Šriftų Pasirinkimo Svarba ir Pagalba Ikimokyklinio Amžiaus Vaikams, Turintiems Skaitymo Sunkumų

Disleksija: kas tai ir kodėl svarbu ikimokykliniame amžiuje?

Disleksija yra kalbos mokymosi sutrikimas, kuris dažniausiai turi didžiausią poveikį skaitymui. Tarptautinis disleksijos fondas® apskaičiavo, kad net 15-20 proc. Jungtinių Valstijų mokyklinio amžiaus gyventojų turi tam tikrą disleksijos simptomą. Disleksija yra tam tikra informacijos priėmimo ir apdorojimo ypatybė, pasireiškianti analoginės, trumpalaikės atminties ir greitojo vardijimo sunkumais. Kalbant žmonių kalba, vaikas patiria sunkumų skaitydamas, rašydamas ir išskirdamas garsus žodyje.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad disleksiją galima pastebėti jau ikimokykliniame amžiuje, darželyje. Tiesa, tuo metu sunkumus suvokti girdimąją informaciją ar atpažinti raides dar linkstama priskirti netolygiai lavėjančioms vaiko pažintinėms funkcijoms ir tam didelės reikšmės neteikiama.

Dažnai galvojama, kad disleksija yra negalia. Iš tikrųjų tai nėra nei negalia, nei žemesnio intelekto požymis. Turinčiųjų disleksiją intelektas yra vidutinis ar net atitinka aukštesnius gebėjimus, tie vaikai tikrai nėra nei kvaili, nei lėti. Jie tiesiog turi skaitymo ir rašymo problemų. „Svarbiausia atminti, kad prastas skaitymas ir rašymas yra viso labo mokyklinio lygio problema, kuri absoliučiai nieko nepasako apie tai, kuo vaikas bus užaugęs“, - tvirtina specialioji pedagogė Reda Andriekutė.

Šriftų svarba vaikams, turintiems skaitymo sunkumų

Dislektikai skaitydami dažnai nesąmoningai mintyse apverčia raides, painioja raidžių seką. Todėl verta kiek įmanoma labiau išryškinti raidžių skirtumus. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad žiūrėdami į tekstą, dislektikai mato neryškias, išblukusias, išplaukusias raides. Kraštutiniais, sudėtingiausiais disleksijos atvejais raidės liejasi akyse arba šokinėja. Štai kodėl tinkamas šrifto pasirinkimas yra itin svarbus.

Disleksijai palankūs šriftai: „OpenDyslexic“ ir „Dyslexie“

Nors moksliniai tyrimai yra moksliškai neaiškūs dėl to, ar spalva ar šriftai padeda žmonėms su disleksija skaityti tekstą, vartotojai sako, kad tai iš tikrųjų padeda. Naudokite disleksijai palankius šriftus, pvz., OpenDyslexic arba Dyslexie, kurie skirti pagerinti disleksija sergančių asmenų skaitomumą.

• „OpenDyslexic“ šriftas: Šio šrifto kūrėjas Abelardo Gonzalezas pats turi disleksiją. Gonzalezas interviu paminėjo, kad jis iš pradžių sukūrė šriftą su įvairiais šriftų aspektais, kurie, kaip įrodyta, padeda, įskaitant svertinę raidžių ir raidžių tarpą. „OpenDyslexic“ šriftas yra šriftas, skirtas padėti žmonėms, sergantiems disleksija, lengviau skaityti. Jame yra raidės ir simboliai, kuriuos lengviau atskirti ir atskirti, su tam tikromis modifikacijomis, kurios palengvina skaitymą žmonėms, sergantiems disleksija. „OpenDyslexic“ šriftas veikia įtraukdamas įvairius dizaino elementus, kurie padeda žmonėms, sergantiems disleksija, geriau atpažinti ir atskirti raides ir žodžius. Šie dizaino elementai gali apimti didesnį atstumą tarp raidžių, didesnį atstumą tarp eilučių ir ryškesnes raidžių formas. „OpenDyslexic“ šriftą galima atsisiųsti iš įvairių šaltinių internete, įskaitant opendyslexic.org ir kitas šriftų svetaines. „OpenDyslexic“ šriftą galima naudoti daugelyje įrenginių, įskaitant kompiuterius, planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus.
• „Dyslexie“ šriftas: „Savo kailiu“ disleksiją patyręs olandų dizaineris Christian Boer sukūrė specialų kompiuterinį šriftą, kuris padeda tokį skaitymo sutrikimą turintiems žmonėms lengviau suprasti tekstus. Pagrindiniai sprendimai, kurie pagerina teksto skaitymą - pastorinta raidžių apatinė dalis, didesni tarpai tarp raidžių, vizualiai atskiriamos panašios raidės (pvz., „veidrodinės“ - „b“ ir „d“).

