Meniu

Auklėtojos ir vaiko konfliktas: supratimas ir efektyvūs sprendimo būdai

Konfliktai yra natūralus ir kasdieniškas reiškinys, su kuriuo susiduria tiek suaugusieji, tiek vaikai. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dar neturi pakankamai įgūdžių valdyti savo jausmus, palaukti, suprasti kaip jaučiasi kitas, todėl tiek darželyje ar kieme, tiek tarp brolių sesių gali kilti įvairių konfliktų. Konfliktas - tai skirtingų nuomonių, pažiūrų, tikslų susidūrimas. Jie kyla dėl to, jog kiekvienas iš mūsų esame skirtingi, individualūs, su savo poreikiais ir norais, lūkesčiais bei tam tikrais elgesio įpročiais. Vaikų konfliktai yra natūralus reiškinys, juk vaikai negimsta mokėdami konfliktų sprendimo tinkamo elgesio.

Patikėdami savo vaikus darželio personalui, tėvai tikisi, kad bus užtikrintas jų saugumas, tinkamas emocinis ir psichologinis klimatas. Tačiau kartais kyla situacijų, kai tenka susidurti su neprofesionaliu ar netinkamu auklėtojų elgesiu. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kaip tinkamai ir efektyviai pateikti skundą, kad būtų apginti vaiko interesai.

Vaikų elgesio supratimas ir konfliktų priežastys

Vaikai bendraudami, konfliktuodami ir spręsdami konfliktines situacijas kaupia patirtį ir mokosi bendrauti. Ši patirtis vaikams labai reikalinga, kad mokėtų bendrauti su bendraamžiais. Šios patirties dėka jie pažįsta pasaulį, supranta kas yra gerai, o kas ne. Tačiau, kai vaikui keliami reikalavimai pranoksta jo turimus įgūdžius tinkamai į juos atsakyti, pasireiškia sutrikusi elgsena.

Kaip teigia dr. Ross Greene, amerikiečių klinikinis vaikų psichologas, rizikingos elgsenos vaikai - tai būtų tikslesnis pavadinimas. Patys vaikai nieku gyvu nesirenka elgesio sutrikimų, panašiai kaip ir niekas nesirinktų prastai skaityti ar rašyti su klaidom. Svarbiausia čia yra trūkstami vaiko įgūdžiai ir aplinkybės, kuriomis tų įgūdžių stoka gyvenimą daro nepakenčiamą. Šie veiksniai - tai neįveikti sunkumai, kuriuos, ko ne visais atvejais įmanoma iš anksto nuspėti. Pirminė strategija - yra siekis įveikti nemalonią savijautą sukeliančius sunkumus, problemas.

Meduolio ir botago principas neduoda trokštamų rezultatų, nes taikant šį „auklėjimą“ vaikas neįgyja trūkstamų įgūdžių ir neišmoksta tinkamai spręsti problemas, dėl kurių ir kyla nevaldomų emocijų protrūkiai. Bausmė tik šliūkšteli į ugnį žibalo. Akivaizdu, kad jei vaikas gebėtų lanksčiau mąstyti, lengviau pakelti nusivylimą ir veiksmingiau spręsti sunkumus, jis tą ir padarytų. Privalome tapti su vaiku sąjungininkais, o ne priešininkais.

Suaugusiųjų vaidmuo sprendžiant konfliktus

Suaugusieji turėtų būti šalia, atidžiai stebėti vaikų elgesį ir parodyti kryptį, kaip elgtis kilus konfliktui. Tinkamai spręsti konfliktus vaikai mokosi iš suaugusiųjų, todėl labai svarbu, kaip tėvai ir mokytojai reaguoja, kai susipyksta broliai sesės, kiemo ar darželio draugai.

