3 Metų Vaikų Mankštelė: Judesio Džiaugsmas ir Raidos Skatinimas
Judėjimas yra vienas iš pagrindinių vaiko vystymosi komponentų. Fiziniai pratimai ir tiesiog laisvas judėjimas (be gultukų, vaikštukų ir kitų judėjimą ribojančių priemonių) stimuliuoja raumenų, kaulų, vidinių organų, smegenų ir psichikos vystymąsi. Judantis vaikas - sveikas vaikas. Šiame kontekste, mankšta kūdikiams ir mažiems vaikams tampa vis populiaresnė.
Šeimos mankštai nereikia brangios sporto klubo narystės, griežto grafiko ar sudėtingos įrangos. Jei namuose turite šokdynę ir kelias laisvas minutes - esate pasiruošę judėti kartu. Smagūs pratimai namuose su vaiku - šokdynė atneša judėjimo džiaugsmą! Ši 5 minučių treniruotė su šokdyne sukurta būtent šeimoms su vaikais. Suaugusysis ir vaikas šokinėja pakaitomis. Padarykite žvaigždės šuolį, tada peršokite virvę. Pabaigoje - 30 sekundžių visiškai laisvo stiliaus šuolių!
Kai mažylis auga ir pradeda judėti savarankiškai, kiekvienas taisyklingai atliktas judesys yra panaudojamas vėlesniuose raidos etapuose. Ko gero, retas kuris tėtis ar mama pasiskųstų, jog jų vaikas per mažai aktyvus - tik ir žiūrėk, kur jaunasis vijurkas nubėgo šį kartą. Šią neblėstančią energiją itin svarbu išnaudoti tikslingai, mažojo aktyvisto sveikatinimui.
Dinaminė Mankšta: Nauda ir Pavojai
Dinaminė mankšta - tai aktyvi mankštos forma, kurios metu suaugęs žmogus atlieka tam tikrus judesius su vaiku. Pagrindinis dinaminės mankštos skirtumas nuo tradicinės - daugiau judėjimo, dinamikos. Vaikas neguli, o būna įvairiose pozicijose - pakabintas, verčiasi, „skraido“. Dinaminė mankšta yra tolima statinės, arba pasyviosios, mankštos giminaitė. Jos pradininkas fiziologas, akušeris, psichoterapeutas I.B.Čarkovskis 1960-1980 metais pasiūlęs tam tikrą pratimų sistemą.
Dinaminės mankštos šalininkai teigia, kad ji turi daug privalumų. Edukologė Renata Lazdin, knygos „Vienas vaikas - 7 intelektai“ autorė, teigia, kad dinaminę mankštą reikėtų suvokti kaip vieną iš būdų pasirūpinti vaiko judėjimu, kol pats juo pasirūpinti dar negali. Išties tai didelio poveikio sportas. Palyginę galime sakyti, kad tai sportinė gimnastika, o ne eilinis pasivaikščiojimas.
Pagrindiniai dinaminės mankštos privalumai:
- Stiprina sveikatą
- Mažina ligų riziką
- Gerina motorinius, socialinius ir intelektinius gebėjimus
- Mažina traumų riziką
- Sustiprina kvėpavimą
- Sustiprina kaklo ir nugaros raumenis
Akušeris ir ginekologas Romualdas Šemeta pritaria, kad dinaminė mankšta - puikus vaiko ugdymo būdas. Jis rašo, kad mankštos metu kūdikiai patiria gana daug įvairių pojūčių, į jo nervų sistemą eina signalai, būtini organizmo sistemų darbo koordinavimui, kintančių krūvių sąlygomis. Tokia įvairiapusiška sensorinė apkrova puikiai stiprina vaiko nervų sistemą, skatina vystytis psichikai. Pratimų metu treniruojant raumenų bei sąnarių sistemas, skatinama vidaus organų veikla. Atitinkami pratimai labai gerai vysto vaiko vestibiuliarinį aparatą bei koordinaciją. Tai ryškiai stebima, kai vaikas pradeda šliaužioti, bando keltis, pradeda vaikščioti. Kadangi mankšta stiprina sąnarius, ji yra kartu ir vaiko traumatizmo profilaktika, vaikai sugeba adekvačiai elgtis įvairiose traumas sukeliančiose situacijose. Kai kurie pratimai naudojami vaiko nuraminimui jam verkiant. Pratimai gana palankiai veikia kūdikio nervų sistemą. Kai kurie pratimai naudojami vaiko nuraminimui jam verkiant. Įsisavinę pratimus, vaikai sugeba labai greitai atsipalaiduoti.
