3 mėnesių kūdikis neguguoja: priežastys ir ką daryti?
Daugelis tėvų su nerimu stebi savo kūdikio vystymąsi ir ypač rūpinasi kalbos raida. Kai kurie kūdikiai jau būdami vos kelių mėnesių aktyviai guguoja, o kiti ilgiau išlieka tylesni. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vystosi vaiko kalba pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kada reikėtų sunerimti, jei 3 mėnesių kūdikis neguguoja, ir kokių veiksmų imtis.
Naujagimio garsinė saviraiška
Naujagimio verksmą galima vadinti pirmu bandymu „kalbėti“. Pirmais mėnesiais mažylis gali dažnai verkti: kai išalksta, nori miego ar tiesiog prašosi ant rankų. Naujagimio verksmas turi būti stiprus, jei rėkia garsiai, su „pratęsimais“, tai geras ženklas. Negerai, jei balso negirdėti, o tai, kad vaikas verkia, galima pamatyti tik iš veido išraiškos. Pirmą mėnesį vaiko balsas yra be intonacijų. Jų atsiranda nuo antro mėnesio. Tada jau galime iš verksmo atspalvių atpažinti, kada mažylis verkia iš alkio, o kada jam skauda.
Pirmasis garsinės kalbos etapas prasideda riksmu (verkimu). Vaikai pastebi, kad suaugusieji reaguoja į verksmą ir „mokosi“ įvairių intonacijų. Pirmojo mėnesio pabaigoje pagal verkimo pobūdį galima atspėti jo priežastį (pavyzdžiui, vaikas alkanas, šlapias ar nori bendrauti).
Kada sunerimti?
Jei vaikas neieško krūties, nemoka čiulpti, valgydamas springsta, o pienas dažnai išteka pro nosytę, reikėtų kreiptis į specialistus ir išsakyti nuogąstavimus.
1-3 mėnesių kūdikio kalbos raida
Vaiko gebėjimas bendrauti nuo gimimo iki 3 mėn. sparčiai keičiasi. Naujagimis reaguoja į prisilietimą ir siūbavimą. Reakcija į garsus paprastai yra krūptelėjimas. 1 mėn. mažylis, išgirdęs balsą, nustoja judėti, išlaiko žvilgsnį. 2 mėn. - atkreipia dėmesį į triukšmą skleidžiantį daiktą, adekvačiai šypsosi. Sulaukęs 3 mėn. Trijų mėnesių kūdikis jau sugeba nustatyti garso kryptį ir pasuka galvą garso link. Meiliai kalbinamas jis pradeda judinti rankytes ir kojytes, krykštauja, šypsosi.
Tokio amžiaus mažylis pašnekintas aiškiai pagyvėja - mostaguoja rankomis, „mala“ kojomis. Kalbos raidos specialistai teigia, kad kaip tik dabar vaikas pradeda emociškai bendrauti. Be to, kūdikis pradeda fiksuoti žvilgsnį ir mokosi tiksliau nustatyti, iš kur sklinda garsas. Pabarškinus barškučiu mažylis suklūsta, atsisuka kalbinamas į vieną ar kitą pusę.
Iki trijų mėnesių atsiranda pirminio gugavimo požymių, garsiukų, panašių į tuos, kuriuos išgauna čiulpdamas ir rydamas: „a“, „e“, „g“, „h“, „kch“, o nuo 3 mėn. - „ei-ei“, „ei-gi“, „ė-vė“.
Pirmiausia vaikas pradeda tarti čiulpimo, kvėpavimo ir rijimo metu išmoktus garsus. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e), o kiek vėliau - tarti įvairius garsų junginius.
Sulaukęs 3 mėn. kūdikis jau moka tarti pavienius balsius, pradeda aguoti žaidinamas. Svarbu kalbinant kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai skatina kūdikio dėmesį, moko fiksuoti žvilgsnį. Šypsotis ir judinti galvą kalbant su kūdikiu. Supažindinti su naujais garsais, taktiliniais pojūčiais (šiurkštus, slidus paviršius, šaltas prisilietimas). Kalbinant kūdikį keisti balso intonacijas. Daugelis mamų instinktyviai kalba su vaikais pabrėžtinai aukštu balsu. Kalbinti kūdikį jo tariamais garsais. Tariamą garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Įvardinti aplinkoje esančius daiktus, atliekamus veiksmus.