Paramos vaikams centro psichologė Ieva Dulinskaitė pataria, kad vos kilus konfliktui tarp vaikų, suaugusiems reikėtų neskubėti ir pirmiausia stebėti, ar jiems pavyksta išspręsti situaciją patiems. Kai problema nėra didelė, labai dažnai vaikai patys randa kūrybiškų sprendimo būdų. Kai reikia padėti spręsti konfliktą, suaugusiems labai svarbu elgtis ir kalbėti ramiai. Tėvų ar mokytojų susitvardymas, ramus nusiteikimas ir reagavimas, moko to paties ir vaikus. Taip pat labai svarbu nedaryti skubotų išvadų, nepradėti kaltinti ar moralizuoti.

Efektyvus bendravimas su šeimomis

Efektyvūs žingsniai padedant vaikams spręsti konfliktus

Psichologė Eglė Kuraitė-Žičkė teigia, kad padedant vaikams mokytis spręsti konfliktus, pradžioje reikia padėti jiems išmokti suvaldyti savo emocijas, kadangi emocijos ir yra konflikto pagrindas. Jas suvaldžius būtina surasti problemą. Dėl ko kilo konfliktas? Kokia yra pagrindinė problema? Ją suradus privalu išklausyti abiejų konfliktuojančių pusių.

Įvardinkite situaciją ir leiskite pasisakyti: „Pradžioje geriausia įvardinti, ką išgirdote ar pamatėte ir tuomet leisti pasisakyti po vieną. Pavyzdžiui: „Girdžiu riksmus, kas nutiko?“.
Parodykite, kad visi buvo išgirsti: Abiems konflikto pusėms papasakojus situaciją iš savo perspektyvos, svarbu parodyti, kad visi buvo išgirsti.
Mokykite suprasti jausmus ir ieškoti sprendimų: Atslūgus konflikto įkarščiui, vyresnius vaikus reikėtų mokyti suprasti vienas kito jausmus ir ieškoti galimų sprendimo būdų. Galima paklausti: „Kaip manai, kaip jautėsi brolis, kai užmynei jo pilį?“, „Kaip manai, kaip jautėsi sesė, kai ją pastūmei?“. Tada vertėtų vaikų klausti, ką kiekvienas galėjo padaryti kitaip, kad konfliktas nebūtų kilęs. O paskui paprašyti, kad išvardintų sprendimo būdus, kurie padės susitarti ateityje.
Neprimesti savo sprendimo: Norint, kad vaikai mokytųsi tinkamo konfliktų sprendimo, atpažinti ir įvardinti jausmus, labai svarbu konfliktinėje situacijoje suaugusiems neprimesti savo sprendimo ir nestoti į vieno iš vaikų pusę. Primesdami vaikams savo sprendimą, mes vaikų nieko nemokome, jie praranda galimybę bandyti išsakyti savo jausmus, poreikius, įsigilinti į kito poziciją.
Neskubėkite versti atsiprašyti: Nereikėtų vaikų versti iš karto po konflikto vienas kito atsiprašyti. Dažnai jiems reikia laiko, kad nurimtų jausmai ir jie galėtų apmąstyti situaciją.

Tik viską sužinojus ir išklausius galima adekvačiai viską apgalvoti ir suvokti. Tuomet reikia ieškoti bendradarbiavimo būdų, kurie tenkintų abi puses. Dažnai tai būna pats ilgiausias žingsnis. Paskutinis žingsnis - susitarimas dėl veiksmų plano.

Planas B: bendradarbiavimu grįstas konfliktų sprendimas

Dauguma suaugusių renkasi vienašalį sprendimą, t. y. patys nusprendžia kokia turi būti tinkamiausia išeitis ir bando priversti vaikus to laikytis, o kad reikalai pajudėtų dar pasitelkia ir „meduolio-pyrago“ principą. Būtent taip daugumą mūsų auklėjo, būtent dėl taip sprendžiamų sunkumų vaikai ir pratrūksta. Planas B yra vidurio kelias. Sėkmingai pritaikius Planą B, pabaigoje, suaugę gali ištarti “mes kartu padirbėjome ir išsprendėme problemą“.