Tačiau, kiti medikai turi priešingą nuomonę, naudos tokioje mankštoje jie neįžvelgia ir siūlo rinktis konservatyvesnius mankštos metodus. Kineziterapeutas Tomas Balčius sako, kad užsiimti sportine veikla ir stiprinti ryšį su savo vaiku nuo pat mažumės yra puiku, tačiau sportas turi būti kokybiškas, o visų pirma saugus. „Kalbant apie dinamines mankštas, manau, kad galima žala yra didesnė už naudą. Savo praktikoje teko matyti ne vieną atvejį, kuomet pagal šią programą mankštinti vaikai pateko į medikų rankas dėl patologinio sąnarių laisvumo ar net peties, klubo, alkūnės sąnarių išnirimų. Gaila, jog tik susidūrę su tokiomis pasekmėmis, tėvai nutraukia šias mankštas.
Galimi pavojai:
- Patologinis sąnarių laisvumas
- Sąnarių išnirimai
- Sukrėsto vaiko sindromas
- Kraujagyslių pažeidimas smegenyse
R.Lazdin įspėja, kad pavojus gali kilti, jei tėvai blogai jaučia savo vaiką, neseka trenerio nurodymais, nori pasirodyti, neteisingai supranta mankštos tikslą, skuba. Svarbu atsiminti: Prieš pradedant dinaminę mankštą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu. Mankštą reikia atlikti tik su sistemą išmanančio žmogaus priežiūra. Pradėti reikia nuo labai švelnių pratimų ir palaipsniui didinti intensyvumą. Stebėkite vaiko reakciją ir pajutus menkiausią nepasitenkinimą, nutraukite pratimą. Niekada nedarykite to, ko dar iki galo nesuvokėte, kur jaučiate bent menkiausią pavojų. Nesistenkite įveikti aktyvaus kūdikio protesto, pasipriešinimo darydami sudėtingesnius judesius.
T.Balčius esant galimybėms siūlo rinktis konservatyvesnes, įrodymais grįstos medicinos patvirtintas mankštas, remiantis vaikų raidos etapais ir nerekomenduoja dirbtinai jos skubinti.
Pratimai Kūdikiams ir Mažiems Vaikams Pagal Amžių
Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, tačiau yra tam tikri raidos etapai, kuriuos dauguma vaikų pasiekia tam tikru amžiumi. Mankšta gali padėti vaikui pasiekti šiuos etapus, tačiau svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir galimybes.
1 mėnuo
Pirmąjį mėnesį, po gimimo naujagimio pagrindinė veikla yra miegojimas ir valgymas. Tiek miego, tiek būdravimo metu tikslingų, paties vaiko kontroliuojamų judesių dar stebėti negalime, tačiau yra matoma begalė įvairiausių reakcijų į aplinkos dirgiklius, tokius kaip šviesos, garso, prisilietimo ir panašiai. Pirmąjį mėnesį kūdikis gali koncentruoti žvilgsnį maždaug 20-30cm atstumu, labiau stebėti žmogaus veidą nei kitus objektus.
2-3 Mėnesiai
Nepaisant to, kad antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galime pastebėti kokia yra 2 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas. Juk jis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką. Tai yra laikotarpis, kuomet spontaninius judesius ima keisti valingi, paties vaiko kontroliuojami judesiai. Kai kurie kūdikiai jau pradeda siekti rankomis kelių ir taip atranda ryšius tarp viršutinių ir apatinių galūnių. Jei pastebėjote tokį žaidimą, tai ženklas, kad mažylis jau labai greitai išmoks pasiversti ant šono, o vėliau ir ant pilvuko. Norėdami padėti kūdikiui greičiau išmokti vartytis, nepamirškite, kad labai svarbu retkarčiais pasiūlyti pažaisti ir padėtyje ant šono. Buvimas ant rankų, taip pat nepaprastai svarbus mažylio judesių vystymuisi. Jei teisingai nešiosite savo kūdikį, t.y. įsidėmėkite: prilaikomas ties pečiais, už pažastų ir dubens trečiojo mėnesio pabaigoje kūdikis turėtų jau gana tvirtai laikyti galvą keičiant padėtis.