Panašiais principais (galbūt, išskyrus spalvą) veikia ir kitas šriftas - „OpenDyslexic“ - tai atviro kodo produktas, kurį vartotojas gali atsisiųsti į savo kompiuterį. Specialistė pataria vengti bene populiariausio šrifto „Times New Roman“. Sunku paaiškinti kodėl, bet tiems, kam diagnozuota disleksija, netinka šiuo šriftu užrašytas tekstas. Žiūrėdami į jį iš toliau, jie dažnai mato tiesiog pagaliukus. Sunkumų skaitant sukelia ir tai, kad šiuo šriftu rašomos raidės yra arti viena kitos. Todėl geriau rinktis tokius šriftus kaip „Arial“, „Verdana“, „Comic Sans“ arba specialiai sukurtą šriftą „OpenDyslexic“.

Bendrosios rekomendacijos teksto formatavimui ir prieinamumui

Norint palengvinti skaitymą vaikams, turintiems disleksiją, svarbu atsižvelgti ne tik į šrifto tipą, bet ir į bendrą teksto pateikimą. Štai keletas svarbių gairių:

• Šrifto dydis ir tarpai: Padidinkite šrifto dydį, kad užtikrintumėte aiškumą ir sumažintumėte akių įtampą. Tarpai tarp eilučių būtinai turi sudaryti 1,5 eilutės.
• Kontrastas ir fonas: Naudokite didelį kontrastą tarp teksto ir fono spalvų, kad pagerintumėte įskaitomumą. Venkite naudoti užimtą ar blaškantį foną, kuris gali trukdyti skaityti. Daugeliui su disleksija sergančių žmonių kontrastas yra sunkus. Geriau po apačia naudoti pastelinį foną, o vietas, kurias norima išryškinti - rašyti pastorintu šriftu.
• Spalvų pasirinkimas: Raidžių spalvos - tamsiai mėlynos, nes tokios spalvos tekstą disleksiją turintiems žmonėms skaityti daug maloniau. Vartotojas taip pat turi galimybę pakeisti šrifto spalvą, kad padėtų spalvų kontrastui prieš pasirinktą foną.
• Struktūra ir aiškumas: Norėdami tvarkyti informaciją, naudokite aiškias ir nuoseklias antraštes, paantraštes ir ženklelius. Suskaidykite turinį į mažesnius, valdomus gabalus, kad sumažintumėte pažinimo perkrovą. Pateikite aiškias ir glaustas instrukcijas, suskirstydami jas į nuoseklius procesus.
• Teksto stiliai: Tekstuose reikėtų vengti ir pasvirimo (italic) ar pabraukimo (underline) - tokie tekstai jiems susivelia, tampa dar labiau neaiškūs. Norint išryškinti informaciją, ją geriau pastorinti (bold). Rengiant elektronines užduotis, nenaudotinos ir didžiosios raidės (CAPS LOCK). Turintiesiems disleksiją vaikams užrašai vien didžiosiomis raidėmis susiplaka į viena. Tada jie nebežino, kur sakinio pradžia, o kur - pabaiga. Kai rašoma ant mokyklinės lentos, lengviau suvokti tekstą, kai raktiniai žodžiai arba paryškinami kreida, arba pabraukiami.

Irleno sindromas ir spalvų poveikis

Grafinių ženklų mirgėjimas akyse gali būti momentiškas: vieną kartą mirga, o kitą - jau ne. Toks mirgėjimas vadinamas Irleno sindromu, kitaip tariant skotopiniu jautrumu tam tikrai šviesai. Dažniausiai šis jautrumas yra juodoms avims baltose lankose - kitaip tariant, juodoms raidėms baltame lape. Griežtai teigti, kad skotopinis jautrumas ir mirgėjimas visada tiesiogiai susiję su disleksija, negalima. Būna atvejų, kad šis sindromas nustatomas ir nesant disleksijos. Be to, jis lengvai suvaldomas, taikant specialias membranas ir spalvinius fonus. Jais pridengus tekstą, pasirinkus kitos spalvos sąsiuvinį arba kompiuterio foną, mirgėjimas sustoja. Tada vaikai viską mato ir atlieka užduotis be klaidų. Nuotolinį mokymą, suteikiantį galimybę keisti spalvinius kompiuterinės naudotojo sąsajos nustatymus, specialistė vadina išsigelbėjimu sunkiai skaitantiems ir rašantiems vaikams.

Vaizdinių elementų ir daugialypio jutimo mokymosi nauda

Kaip ir nieko, yra daug skirtingų metodų, naudojamų mokant studentus su disleksija. Paprastas, labai gerbiamas metodas yra „Orton-Gillingham“ daugiafunkcinis požiūris į skaitymą. Daugialypis mokymas yra nuostabus ir labai sėkmingas. Įtraukite vaizdinius elementus, pvz., vaizdus, iliustracijas ar diagramas, kad suteiktumėte papildomo konteksto ir padėtų suprasti. Šalia teksto pateiktas vaizdas palengvina teksto suvokimą ir vaizdinių susikūrimą. Studentai, turintys disleksiją, paprastai kovoja su pieštuku ir popieriaus užduotimis, tuo tarpu įtraukiant siužetinę programą studentai gali naudoti vizualinį požiūrį į užduotį. Tai leidžia visiems studentams kurti darbą, kuris atspindi jų stipriąsias puses, kartu įtraukiant visus studentus. Studentų žinios apie medžiagą nereikia prarasti dėl skaitymo ar rašymo sunkumų.