Planas B susideda iš dviejų fazių. Pirma fazė, paprastai, trunka ilgiausiai ir yra suskaidyta į tris etapus:

Empatija ir aktyvus klausymas: Pirmas žingsnis laikomas atliktu, kai vaikas patvirtina, kad jo(s) požiūris, problemos apibūdinimas išsakytas teisingai. Tai pats svarbiausias žingsnis visame procese. Suaugusiojo tikslas išklausyti, suprasti ir neutraliai apibendrinti. Čia praverčia aktyvaus klausymo technika. Žodžiu: svarbi empatija ir aktyvus klausymas.
Apibrėžkite savo poziciją: Antras žingsnis - apibrėžti ir išsakyti problemos supratimą iš savo pozicijos bei sulaukti patvirtinimo, kad pozicija yra suprasta. Galima užbaigti pasisakymą tokiu klausimu: „Kaip supratai ką dabar pasakiau?“, „Ar galėtum trumpai atpasakoti, kaip tu mane supratai?“ ir pan.
Kvietimas bendradarbiauti: Trečias žingsnis - pakviečiame vaiką/jaunuolį kartu ieškoti problemos sprendimo. „Manau tu gerai supratai mano požiūrį ir tikiuosi, kad dabar gana gerai suprantu tavo. Mes abu turime problemą. Tavo yra ir mano.“ Klausimas užbaigiamas skatinančia, palaikančia intonacija. Turi būti išgirstas aiškus, patvirtinantis atsakas „Taip, padarykime tai“ ar panašus.

Svarbu nepamiršti, kad pirmas sprendimas retai iškart patikimai išsprendžia problemą. Tiesiog kalbėtis su vaikais apie problemas nėra tas pats, kas vykdyti Planą B.

Tėvų patirtys ir nusiskundimai dėl auklėtojų elgesio

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta tėvų susirūpinimas dėl vaikų darželiuose patiriamų negerovių. Tėvai pasakoja apie situacijas, kai vaikai bijo eiti į darželį, verkia, tampa irzlūs, atsiranda psichosomatiniai sutrikimai, tokie kaip šlapinimasis į lovą ar dantų sukandimas dėl streso. Kai kurie vaikai negali papasakoti, ką patiria grupėje, sunkiai bendrauja, pyksta.

Būna atvejų, kai vaikai patiria psichologinį spaudimą, pavyzdžiui, neleidžiama kosėti, nes auklėtojos pyksta, arba vaikai priversti valgyti be kėdučių. Tėvai pasakoja, kad auklėtojos kartais būna nepagarbiai, naudoja psichologinį spaudimą, nesilaiko konfidencialumo, apie vienus vaikus pasakoja kitiems tėvams, netgi nustato vaikams diagnozes, vadindami juos „protiškai atsilikusiais“.

Vaikams su sutrikusia raida adaptacija darželyje gali vykti iki pusės metų, tai yra norma. Tačiau intensyvėjantys neigiami simptomai, tokie kaip nuolatinis šlapinimasis į lovą, nors namuose to niekada nebūna, gali signalizuoti apie rimtesnes problemas.

Realių situacijų pavyzdžiai

Vienas iš grupės vaikų neatlaikė įtampos ir tėvai perkėlė į kitą darželį.
Kitam vaikui pripažintas stiprus dantų sukandimas dėl streso ir specialistai skyrė nervus raminančių vaistų.
Vienas vaikas buvo paimtas iš darželio su šlapia kepure, o grįžęs gulėsi į lovą dėl galvos skausmo ir aukštos temperatūros, auklėtojai dieną sakius, kad praeis.
Paskutinę dieną darželyje, kaip pasakoja mama, vaikas buvo aprėktas, ko jį čia atvedė, nes jis jau neva nebelanko šio darželio.
Pasak mamos, pradėjęs lankyti priešmokyklinę grupę vaikas nuolat būdavo įsitempęs, darželyje net bijodavo tuštintis. Vaikas vis pasakodavo, kaip sėdi su draugais įsitempę ir laukia, kol auklėtoja baigs kalbėti su kitais vaikais.