4-6 Mėnesiai
Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti. Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3 - 4 mėnesių amžius yra tas metas kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (450 kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės. Pasodinkite kūdikį 450 kampu, pakabinkite priekyje maždaug kūdikio pečių juostos aukštyje žaisliukų ir skatinkite žaisti tiesiant rankutes link jų. Sodinkitės kūdikį sau ant kelių ir leiskite jam siekti daiktų nuo stalo. Žaidimo padėčių įvairovė šiuo metu plečiasi. Perkelkite kūdikį žaisiti ant grindų. Suraskite jam jaukų, šiltą „kampelį“ kambaryje, kuriame praleidžiate daugiausiai laiko. Kad susiformuotų teisingos žinios apie žmogaus judėjimą, mažylis turėtų mokytis migruoti ten, kur tai daro ir suaugusieji, t.y. ant grindų. Čia jis turės daugiau laiko apsižiūrėti aplinką, kurią tyrinės vartydamasis, o vėliau ir šliaužiodamas bei ropodamas. Čia naudokite ne tik žaisliukus kurie yra nedideli, lengvai pasiekiami priekyje, bet ir didesnių gabaritų (pvz. 15cm skersmens lengvas kamuolys). Taip keldami vaiko akių lygį padėtyje ant pilvo, paskatinsite kūdikį pasikelti aukščiau ir remtis ištiestomis rankutėmis. Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje. Maždaug 5 - 6 mėnesių kūdikis gali pradėti to mokytis. Prilaikykite už vienos rankutės ir už liemens, o kita rankute leiskite pasiremti šone ir keltis pačiam. Išlaukite jo paties dalyvavimo sėdantis. Jei matysite, kad mažylis aktyviai atsistumia rankute šone nuo pagrindo ir reikia tik Jūsų prilaikymo, galite bandyti leisti jam pasėdėti savarankiškai. Sėdėjimo laikas pradžioje neturi būti ilgas. Galite šiek tiek prilaikyti jį ties apatine liemens dalimi. Nepamirškite kojų atramos lavinimo. Kūdikio ruošimas stovėjimui vyksta nuo gimimo. Prilaikomas už pažastų ar aukščiau už liemens šiuo metu jis turėtų remtis abiem kojomis (pėdų padėtis gali kisti nuo atramos pirštų galais iki atramos pilna pėdute). Neskatinkite žingsniavimo.
7-9 Mėnesiai
Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Šis laikotarpis labai svarbus ir išskiriamas dėl savarankiško sėdėjimo susiformavimo. Per šį laikotarpį kūdikis išmoksta tvirtai sėdėti ir individualiai prisitaikyti sėdėjimo padėtis.
13-18 Mėnesių
Tyrinėdamas pasaulį džiaugiasi naujais pojūčiais, noriai domisi įvairių tekstūrų ir formų daiktais.
19-24 Mėnesiai
19 - 24 mėnesiai tai yra laikotarpis, kuris dažnai yra siejamas su pasiruošimu darželiui.
Pratimai Pėdutėms
„Gijos Klinikų“ kineziterapeutas Vainius Petrauskas siūlo 10 pratimų pėdutėms, kurie bus ne tik itin naudingi visiems, norintiems išvengti plokščiapėdystės, tačiau taip pat ir įdomūs bei įtraukiantys mažylius.
Dygliuoto kelio eisena
Pirmasis pratimas iš pažiūros itin paprastas - siūloma keliauti dygliuotais kamuoliukais. Išdėliokite maždaug 10 kamuoliukų vaiko žingsnio atstumu. Mažajam reikia stengtis nenulipti nuo kamuoliukų. Kad pratimas būtų įdomesnis, galite susitarti slaptą koduotę, pavyzdžiui, kamuoliukai - tai saugūs akmenys, o grindys - verdanti lava! Pamėginkite užduotį pasunkinti ir grįžti atgal atbulomis. Šis pratimas aktyvina pėdos skliautą, mažina pėdos virtimą į vidų.
