Kokį žmogų norite užauginti? Turbūt daugelis tėvų atsakytų besiviliantys, kad vaikas užaugs laimingas, savarankiškas, pareigingas, taktiškas, pagarbus, nuoširdus bei doras. Jis gebės save drausminti ir elgsis teisingai, nepriklausomai nuo to, jūs esate šalia ar ne. Būdamas jaunuolis, jis mąstys savo galva ir nepasiduos bendraamžių spaudimui. Vis dėlto ne visi tėvai žino, kokios drausmės veiksmingiausia laikytis, siekiant užauginti tokį vaiką.
Amerikiečių klinikinės psichologės dr. Lauros Markham knygoje „Ramūs tėvai, laimingi vaikai“ pristatomas paprastas, tačiau veiksmingas būdas, padedantis užmegzti ir puoselėti glaudų emocinį ryšį su savo vaikais, ugdyti pozityvias savybes bei įgūdžius, užuot nuolat kontroliavus jų elgesį. Tarptautinio pripažinimo sulaukusioje, daugiau nei į penkiolika kalbų išverstoje knygoje siūlomos technikos, kurios padės tėvams tapti kantresniems, lengviau susitvardyti nešaukus ant savo vaikų bei nuslopinti įtampą šeimoje. Taip pat sužinosite, kaip padrąsinti ir palaikyti savo atžalas. Sukūrę tvirtą ryšį su savo mažaisiais, daugiau niekada neturėsite jiems grasinti, jų prašinėti, papirkinėti ar net bausti, kad būtumėte išgirsti. Taigi, kaip ugdyti pozityvų vaikų elgesį ir skatinti jų savarankiškumą?
Jeigu svarbiausias jūsų tikslas - pasiekti, kad mažylis būtų klusnus, greičiausiai nevengsite baimės ir prievartos, kad tai pasiektumėte. Kita vertus, jeigu norite užauginti vaiką, kuris elgtųsi deramai ir savarankiškai, nepriklausomai nuo to, ar jūs esate šalia, ar ne, tada jums reikia mąstyti, matant ilgalaikę perspektyvą. Taip mąstyti, užuot grasinus ir baudus, reiškia mokyti deramo ir savarankiško elgesio, stiprinti ryšį su savo vaiku, kad jis norėtų pateisinti jūsų lūkesčius, o paskui padėti jam dorotis su emocijomis, kad sugebėtų gerai elgtis. Vadovaujant su meile, šis tikslas daug greičiau pasiekiamas, nei baudžiant ar drausminant. Taip yra dėl kelių priežasčių:
Taigi aptarkime, kaip ugdyti mažųjų savarankiškumo įgūdžius, vadovaujantis meile, apsieinant be drausminimo.

Iki to laiko, kai jūsų vaikui sukanka treji, jis jau, regis, žino taisykles. Taigi, jeigu jūsų ikimokyklinukas žino, kas teisinga, kodėl jis dažnai nesielgia deramai? Todėl, kad tokio amžiaus mažyliai yra dar ne visai pajėgūs save kontroliuoti, kad galėtų pasirinkti teisingai. Be to, 3-5 m. vaikams būdingi šie bruožai:
Ikimokyklinukai geba labiau save kontroliuoti nei vos tik pradėję vaikščioti mažyliai, tad per tuos metus mes, tėvai, galime išmokyti juos fundamentalių elgesio pamokų.

Trečiasis vaiko gimtadienis dažnai tampa simboliniu slenksčiu, skiriančiu kūdikystę nuo tikrosios vaikystės. Tai laikotarpis, kai jūsų mažylis iš pasyvaus stebėtojo tampa aktyviu pasaulio tyrinėtoju, turinčiu savo nuomonę, norus ir vis sudėtingesnius klausimus. Daugelis tėvų pastebi, kad būtent trečiaisiais gyvenimo metais vaikas pradeda rodyti ryškų charakterį, o namuose vis dažniau skamba frazė „aš pats”. Šis amžiaus tarpsnis yra ne tik įdomus, bet ir kupinas iššūkių tiek vaikui, tiek tėvams, nes sparčiai vystosi ne tik fiziniai gebėjimai, bet ir emocinis intelektas bei kalba.
Trimečiai yra tarsi energijos kamuoliukai, kurie retai nusėdi vienoje vietoje. Šiame etape stambioji motorika (didžiųjų raumenų grupių judesiai) jau turėtų būti gana gerai išvystyta, o judesiai tampa vis grakštesni ir labiau koordinuoti. Smulkioji motorika, apimanti rankų ir pirštų judesius, trečiaisiais metais tobulėja žaibišku greičiu.
Trejų metų vaikas peršoka per padėtą ant žemės juostelę, nušoka į tolį 20-30 cm.