Apie tokias problemas pranešus darželio pavaduotojai ugdymui ir direktorei, visi konfliktai užglaistomi arba sprendžiami lengviausiu būdu, perkeliant vaiką į kitą grupę, kurios tėvai skundėsi. Kai kurie auklėtiniai dėl šių priežasčių net keitė ugdymo įstaigą. Dažnai tikimasi, kad problemos bus sprendžiamos iš esmės, tačiau Švietimo skyrius po svarstymo jokių realių sprendimų nepadaro ir viską spręsti grąžina direktorei, net kai dalis tėvų yra išreiškę nepasitikėjimą administracija.

Kaip spręsti konfliktus su ugdymo įstaigos personalu?

Jei Jūsų vaiko ugdymo įstaigoje kilo konfliktas ir esate jo dalimi, svarbu žinoti, kaip tinkamai jį spręsti. Pirmiausia, stenkitės spręsti problemą iš karto, neatidėliojant ir akis į akį su kita atsakinga puse. Tai greičiausias ir geriausias būdas.

Žingsniai sprendžiant konfliktą

Pokalbis su pedagogu

Pirmiausia verta pakalbėti su pedagogu, kurio elgesiui turite priekaištų. Pagarbiai, ramiu tonu išdėstykite, kuo esate nepatenkinti ir išklausykite jo komentarą. Kartais susikalbėti gali būti sudėtinga dėl emocinės įtampos ar kitų aplinkybių.
Mediacija

Tuo atveju, kai tiesioginis pokalbis nepadeda, galima pasitelkti mediaciją. Mediatorius, ar bet kuris neutralus asmuo, kuriuo pasitikite, tiks atlikti šį vaidmenį. Svarbu, kad jis būtų nešališkas, nesusijęs su situacija ir nėra artimas nei vienai konfliktuojančiai pusei. Idealu, jei galite nusamdyti išorinį mediatorių.
Kreipimasis į ugdymo įstaigos administraciją

Jei pokalbiai ir mediacija nepadeda, raštu kreipkitės į ugdymo įstaigos administraciją. Skundą rašykite nuo tėvų grupės, nurodydami vardus ir pavardes. Tokį skundą bus sunkiau ignoruoti ar nuvertinti. Adresuokite mokyklos direktoriui, siųskite el. paštu mokyklos raštinės kontaktais. El. laiškas turėtų būti su kontaktais, jei dėl rašto iškiltų klausimų ar kokių techninių trukdžių. Pagal galimybes rašte išdėstykite kuo daugiau konkrečių detalių. Pvz. jei skundžiate mokytojo elgesį pamokoje, kurios iš tiesų neturėjote galimybės stebėti, nurodykite datą, vaiko elgesį, nuotaiką, vaiko pasakojimo detales ir pan.
Ugdymo įstaigos taryba

Ugdymo įstaigos taryboje yra tėvų, mokytojų ir mokinių atstovai. Net jei taryba atrodo tik formali, ji pirmiausiai suinteresuota išspręsti konfliktą vietoje ir gali spausti administraciją imtis veiksmų. Tarybos narys gali atstovauti Jūsų klausimą konfidencialiai, saugant Jūsų privatumą.

Kitos institucijos

Jei problemos neišsprendžiamos įstaigos viduje, galima kreiptis į aukštesnes institucijas. Svarbu atminti, kad Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs skundą, nedelsiant kreipėsi į policiją, kad jie imtųsi atitinkamų veiksmų ir išsiaiškintų įvykio aplinkybes. Taip pat buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir Švietimo skyrių, kad būtų organizuojama reikalinga pagalba, siekiant užtikrinti darželio auklėtiniams emociškai ir fiziškai saugią aplinką.