Lengvai suprantamos kalbos projektai ir jų svarba

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka šiuo metu rengia pirmąjį grožinės literatūros skaitinių vaikams lengvai suprantama kalba elektroninį rinkinį. Šis projektas ypač aktualus vaikams, turintiems skaitymo sunkumų. Mums svarbu yra perteikti kūrinio esmę, nuotaiką, idėją. Lengvai suprantama kalba yra trijų lygių. Rengiant autorinės grožinės literatūros tekstus 1 ir 2 lygio lengvai suprantama kalba, nemažai netektume. Norėjosi parodyti, kad kūriniai gali būti perteikiami lengvai suprantama kalba neprarandant daug to kūrinio detalių, kurios yra svarbios. Todėl pasirinkome 3 lengvai suprantamos kalbos lygį, kuris tinka vaikams ir žmonėms, turintiems kalbinių ir mokymosi sunkumų. Kitaip tariant, tiems, kurie negali laisvai ir patogiai skaityti įprastų tekstų.

Perrašymo procesas vyksta pamažu ir pakopomis: remiantis metodika tekstas perrašomas lengvai suprantama kalba, tada jį išbando tikslinė auditorija - vaikai. Tada tekstai sugrįžta, taisomi pagal išsakytas pastabas, po to tekstus vėl skaito vaikai. Kitas etapas - tekstai papildomi iliustracijomis, tada tikslinė auditorija, specialiųjų poreikių turintys vaikai, testuoja tekstus su iliustracijomis. Dirbant šį darbą labai svarbus grįžtamasis ryšys. Skaitydami mes paprastai susikuriame vaizdinius patys, o žmonėms, kurie turi skaitymo ir suvokimo sunkumų, tai gali būti išties sudėtinga. Šalia teksto pateiktas vaizdas palengvina teksto suvokimą ir vaizdinių susikūrimą.

Tėvų vaidmuo ir ankstyva pagalba

Disleksiją galima pastebėti jau ikimokykliniame amžiuje, darželyje. Kuo anksčiau tai pradedama daryti, tuo geresnių rezultatų pasiekiama. Deja, informacijos apie disleksiją tėvams vis dar trūksta. Natūralu, kad prakalbus apie galimą disleksiją, iškart juntama tėvų baimė, jog vaikas turės atstumtojo spaudą, bus nurašytas, priskirtas sutrikusio intelekto vaikams. Tačiau specialistė pabrėžia, kad būtent nuo tėvų nusiteikimo priklausys, kaip informaciją apie disleksiją priims vaikas. Jeigu tėvai jausis blogai, priims disleksiją kaip nenormalų reiškinį, kurį reikia slėpti, taip jausis ir vaikas. Svarbiausia atsiminti, kad skaitymo ir rašymo sunkumai yra viso labo mokyklinio lygio problema, kuri nepasako absoliučiai nieko apie tai, kuo vaikas bus užaugęs.

Specialistė pataria tėvams išlikti ramiems: pasiskaityti, kas parašyta specialistų išduotuose dokumentuose ir pradėti domėtis, kaip su problema susigyventi. Normalu jausti įvairių emocijų, tačiau svarbiausia - kalbėtis su vaiku ir jam paaiškinti, kas vyksta. Vaikui geriausia pasakyti, kad „mes pagaliau supratome“, „mes atpažinome“, „pastebėjome tavo mokymosi sunkumus“, „ištyrėme, kaip tau geriausiai sekasi mokytis, kokie metodai tau veikia“. Tada paaiškinti, kad gautos tam tikros rekomendacijos, kurios bus pateiktos mokyklai, o mokykla pasirūpins tinkama logopedo ar spec. pedagogo pagalba: pavyzdžiui, pamokų metu suteiks daugiau laiko užduotims atlikti, leis trumpiau rašyti diktantą, paskaitys ar kitaip įgarsins užduotis. Svarbiausia pabrėžti, kad disleksija visiškai nesusijusi su vaiko mąstymu ar protiniais gebėjimais. Dėl švietimo pagalbos specialistų trūkumo regionuose, dažnai tėvams tenka patiems aktyviai ieškoti papildomos pagalbos. „Dyslexia centras“ kviečia visus disleksijos sutrikimą turinčių vaikų tėvus ir globėjus į nemokamus internetinius mokymus „Kaip padėti vaikui, turinčiam disleksijos sutrikimą“.

tags: #sriftas #ikimokyklinio #amziaus #vaikams

• Supratimas ir pagalba hiperaktyviems vaikams
• viskas apie globėjų ir įtėvių mokymus
• Gairės vaikų gebėjimų ugdymui
• Kodėl svarbu skaityti kūdikiams nuo pirmųjų dienų
• Viskas apie medikamentinį abortą Norvegijoje