Vienas ryškiausių trejų metų vaiko raidos bruožų - sprogstama kalbos raida. Jei dviejų metų vaiko kalbą dažnai suprasdavo tik tėvai, tai trimečio kalba tampa suprantama ir svetimiems žmonėms (apie 75% pasakyto teksto turėtų būti aišku aplinkiniams). Trimečio žodyną sudaro apie 800-1000 žodžių, tačiau svarbiausia ne žodžių kiekis, o tai, kaip jis juos jungia. Dauguma šio amžiaus tarpsnio vaikų geba vartoti daugiskaitą, kalba sakiniais, daug klausia, pasakoja, atkartoja tekstus, eilėraščius. Žino savo vardą, pavardę, įvardija ką mato paveikslėlyje, pasakoja ką nupiešė, sukonstravo.
Svarbus kognityvinis šuolis yra gebėjimas vykdyti dviejų-trijų dalių instrukcijas. Trimečiai vaikai geba išreikšti jausmus žodžiais.
3 metų vaikas teisingai parodo daiktą, kai nupasakojama daikto funkcija. Atpažįsta bent dvi judėjimo rūšis paveikslėliuose. Supranta bent 2 klausimus: „ką darai kai nori miego? esi išalkęs?

Trejų metų vaikas jau ne tik stebi, bet ir analizuoja. Šiame etape vaikai pradeda suprasti abstrakčias sąvokas. Pavyzdžiui, jie pradeda skirti laiko sąvokas, tokias kaip „dabar”, „vėliau”, „ryte” ar „vakare”, nors „vakar” ir „rytoj” vis dar gali būti painiojama. Trimečio pasaulio suvokimas tampa vis sudėtingesnis. Jo atmintis gerėja, o vaizduotė tampa itin laki.
Treji metai dažnai vadinami „mažąja paauglyste“. Vaikas pradeda suvokti save kaip atskirą asmenybę, todėl noras viską daryti pačiam („Aš pats!“) tampa dominuojančiu.
Žaisti „tariamus” žaidimus. Tai itin svarbus raidos etapas, kai vaikas „maitina” lėlę, „taiso” mašiną ar „verda” sriubą.
Nors emocijų proveržiai ir pykčio priepuoliai vis dar pasitaiko (ypač kai vaikas pavargęs ar alkanas), trimetis pamažu mokosi išreikšti jausmus žodžiais, o ne tik veiksmais. Jis jau gali pasakyti „aš piktas” arba „aš bijau”. Šiame amžiuje dažnai atsiranda įvairios baimės: tamsos, pabaisų po lova ar gyvūnų. Baimių atsiradimas trečiaisiais metais rodo, kad vaiko vaizduotė sparčiai vystosi, tačiau jis dar sunkiai skiria realybę nuo fantazijos. Tai teigiamas kognityvinės raidos ženklas, nors ir varginantis tėvus.
Nuo trijų iki penkerių metų yra ikimokyklinis amžius, kada vaikai pradeda pasitikėti ne tik savo šeimos nariais, bet kitais žmonėmis, pedagogais, įgauna nepriklausomybės ir savikontrolės, mokosi būti, veikti grupėje. Grupės pedagogės dažnai tampa labai svarbiu suaugusiuoju, kuriuo pasitiki vaikas.
Jei anksčiau vaikai žaisdavo šalia kitų vaikų (lygiagretusis žaidimas), tai trimečiai jau pradeda žaisti su kitais vaikais. Vaikas pradeda suprasti, kai kitam skauda ar liūdna. Pradeda paklusti ir gerbti taisykles. Nors dalintis žaislais vis dar labai sunku, jie pradeda suprasti sąvoką „mano” ir „tavo”.
Privačiame darželyje pedagogai šiame amžiaus tarpsnyje ypač didelį dėmesį skiria savarankiškumo įgūdžiams. Trimečiams gyvenimiškose situacijose primenama, kad jeigu pačiam kas nors nepavyksta, visada galima kreiptis į suaugusįjį ar bendraamžį draugą. Nors jie dažnai viską nori daryti patys. Jeigu pasiekia, paima norimą žaislą, daiktą, valgo savarankiškai, valo dantis, bando patys apsiauti, apsivilkti. Pagalbos reikia užsegant, užrišant, sukaišant. Plaunant rankas - judesių kontrolės iš suaugusiojo pusės.
3 metų vaikas atkakliai nori viską atlikti savarankiškai. Valgo ir geria savarankiškai neišlaistydamas. Domisi stalo dengimu. Plauna rankas su muilu ir nusišluosto. Kontroliuoja šlapinimąsi dieną būdraudamas ir miegodamas, kai kurie jau neapsišlapina ir naktį. Mėgsta turėti daugiau pažįstamų ir draugų. Būna diktatoriškas ir reikalaujantis.