Toliau pateikiama schema, kuri nurodo ugdymo įstaigos konfliktų sprendimo grandis:

Institucija	Vaidmuo
Visuomenės sveikatos specialistas	Pavaldus visuomenės sveikatos biurui savivaldybėje, atsakingas už su sveikata susijusias funkcijas.
Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT)	Atlieka vaikų vertinimą ir konsultuoja tėvus pagalbos mokiniui srityje, įskaitant spec. poreikius.
Steigėjas (savivaldybės švietimo skyrius)	Atsakingas už ugdymo įstaigos veiklą.
Savivaldybės taryba	Politinė valdžios institucija, priimanti sprendimus, susijusius su savivaldybės veikla.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija	Įgyvendina švietimo politiką šalies lygmeniu.
Seimo švietimo ir mokslo komitetas	Parlamentinis komitetas, atsakingas už švietimo ir mokslo politikos formavimą bei priežiūrą.
Seimo narys	Jūsų išrinktas atstovas, galintis atkreipti dėmesį į problemą.
Policija ar teismas	Ypatingais atvejais, kai pažeidžiami įstatymai.
Žiniasklaida	Viešumas gali padėti išspręsti problemą.
Nevyriausybinės organizacijos	Pvz., Lietuvos tėvų forumas, atstovaujančios tėvų ir vaikų interesus.

Rašant skundą, svarbu dėstyti tik faktus ir problemas, kurie yra susiję su pažeidimu. Skundas turi būti aiškus ir suprantamas. Nereikia išdėstyti konkrečių teisės normų.

Konfliktų sprendimo įtaka vaiko raidai

Emocinė vaiko raida yra procesas, kurio metu vaikas išmoksta atpažinti, suprasti, išreikšti bei reguliuoti savo emocijas. Bręsdamas emociškai jis taip pat įgyja gebėjimų kurti ir palaikyti santykius, suprasti kito jausmus, naviguoti socialiniuose ir emociniuose iššūkiuose. Psichologė Neringa Jūrelienė teigia, kad, spręsdami konfliktus konstruktyviai, tėvai modeliuoja emociškai brandaus žmogaus pavyzdį. Toks žmogus stengiasi suprasti savo oponentą, aktyviai klausosi, pagarbiai kalba, siekia ne sutriuškinti / apkaltinti / įžeisti kitą, bet tiesiog išspręsti iškilusią problemą.

N. Jūrelienė akcentuoja, kad tėvams apsimoka sudalyvauti konfliktuose kuo „efektyviau“, t. y. iš nesutarimo erdvės vaikai turėtų išsinešti žinutę, kad konfliktavimas nėra pasaulio ar santykio su tėvais pabaiga, o tik abiem pusėms priimtino sprendimo ieškojimas. Jie turi būti tikri, kad konfliktavimas niekaip nepanaikina tėvų meilės ir nekelia jai grėsmės. Tėvai yra pagrindiniai modeliai ir mokytojai to, kaip derėtų konfliktuoti - su pagarba kitai pusei, reguliuojant viduje kylančias emocijas, išsakant savo nuomonę, argumentus ir nekaltinant / nekritikuojant kitos pusės.

Ką iš konflikto proceso gali išsinešti vaikas? Kad susidurti su konfliktu nėra baisu, kad jis negrasina nei meilei, nei draugystei; kad galima išsakyti savo nuomonę / jausmus / poreikius ir nebūti už tai nubaustam / nuvertintam; kad konflikto metu įmanoma save reguliuoti - išsakyti, kaip jautiesi, padaryti pauzę, įkvėpti; kad svarbu pamatyti ir kito perspektyvą (būti empatiškam).

Praktiniai patarimai sprendžiant dažnus vaikų konfliktus

Vaikai labai emocionalūs. Jeigu suaugęs žmogus į nuoskaudą ar įžeidimą gali sureaguoti tiesiog nutylėdamas, tai vaikų tarpusavio nesutarimas lengvai virsta konfliktu. Kiekvienas ikimokyklinio amžiaus mažylis - didelis egoistas! Vaikas pradeda suvokti savąjį “Aš” - savo poreikius, norus ir siekius. Suprantama, reikalauti iš mažylio mandagaus “Atleiskite, gal būtumėte toks malonus ir grąžintumėte mano mašinėlę?” - beprasmiška. Tačiau mokyti vaiką nesuirzti dėl smulkmenų tikrai verta, nes šio amžiaus vaikai labai jaučia suaugusiojo reakcijas į tam tikras situacijas ir patys prisiderina prie jų elgesio.