Kada sunerimti, jei 3 mėnesių kūdikis neguguoja?
Jei mažylio verksmas vienodas, be įvairesnių intonacijų ir spalvų, taip pat, jei verkia trumpai, verksmas „trūkinėja“. Jei nėra „socialinės“ šypsenos - švelniai kalbinant ir žiūrint į akis vaikas nereaguoja, nenusišypso, nepagyvėja. Garsus (keistas per nosį mykimas) leidžia tik kai pavargusi, arba alkana. Ženklų alkio ar miego nerodo: atrodo ramiai sau guli..ir tada staigiai kai ims zyst, ir as tik pagal valandas zinau, ko ji gali noreti (valgyt, ar miegot).
Jei jaučiate nerimą, kad kūdikis nutilo, mažiau guguoja, verta pasitarti su gydytoja. Tai gali būti laikinas raidos etapas, kai vaikas apdoroja informaciją ir nutyla kuriam laikui.
3 mėnesių kūdikis: ką moka?
Trys mėnesiai - tai tarsi pirmasis tikras kūdikystės etapas, kai mažylis jau gerokai skiriasi nuo naujagimio. Jis tampa vis aktyvesnis, smalsesnis, stipriau reaguoja į aplinką ir dovanoja tėvams vis daugiau sąmoningų šypsenų bei „pokalbių“.
Judesiukai: tvirtėjame ir siekiame
Kūdikio raumenys stiprėja, o judesiai tampa valingesni:
- Galvos kontrolė: Gulėdamas ant nugaros jau gana tvirtai laiko galvą vidurio linijoje, gali ją pakelti. Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ir sugeba kelias sekundes ar ilgiau išlaikyti pakeltą galvą bei krūtinės ląstą.
- Rankų ir kojų judesiai: Juda aktyviau, dažnai vienu metu judina tos pačios pusės ranką ir koją arba abi rankas ir kojas kartu. Statomas ant kieto paviršiaus remiasi pėdomis, trumpai „pastovi“ prilaikomas. Gulėdamas ant pilvo kojas laiko sulenktas.
- Kūno valdymas: Imant ant rankų, kūnas jau nebebūna toks suglebęs, galūnės nenusvyra.
- Siekimas ir griebimas: Aktyviai siekia šalia esančių daiktų abiem rankomis, nors judesys dar gali būti nelabai tikslus (ranka nuslysta šalia daikto). Paimtą daiktą (pvz., barškutį) laiko rankoje, žiūri į jį, kiša į burną. Moka sudeti plaštakas vieną prie kitos.
Kalba: gugavimas virsta „pokalbiu“
Nors iki pirmųjų žodžių dar toli, trijų mėnesių kūdikis jau aktyviai „kalbasi“ savais būdais:
- Garsai: Taria pavienius balsius garsus (a, o, u, e). Mėgsta guguoti, kartais tai daro ilgai (3-15 min). Pradeda tarti ir pirmuosius priebalsius.
- Emocijų raiška garsais: Įvairiais garsais išreiškia savo būseną: verkšlena, kai nepatenkintas, kikena, krykščia, džiūgauja, kai patenkintas ar kalbinamas. Verksmas tampa stipresnis. Skleidžia skirtingo tono garsus.
- Reakcija į kalbą: Atidžiai klausosi, kai su juo kalbama. Atsisuka į kalbantį žmogų. Garsais atsako į mamos ar kito artimo žmogaus šypseną, kalbinimą. Nutyla atsakęs ir vėl klausosi, tarsi lauktų atsako. Skiria kalbos garsus.
Pažinimas: tyrinėjame pasaulį akimis ir rankomis
Kūdikio smegenys sparčiai vystosi, jis vis daugiau supranta apie jį supančią aplinką:
- Regėjimas: Akimis seka judantį daiktą maždaug 1 metro atstumu apie 10 sekundžių. Sufokusuoja žvilgsnį į veidus, ryškius daiktus, paveikslėlius. Moka perkelti žvilgsnį nuo vieno daikto prie kito. Skiria arti ir toli esančius daiktus.