Nors kiekvieno vaiko raida yra unikali, yra tam tikri signalai, kurie gali rodyti raidos vėlavimą ar sutrikimus. Nors dauguma trimečių dieną jau moka naudotis puoduku ar tualetu, naktinė kontrolė susiformuoja vėliau. Tėvams auginant trimečius kyla daugybė klausimų. Dauguma trimečių jau moka naudotis naktipuodžiu dieną, tačiau naktinis šlapimo nelaikymas yra visiškai normalus reiškinys iki pat 5-6 metų.
Apie trečiuosius metus neretai pasireiškia vadinamasis „fiziologinis mikčiojimas“. Taip nutinka todėl, kad vaiko mąstymas yra greitesnis nei jo kalbos padargų gebėjimas artikuliuoti žodžius. Paprastai, jei tėvai reaguoja ramiai, neskubina vaiko ir atidžiai klauso, šis etapas praeina savaime per kelis mėnesius.
Pykčio priepuoliai yra trimečio būdas išreikšti frustraciją, kai jis negali kažko padaryti arba pasakyti. Svarbiausia tėvams išlikti ramiems. Bausmės ar rėkimas dažniausiai tik pablogina situaciją. Geriausia strategija - nukreipti dėmesį arba ramiai palaukti, kol emocijų banga atslūgs, ir tuomet aptarti situaciją.
Jeigu prie daugumos pagal jūsų vaiko amžių išvardytų punktų galite padėti pliusiuką, atžala vystosi normaliai. Jeigu dalies įgūdžių jis neįsisavino, galima kalbėti apie sutrikusį vystymąsi arba neharmoningą vystymąsi (ypač tais atvejais, jeigu vieni įgūdžiai stipriai pažengę, o kiti akivaizdžiai atsilieka). Tokiais atvejais vertėtų kreiptis į specialistus.
Nekalba sakiniais arba jo kalba yra visiškai nesuprantama aplinkiniams. Prarado turėtus įgūdžius (regresas).
Daugeliui vaikų tretieji metai sutampa su darželio lankymo pradžia arba perėjimu į vyresniųjų grupę. Tai didelis iššūkis ne tik vaiko imuninei sistemai, bet ir jo psichikai. Tėvai turėtų leisti vaikui pačiam apsirengti, net jei tai užtrunka ilgiau, leisti pačiam valytis dantis (vėliau juos pervalant), padėti dengti stalą ar tvarkytis žaislus. Šie maži darbai ugdo pasitikėjimą savimi.
Be to, bendravimas su bendraamžiais tampa neatsiejama raidos dalimi. Net jei vaikas nelanko darželio, būtina užtikrinti jam galimybes žaisti su kitais vaikais žaidimų aikštelėse ar būreliuose. Socializacija moko derybų meno, konfliktų sprendimo ir komandinio darbo - įgūdžių, kurie bus pamatai visam likusiam gyvenimui.
Visuminiam vaiko ugdymuisi itin svarbus praleistas kasdien kokybiškas „ypatingas“ laikas drauge su tėvais, rodomas tėvų dėmesys vaikui, pozityvus palaikymas ir kalbėjimasis.
Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
Tai pats įdomiausias ir juokingiausias vaikų amžius, kai būtina viską stenografuoti, įamžinti. Filmuokite, fotografuokite savo trimečius išdykėlius, užrašinėkite jų samprotavimus.
Nepamirškite pasidžiaugti, jeigu jūsų vaikas moka tai, ką turėtų, ir labai nesigraužkite, jeigu kažkas jam dar ne visai pavyksta. Juk nėra privalu visada tilpti į griežtus rėmus.