Konfliktai dėl žaislų ar vietos

Jeigu tavo kieme yra sūpynės, tikriausiai esi pastebėjusi, kad vaikai dažnai nesutaria, kas pirmas eis pasisupti. Ką daryti: jeigu „horizonte“ pastebi kitą galimą pretendentą, pasistenk iš anksto nuteikti vaikutį, kad pasisupti nori ne tik jis vienas.

Jeigu kuris nors vaikas paėmė tavo mažylio žaisliuką, bet negavo leidimo taip pasielgti, lauk bėdos - konflikto išvengti nepavyks. Mažylis labai supyks ir greičiausiai pamėgins atsiimti SAVO žaislą. Tokios agresijos priežastis yra nesuvokimas, kad žaisliukas vis dėlto bus sugrąžintas.

Ką daryti: neleisk, kad prasidėtų peštynės. Savaime suprantama, turi palaikyti savo vaiką. Paklausk jo su užuojauta ir supratimu, ar jis nori atgauti savo mašinytę, paaiškink, kad kitas berniukas ją paėmė dėl to, kad jinai jam labai patiko. Paprašyk paskolinti mažylio kitam berniukui savo žaislą, pabrėžk, kad mašinėlę jis tikrai grąžins. Kito vaiko reikėtų paprašyti, kad jis laikinai duotų ką nors mainais. Jeigu vaikas visiškai nenori dalintis savo žaislais, pasistenk jį suprasti - jis turi tokią teisę. Stiprų konfliktą nuslopinti galima pakreipus kalbą abiems vaikams labai įdomia tema. Reikia manyti, kad tavo mažylis gali būti ne tik kito vaiko auka. Parodyk, kad supranti, kaip tavo vaikui patinka šis žaisliukas, pabrėžk, kad kitas taip pat nori su juo pažaisti. Galima pasiūlyti ir laikinai apsikeisti žaisliukais su kitu vaiku. Jeigu sutinka abi pusės, leisk kiemo draugui išsirinkti ką nors iš tavo mažylio „kolekcijos“.

Fiziniai konfliktai

Vaikų emocionalumui nėra ribų. Ką daryti: vaikų psichologai rekomenduoja vengti peštynių, mokyti vaikus konfliktus išspręsti taikiai. Vaikams reikia garsiai ir aiškiai pareikšti, kad muštis negalima. Paaiškink, kad teisingiau prieš fizinį atsaką pasakyti, kad taip elgtis neleistina. Namie, kai žaidi su vaiku, kai įsijaučiate į skirtingus vaidmenis, paruošk jį tokioms situacijoms, nes išvengti jų greičiausiai nepavyks. Žaisti kartu daug smagiau ir geriau, negu pyktis. Taip jiems ir pasakyk.

Tėvų įsitraukimas į bendraamžių konfliktus

Suaugusiems negalima užimti “pasaulio taikdario” pozicijos: skundikai vaikiškuose kolektyvuose nemėgiami ir ne šiaip sau - iš mokyklinio skundiko gali išaugti žmogus, negebantis savarankiškai priimti sprendimų. Todėl tėvams čia tenka išmintingo patarėjo vaidmuo. Nemaža dalis tėvelių nemano, kad darydami pastabą svetimam vaikui elgiasi neteisingai. Ginčai - tuščias laiko gaišimas. Geriau apsimesk, kad nieko negirdėjai. Būtų gerai, jei dar ir nusišypsotum.

Norėtųsi išskirti ko gero vienintelį atvejį, kuomet konflikto tarp vaikų sprendimo negalima palikti savieigai, tai - viso kolektyvo “užsisėdimas” ant vieno vaiko. Deja, tokia ”balta varna” tapti gali bet kuris vaikas dėl visiškai neobjektyvių priežasčių.

tags: #aukletojos #ir #vaiko #konfliktas #ir #jo