- Dėmesys ir atmintis: Budrauja ilgiau, kartais valandą ar daugiau. Domisi kabančiais žaislais, siekia jų abiem rankomis. Rodo pirmuosius atminties ženklus - atpažįsta maitinimo procesą (laukia), nurimsta paimtas ant rankų. Gali pradėti nuobodžiauti, jei vaizdai ar garsai nuolat kartojasi.
- Daiktų tyrinėjimas: Aktyviai tyrinėja daiktus rankomis ir burna. Žiūri į rankoje laikomą barškutį. Pradeda suprasti ryšį tarp veiksmo ir rezultato (pvz., numetęs žaislą klausosi garso).
- Garsų lokalizavimas: Akimis ieško garso šaltinio, pasuka galvą į tą pusę. Gali nustoti čiulpti, kad įsiklausytų, bet jau geba ir stebėti aplinką čiulpdamas.
- Savęs suvokimas: Tyrinėja savo rankas, kiša jas į burną, domisi veidu. Pradeda suvokti save kaip atskirą būtybę.
Socialinė ir emocinė raida: ryšys stiprėja
Trijų mėnesių kūdikis tampa vis socialesnis:
- Sąmoninga šypsena: Plačiai šypsosi pažįstamiems veidams, ypač mamai, kurią jau gerai atpažįsta. Gali šypsotis ir kalbinti savo atvaizdą veidrodyje, atskirti jį nuo mamos atvaizdo.
- Reakcija į žmones: Į pažįstamo žmogaus pasirodymą ar kalbinimą reaguoja visu kūnu - šypsosi, guguoja, aktyviai judina rankas ir kojas. Gali pradėti nepatikliai reaguoti į svetimus.
- Jausmų raiška: Garsais ir mimika išreiškia įvairias nuotaikas: džiaugsmą, susijaudinimą, protestą, nusivylimą (pvz., surinka, jei nutraukiamas malonus žaidimas).
- Bendravimo inicijavimas: Gali bandyti patraukti mamos dėmesį garsais, judesiais, šypsena.
- Prieraišumas: Nurimsta paimtas ant rankų, girdėdamas pažįstamą balsą ar švelnią muziką. Verksmas gali skirtis priklausomai nuo to, kas jį laiko, arba kai mama išeina. Mėgsta būti ant rankų.
- Maitinimas: Atpažįsta krūtį ar buteliuką, paruošia lūpas valgymui (čepsi).
Klausos svarba kalbos raidai
Klausa yra labai svarbi mažylio raidai ir gebėjimui bendrauti. Laimei, dauguma kūdikių gimsta be jokių klausos sutrikimų. Kūdikis girdėti pradeda dar negimęs, t.y. vaisiaus klausa pradeda funkcionuoti maždaug 18 nėštumo savaitę, kuomet vaikelis tesveria apie 200 g. Maždaug 27 - 29 savaičių vaisius ima girdėti ir išorės garsus, visų pirma, mamos ir kitų artimųjų balsus, o taip pat ir muziką, aplinkos triukšmą. Nuo 2014 metų Lietuvoje yra vykdoma visuotinė naujagimių klausos patikra. Naujagimio klausa yra tikrinama netrukus po gimimo, mamai ir kūdikiui dar tebebūnant ligoninėje. Tikrinant naujagimių klausą atliekamas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas.
Klausa padeda geriau pažinti aplinką, o taip pat veikia mūsų nuotaiką. Reaguojant į staigius, stiprius garsus pasireiškia Moro (išgąsčio) refleksas, t.y. 7 mėn. ima reaguoti į kai kuriuos aplinkos garsus ir suvokti, ką jie reiškia. Reaguoja į prašymus ir paliepimus. Pradeda atkartoti garsus ir paprastus žodelius bei ima juos sąmoningai vartoti. Kalbos raida tampa vis spartesnė, t.y. Naujagimis gali gimti turėdamas įgimtų klausos sutrikimų. Pakinta kalbėjimas. Pakinta su klausa ir kalba siejamas kūdikio elgesys. Vaikas nesidomi (arba liaunasi domėjęsis) aplinkos garsais.
