Antrąjį gyvenimo mėnesį kūdikiai pradeda sparčiau augti bei priaugti svorio, todėl tėveliai gali pastebėti, kad turimi rūbeliai greitai tampa per maži. Šiuo laikotarpiu vaikas vis labiau budrėja, tampa smalsesnis, o spontaniški naujagimio refleksai užleidžia vietą harmoningiems, valingiems judesiams. Tai metas, kai kūdikis aktyviai siekia naujų įgūdžių ir pradeda sąmoningai tyrinėti aplinką.

Didžiausias dviejų mėnesių mažylio pasiekimas - galvytės pakėlimas. Paguldytas ant pilvuko, kūdikis remiasi į kietą pagrindą rankytėmis, kelia galvą maždaug 45º kampu ir svyruojančią bei siūbuojančią išlaiko apie 10 sekundžių. Kasdien bent kelis kartus guldykite vaikelį ant pilvuko, leisdami jam stiprinti bei mankštinti rankų, nugarytės ir sprando raumenukus.
Taip pat keičiasi kūdikio plaštakų judesiai: jei naujagimio kumšteliai būna tvirtai suspausti, tai dviejų mėnesių kūdikio plaštakos vis dažniau atgniaužtos. Kūdikis jau gali trumpai palaikyti bei judinti sugriebiamą žaislą. Be to, šiuo laikotarpiu kūdikiai pradeda siekti rankomis kelių ir taip atranda ryšius tarp viršutinių ir apatinių galūnių - tai ženklas, kad mažylis greitai išmoks vartytis.
Antrąjį mėnesį kūdikio klausa jau yra pilnai išsivysčiusi, todėl jis gali būti jautresnis triukšmui. Jūs pastebėsite, kad išgirdęs garsą, kūdikis suklūsta, jo žvilgsnis sekundei sustingsta, o rankos ir kojos nustoja judėti - vaikas tarsi bando suprasti, kas skleidžia tą garsą.
Kūdikio rega taip pat ženkliai pagerėja: jis jau gali matyti ir fiksuoti objektus metro atstumu bei sekti judančius daiktus. Ypač šiuo laikotarpiu kūdikiai mėgsta stebėti žmonių veidus. Raudoną žaisliuką kūdikis seka plačiai - nuo vieno akies kampo iki kito. Burna ir rankos šiuo metu yra vieni svarbiausių jutimo organų: vaikutis jau gali įsidėti vieną ar abi rankas į burną ir čiulpti savo nykštį, ypač kai yra išalkęs ar nori nusiraminti.
Jūsų naujagimis šį mėnesį stebina savo gebėjimu kurti socialinius santykius. Pats nuostabiausias įvykis - pirmoji sąmoninga „socialinė šypsena“, kuri yra atsakas į jūsų kalbinimą. Šypseną seka įvairūs gerkliniai (a, e) bei gomuriniai (gh, ch) garsai, kuriais kūdikis bando „užmegzti“ dialogą. Tai pirmieji kūdikio bandymai išreikšti save kitais būdais nei verksmas.