Keliavimas lazda
Jei dygliuotų kamuoliukų po ranka neturite - pasitarnaus ir paprastas šluotkotis. Padėkite jį ant žemės ar jogos kilimėlio ir paprašykite vaiko jį pereiti kryžiuojant kojas. Pratimo paįvairinimui galite su vaiku susitarti, jog dabar jis - lyno akrobatas, o lazda - jo lynas! Ar pavyko pereiti visą lazdą nenukritus? O atbulomis?
Balansinės pagalvėlės iššūkiai
Jei vaikščioti mažajam nusibodo - pabandykite balansinės pagalvėlės pratimus. Ši pagalvėlė tinka ne tik sėdėjimui, bet ir įvairiems pratimams. Paprašykite vaiko ant jos pastovėti ant vienos kojos, o po to - kitos. Atrodo per lengva? Taip tik atrodo! Šis pratimas aktyvina pėdos skliautą, lavina čiurnos judesius.
Į pagalbą - kasdieniai daiktai
Labai dažnai, kai iš mados ir domės išeina visi turimi daiktai, gelbsti patys paprasčiausi buities daiktai. Pavyzdžiui - rankšluostis. Paprašykite vaiko susukti rankšluostį į ritinuką. Svarbi sąlyga - kojų pirštukais! Itin smagu rungtyniauti su broliu ar sese - vienas iš vieno galo, kitas iš kito, ir kuris nugalės? Šis pratimas aktyvina pėdos skliautą, lavina čiurnos judesius.
Atsikratykite senos makulatūros
Jei turite senų laikraščių - prieš išmetant ar sudeginant panaudokite juos vaikų pėdučių pratimams. Išskleiskite didelį lapą ir paprašykite vaiko jį sugniaužyti į kamuoliuką. Be abejo, jog rankų naudoti nevalia - tik kojų pirštukus! Šis pratimas lavina mažylio koordinaciją, judesius ir aktyvina raumenis.
Nenaudok kulnų
Pamėginkite pakartoti 4 ir 5 pratimus, tik vienas svarbus pakeitimas - kulnai it prikalti prie žemės - jų pajudinti nevalia! Tokie pratimai stiprina pėdos skliautą, mažina ir padeda išvengti pilnapėdystės ir šleivapėdystės.
Krepšinis kitaip
Jei jūsų vaikas didelis krepšinio fanas, pakvieskite išmėginti kiek kitokią šio žaidimo formą - pėdutėmis. Tegul mažylis pamėgina paimti nedidelį guminį kamuoliuką kojų pirštukais ir įmesti į šalia stovintį krepšį. Kad būtų šiek tiek lengviau, galite naudoti nepilnai pripūstą kamuoliuką.
Spalvoti piešiniai
Visiems (na, beveik visiems) vaikams patinka piešti! Tad kodėl neišbandžius piešimo kojų pirštukais? Tereikės kelių flomasterių ar kreidučių ir popieriaus lapo - paprašykite vaiko užrašyti savo vardą, nupiešti gėlę, nuspalvinti mėgiamiausią personažą.
Mankšta su vaiku "Pusiausvyros pagalvėlių žaidimai"
Jei gyvenate dideliame kieme - Jūsų mažasis, ko gero, jau ne pirma vasara Jūsų maldauja didelio batuto, ant kurio galėtų dūkti ir šokinėti.
Kineziterapinė mankšta, masažai, dinaminė mankšta ir elementarus suvokimas, pavyzdžiui, kad gultukas, maniežas, vaikštynė riboja vaiko judėjimą ir jam išties saugiau ir naudingiau būti ant grindų - visa tai gali padėti vaikui augti: sveikam kūnui ir psichikai. Mankšta būtina mūsų gerai savijautai. Pasak dviejų vaikų mamos, kūdikis, kaip ir suaugęs žmogus, turi didelį poreikį judėjimui. Tačiau kūno nevaldantys maži vaikai patys pasimankštinti negali. Jie nevaldo rankų, kojų, galvos judesių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
