Daugelis tėvų su nerimu stebi savo kūdikio vystymąsi ir ypač rūpinasi kalbos raida. Kai kurie kūdikiai jau būdami vos kelių mėnesių aktyviai guguoja, o kiti ilgiau išlieka tylesni. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vystosi vaiko kalba pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kada reikėtų sunerimti, jei 3 mėnesių kūdikis neguguoja, ir kokių veiksmų imtis.
Naujagimio verksmą galima vadinti pirmu bandymu „kalbėti“. Pirmais mėnesiais mažylis gali dažnai verkti: kai išalksta, nori miego ar tiesiog prašosi ant rankų. Naujagimio verksmas turi būti stiprus, jei rėkia garsiai, su „pratęsimais“, tai geras ženklas. Negerai, jei balso negirdėti, o tai, kad vaikas verkia, galima pamatyti tik iš veido išraiškos. Pirmą mėnesį vaiko balsas yra be intonacijų. Jų atsiranda nuo antro mėnesio. Tada jau galime iš verksmo atspalvių atpažinti, kada mažylis verkia iš alkio, o kada jam skauda.
Pirmasis garsinės kalbos etapas prasideda riksmu (verkimu). Vaikai pastebi, kad suaugusieji reaguoja į verksmą ir „mokosi“ įvairių intonacijų. Pirmojo mėnesio pabaigoje pagal verkimo pobūdį galima atspėti jo priežastį (pavyzdžiui, vaikas alkanas, šlapias ar nori bendrauti).
Jei vaikas neieško krūties, nemoka čiulpti, valgydamas springsta, o pienas dažnai išteka pro nosytę, reikėtų kreiptis į specialistus ir išsakyti nuogąstavimus.
Vaiko gebėjimas bendrauti nuo gimimo iki 3 mėn. sparčiai keičiasi. Naujagimis reaguoja į prisilietimą ir siūbavimą. Reakcija į garsus paprastai yra krūptelėjimas. 1 mėn. mažylis, išgirdęs balsą, nustoja judėti, išlaiko žvilgsnį. 2 mėn. - atkreipia dėmesį į triukšmą skleidžiantį daiktą, adekvačiai šypsosi. Sulaukęs 3 mėn. Trijų mėnesių kūdikis jau sugeba nustatyti garso kryptį ir pasuka galvą garso link. Meiliai kalbinamas jis pradeda judinti rankytes ir kojytes, krykštauja, šypsosi.
Tokio amžiaus mažylis pašnekintas aiškiai pagyvėja - mostaguoja rankomis, „mala“ kojomis. Kalbos raidos specialistai teigia, kad kaip tik dabar vaikas pradeda emociškai bendrauti. Be to, kūdikis pradeda fiksuoti žvilgsnį ir mokosi tiksliau nustatyti, iš kur sklinda garsas. Pabarškinus barškučiu mažylis suklūsta, atsisuka kalbinamas į vieną ar kitą pusę.
Iki trijų mėnesių atsiranda pirminio gugavimo požymių, garsiukų, panašių į tuos, kuriuos išgauna čiulpdamas ir rydamas: „a“, „e“, „g“, „h“, „kch“, o nuo 3 mėn. - „ei-ei“, „ei-gi“, „ė-vė“.
Pirmiausia vaikas pradeda tarti čiulpimo, kvėpavimo ir rijimo metu išmoktus garsus. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e), o kiek vėliau - tarti įvairius garsų junginius.
Sulaukęs 3 mėn. kūdikis jau moka tarti pavienius balsius, pradeda aguoti žaidinamas. Svarbu kalbinant kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai skatina kūdikio dėmesį, moko fiksuoti žvilgsnį. Šypsotis ir judinti galvą kalbant su kūdikiu. Supažindinti su naujais garsais, taktiliniais pojūčiais (šiurkštus, slidus paviršius, šaltas prisilietimas). Kalbinant kūdikį keisti balso intonacijas. Daugelis mamų instinktyviai kalba su vaikais pabrėžtinai aukštu balsu. Kalbinti kūdikį jo tariamais garsais. Tariamą garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Įvardinti aplinkoje esančius daiktus, atliekamus veiksmus.

Jei mažylio verksmas vienodas, be įvairesnių intonacijų ir spalvų, taip pat, jei verkia trumpai, verksmas „trūkinėja“. Jei nėra „socialinės“ šypsenos - švelniai kalbinant ir žiūrint į akis vaikas nereaguoja, nenusišypso, nepagyvėja. Garsus (keistas per nosį mykimas) leidžia tik kai pavargusi, arba alkana. Ženklų alkio ar miego nerodo: atrodo ramiai sau guli..ir tada staigiai kai ims zyst, ir as tik pagal valandas zinau, ko ji gali noreti (valgyt, ar miegot).
Jei jaučiate nerimą, kad kūdikis nutilo, mažiau guguoja, verta pasitarti su gydytoja. Tai gali būti laikinas raidos etapas, kai vaikas apdoroja informaciją ir nutyla kuriam laikui.
Trys mėnesiai - tai tarsi pirmasis tikras kūdikystės etapas, kai mažylis jau gerokai skiriasi nuo naujagimio. Jis tampa vis aktyvesnis, smalsesnis, stipriau reaguoja į aplinką ir dovanoja tėvams vis daugiau sąmoningų šypsenų bei „pokalbių“.
Kūdikio raumenys stiprėja, o judesiai tampa valingesni:
Nors iki pirmųjų žodžių dar toli, trijų mėnesių kūdikis jau aktyviai „kalbasi“ savais būdais:
Kūdikio smegenys sparčiai vystosi, jis vis daugiau supranta apie jį supančią aplinką:

