama kaip paprasta ir liuteinizuota cista. Vadinamoji paprastoji arba neliuteinizuota FC sutinkama 70 proc., o liuteinizuota FC, kuriai būdingas lytinio aktyvumo nebuvimas (anafrodizija), diagnozuojama apie 30 proc. atvejų.

Patologijų Diagnostika

Dauguma geltonkūnio cistų yra besimptomės ir nesukelia jokių pastebimų simptomų. Geltonkūnio cistos diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant menstruacinio ciklo modelius, simptomus ir bet kokią susijusią ligos istoriją.

Dažniausias vaizdinis tyrimas, naudojamas geltonkūnio cistoms diagnozuoti, yra dubens ultragarsas. Rektine palpacija galima įvertinti, kad CP būna stangrios konsistencijos ir labai skiriasi nuo kiaušidės parenchimos. Diagnozuoti CP iš vienkartinio tyrimo sunku. Kadangi CP klinikiniais požymiais ir anatomine struktūra mažai skiriasi nuo ciklinio (periodicum) ar nėštuminio (graviditatis) geltonkūnio, todėl jį tiksliai nustatyti galima karvę kliniškai 2-3 kartus tiriant 3-4 savaičių laikotarpiu. Kiaušidė, kurioje yra CP (dažniau dešinėje), paprastai didesnė, o forma priklauso nuo geltonkūnio lokalizacijos.

CCL nuo geltonkūnio skiriasi nehomogeniška, skirtingo storio sienelės struktūra ir drumsto skysčio pilna ertme. Diagnozei nustatyti didelę reikšmę turi anamnezė, o vienas iš pagrindinių požymių - lytinio ciklo nebuvimas (anafrodizija). Būtina CCL diferencijuoti nuo folikulinių cistų. Kai folikulo cista liuteinizuota, bus nustatyta padidėjusi CP ir CCL bei persistuojanti progesterono koncentracija (apie 10 ng/l). Liuteinizuotos folikulo cistos struktūra viršija 2,5-3 cm, o vidinis folikulo cistos skersmuo yra didesnis negu 17 mm.

Patologijų Gydymas

Daugumai geltonkūnio cistų nereikia gydymo ir jos išnyksta pačios. Tačiau, jei cista yra didelė, užsispyrusi arba sukelia reikšmingų simptomų, gali prireikti chirurginės intervencijos. Geltonkūnio cista yra dažna kiaušidžių liga, atsirandanti menstruacinio ciklo metu, ir nors ji dažnai yra gerybinė bei išnyksta savaime, jos reikšmės supratimas yra labai svarbus moterų sveikatai.

Klasikinė cistų gydymo schema - GnRh derinys su prostaglandinu. Paprastai skiriama 100-500 μg GnRh ar jo analogo ir po 7-9 parų - prostaglandino. Galima GnRh skirti 2 kartus su 24 val. intervalu. Taip pat galima skirti apie 1 000 VV žmonių chorioninio gonadotropino. Gydymo efektyvumas labai priklauso nuo laiko po veršiavimosi. Gydymas efektyvus pirmuosius tris mėnesius po veršiavimosi (šiuo metu cista gali išnykti savaime), tačiau vėliau gydymo efektyvumas labai krenta. Manoma, kad po gydymo kurso pasveiksta apie 70 proc. karvių, 25 proc. gydymą reikia kartoti.

Efektyviausias gydymas yra derinti progestagenus su GnRh ir prostaglandinais. Progestagenai slopina estrogenų poveikį, įjautrina pagumburį ir padidina LH sekreciją. Mechaninis cistų gydymas jas išspaudžiant yra pavojingas reprodukcijai, nes dėl traumos gali susidaryti randas, trikdantis kiaušidės trofiką.

Kiaušidžių Cistų Simptomai ir Komplikacijos Nėštumo Metu

Nėščiųjų kiaušidėse dėl hormoninių pokyčių gali susidaryti cistos, kurios gali išlikti viso nėštumo metu ir sukelti diskomfortą. Skausmas yra dažnas simptomas. Kai kurios moterys patiria stiprų skausmą nėštumo pradžioje, kai cista yra apie 5x4 cm, ypač judant. Cistos dydis gali siekti ir 8 cm, o tokiais atvejais, jei ji apsisuka apie savo ašį, gali prireikti operacijos.

Buvo atvejų, kai 13 nėštumo savaitę aptinkama 13 cm cista, ir gydytojai svarsto operacijos būtinybę. Taip pat pasitaiko dar didesnių, apie 20 cm cistų nėštumo metu. Trumpalaikės komplikacijos pirmiausia apima ūmų skausmą ir chirurginės intervencijos poreikį. Pilvo pūtimo pojūtis yra dažnas skundas dėl kiaušidžių cistų. Skausmo jausmas kairėje dubens srityje gali būti kairiosios kiaušidės cistos simptomais, o skausmas dešinėje - dešinės kiaušidės cistos simptomais. Jei kiaušidžių cista išauga per didelė, gali atsirasti būklė, vadinama sukimu, dėl kurios nutrūksta kraujotaka, sukelianti stiprų skausmą.

Žemiau pateikiama lentelė apibendrina pagrindinius kiaušidžių darinių tipus ir jų savybes:

tags: #3 #nestumo #menesi #geltonkunis #sudaro #treksdali

• Nėščia moteris krikšto mama – ar tai tinkama?
• Kaip mokamos ligos išmokos
• Jautrūs sveikinimai mamai
• Sužinokite apie plaukimo stilius su Milda Šeibokaite
• Atraskite gegužės 5-osios paslaptis