Jeigu įtariate, kad kūdikis turi klausos sutrikimų, visų pirma, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu 4 mėn. sulaukęs neieško žvilgsniu į kambarį įėjusios mamos, kuri kalbina, reikėtų patikrinti mažylio klausą. Kurčias vaikas, kaip ir girdintis, gali tarti balses, guguoti, čiauškėti. Tačiau netrukus jo kalbos raida sustoja. Tad kuo anksčiau pastebimi klausos sutrikimai, tuo geriau galima padėti mažyliui.
Žaidimai ir veiklos 3 mėnesių kūdikiui
Šiame amžiuje geriausi lavinamieji žaislai yra Jūs patys ir saugi aplinka tyrinėjimams:
- Bendraukite: Kalbėkite, dainuokite, gugukuokite kartu su kūdikiu, atsakykite į jo skleidžiamus garsus.
- Laikas ant pilvuko: Tai vis dar labai svarbu! Guldydami ant pilvuko stiprinate kaklo ir nugaros raumenis. Padėkite priešais veidrodėlį ar ryškų žaislą, kad būtų įdomiau.
- Skaitykite: Vartykite minkštas ar kartonines knygeles su dideliais, aiškiais, kontrastingais paveikslėliais.
- Tyrinėkite: Duokite pačiupinėti ir „paragauti“ saugius, skirtingų tekstūrų daiktus (minkštą kamuoliuką, medinį šaukštą, švarų audinio gabalėlį).
- Muzika: Klausykitės ramios, melodingos muzikos, dainuokite lopšines.
- Judėjimas: Švelniai pamasažuokite, palankstykite rankytes ir kojytes („dviratukas“), pasupkite. Maudynės taip pat puiki proga pajudėti.
Kūdikis lavėja ir bręsta žaisdamas. 0 -6 mėn. vystosi rega, klausa, lytėjimas. Svarbiausia, kad vaikas girdėtų aplinkinių kalbą ir gautų pakankamai kinestetinių pojūčių, jaustų įvairių faktūrų medžiagos prisilietimą. Iki 3 mėn. vaikas iš visų aplinkoje esamų daiktų geriausiai fiksuoja žmogaus veidą. Jam įdomu stebėti besikeičiančią veido išraišką, todėl su vaikučiu reikėtų žaisti jį kalbinant, juokinant, čiūčiuojant. Pirmasis žaislas galėtų būti plastikinis žiedas (apie 3 mėn.). Iš pradžių vaiko rankos judesiai yra nekoordinuoti, jis tik manipuliuoja žaisliuku, vėliau mokosi jį perimti iš vienos rankos į kitą. Kitas naudingas žaislas - veidrodis.
Ką daryti, jei nerimaujate dėl kūdikio raidos?
Jei į daugelį klausimų atsakėte neigiamai, pasitarkite su pediatru ar šeimos gydytoju. Svarbu įsitikinti, ar vaikutis normaliai girdi, įvertinti jo psichomotorinę raidą. Kai kurie tėvai susiduria su situacijomis, kai kūdikis yra labai guvus, aktyvus, šypsosi, domisi žaislais, tačiau neguguoja ar mažai juokiasi balsu. Tokiais atvejais, gydytojas gali rekomenduoti stebėti situaciją, o prireikus - paskirti papildomus tyrimus ar konsultacijas su specialistais, pavyzdžiui, neurologu ar logopedu.
Kartais "aptylimai" gali būti susiję su padidėjusiu raumenų tonusu ar jautrumu. Logopedė Renata Žaliaduonienė pataria, kad vaiko kalba neatsiejama nuo pažintinių įgūdžių. Ar yra akių kontaktas, ar šypsosi, juokiasi, ar siekia žaislo, perima jį iš rankos į ranką, ar deda į burną - visa tai rūpi kūdikio kalbą vertinančiam logopedui. Jei mažylis nenori bendrauti, jau galima įtarti ką nors negera. Jeigu 8-9 mėnesių kūdikis dar nečiauška, netaria skiemenų, verta apsilankyti pas logopedą ar neurologą. Kalbinis kūdikio aktyvumas glaudžiai susijęs su fizine, psichomotorine jo raida. Laiku pradėjęs sėdėti, ropoti kūdikis turi geresnes sąlygas kaupti informaciją apie artimąją aplinką ir lavinti savo kalbą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