Trijų mėnesių kūdikis tampa vis socialesnis:
Klausa yra labai svarbi mažylio raidai ir gebėjimui bendrauti. Laimei, dauguma kūdikių gimsta be jokių klausos sutrikimų. Kūdikis girdėti pradeda dar negimęs, t.y. vaisiaus klausa pradeda funkcionuoti maždaug 18 nėštumo savaitę, kuomet vaikelis tesveria apie 200 g. Maždaug 27 - 29 savaičių vaisius ima girdėti ir išorės garsus, visų pirma, mamos ir kitų artimųjų balsus, o taip pat ir muziką, aplinkos triukšmą. Nuo 2014 metų Lietuvoje yra vykdoma visuotinė naujagimių klausos patikra. Naujagimio klausa yra tikrinama netrukus po gimimo, mamai ir kūdikiui dar tebebūnant ligoninėje. Tikrinant naujagimių klausą atliekamas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas.
Klausa padeda geriau pažinti aplinką, o taip pat veikia mūsų nuotaiką. Reaguojant į staigius, stiprius garsus pasireiškia Moro (išgąsčio) refleksas, t.y. 7 mėn. ima reaguoti į kai kuriuos aplinkos garsus ir suvokti, ką jie reiškia. Reaguoja į prašymus ir paliepimus. Pradeda atkartoti garsus ir paprastus žodelius bei ima juos sąmoningai vartoti. Kalbos raida tampa vis spartesnė, t.y. Naujagimis gali gimti turėdamas įgimtų klausos sutrikimų. Pakinta kalbėjimas. Pakinta su klausa ir kalba siejamas kūdikio elgesys. Vaikas nesidomi (arba liaunasi domėjęsis) aplinkos garsais.
Jeigu įtariate, kad kūdikis turi klausos sutrikimų, visų pirma, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu 4 mėn. sulaukęs neieško žvilgsniu į kambarį įėjusios mamos, kuri kalbina, reikėtų patikrinti mažylio klausą. Kurčias vaikas, kaip ir girdintis, gali tarti balses, guguoti, čiauškėti. Tačiau netrukus jo kalbos raida sustoja. Tad kuo anksčiau pastebimi klausos sutrikimai, tuo geriau galima padėti mažyliui.
Šiame amžiuje geriausi lavinamieji žaislai yra Jūs patys ir saugi aplinka tyrinėjimams:

Kūdikis lavėja ir bręsta žaisdamas. 0 -6 mėn. vystosi rega, klausa, lytėjimas. Svarbiausia, kad vaikas girdėtų aplinkinių kalbą ir gautų pakankamai kinestetinių pojūčių, jaustų įvairių faktūrų medžiagos prisilietimą. Iki 3 mėn. vaikas iš visų aplinkoje esamų daiktų geriausiai fiksuoja žmogaus veidą. Jam įdomu stebėti besikeičiančią veido išraišką, todėl su vaikučiu reikėtų žaisti jį kalbinant, juokinant, čiūčiuojant. Pirmasis žaislas galėtų būti plastikinis žiedas (apie 3 mėn.). Iš pradžių vaiko rankos judesiai yra nekoordinuoti, jis tik manipuliuoja žaisliuku, vėliau mokosi jį perimti iš vienos rankos į kitą. Kitas naudingas žaislas - veidrodis.
Jei į daugelį klausimų atsakėte neigiamai, pasitarkite su pediatru ar šeimos gydytoju. Svarbu įsitikinti, ar vaikutis normaliai girdi, įvertinti jo psichomotorinę raidą. Kai kurie tėvai susiduria su situacijomis, kai kūdikis yra labai guvus, aktyvus, šypsosi, domisi žaislais, tačiau neguguoja ar mažai juokiasi balsu. Tokiais atvejais, gydytojas gali rekomenduoti stebėti situaciją, o prireikus - paskirti papildomus tyrimus ar konsultacijas su specialistais, pavyzdžiui, neurologu ar logopedu.
Kartais "aptylimai" gali būti susiję su padidėjusiu raumenų tonusu ar jautrumu. Logopedė Renata Žaliaduonienė pataria, kad vaiko kalba neatsiejama nuo pažintinių įgūdžių. Ar yra akių kontaktas, ar šypsosi, juokiasi, ar siekia žaislo, perima jį iš rankos į ranką, ar deda į burną - visa tai rūpi kūdikio kalbą vertinančiam logopedui. Jei mažylis nenori bendrauti, jau galima įtarti ką nors negera. Jeigu 8-9 mėnesių kūdikis dar nečiauška, netaria skiemenų, verta apsilankyti pas logopedą ar neurologą. Kalbinis kūdikio aktyvumas glaudžiai susijęs su fizine, psichomotorine jo raida. Laiku pradėjęs sėdėti, ropoti kūdikis turi geresnes sąlygas kaupti informaciją apie artimąją aplinką ir lavinti savo kalbą.